Dalinuosi medžiaga, rasta internete:
Dalyvio kodas________________________
UŽDUOTYS 10 KLASEI
- Sukirčiuokite pabrauktus žodžius.
Vienas patyręs rašytojas išsitarė, kad žmogus yra ne tik tai, ko jis siekia, bet ir tai, ko jis atsisako. Sakyčiau, kad šiame posakyje slypi ne tik atgimimo viltis, bet ir galimybė sugebėti atskirti dvi būties formas: iliuziją ir realybę.
Klaidų skaičius_________________
2. Morfologiškai išnagrinėkite pabrauktus žodžius pildydami lentelę.
Tačiau žmonėms įkalta, kad nežinoti – gėda, ir blogiausia, kad jie, netikėto klausimo užklupti, pradeda raustis savo galvose, tose nesutvarkytose, beprasmėse žinių šiukšlėse, iš paskutiniųjų bandydami surasti teisingą atsakymą.
| Žodis | Kalbos dalis(veiksmažodžio forma) | Giminė | Skaičius | Linksnis | Laikas | Asmuo | Laipsnis |
| blogiausia | |||||||
| užklupti | |||||||
| tose | |||||||
| iš paskutiniųjų | |||||||
| bandydami |
Klaidų skaičius_________________
- 3. Skliaustuose nurodykite pateiktų sakinių rūšį pagal sandarą (vientisinis; sudėtinis bejungtukis, sudėtinis prijungiamasis; sudėtinis sujungiamasis; sudėtinis mišrusis).
- Agrastų, serbentų, aviečių uogos jau šnibžda savo būsimųjų spalvų bei skonių užuominomis, o obelų šakas tuoj reikės ramstyti, kad nenulūžtų nuo brandinamų vaisių.
(________________________________________________)
- Žiūriu, kaip dangumi plaukia debesys tarsi purus plastilinas fantazijai, iš kurio šioji gali nusilipdyti, ko tik įsigeidusi: veidus, žvėris, miestus…
(________________________________________________)
3. O kol kas tik slampinėju po mišką ir lyg Šerlokas Holmsas, ieškantis Baskervilio šuns pėdsakų, skaičiuoju pirmuosius rudenį pranašaujančius ženklus: voverės kailiuko atspalvį įgavusius žemuogių lapelius, nubyrėjusius mėlynių krūmokšnius, raudonas putinų kekes, viliokiškai laukiančias žalvarnių snapų.
(________________________________________________)
Klaidų skaičius_________________
- Paaiškinkite skaitmenimis pažymėtus skyrybos ženklus.
Kai tiesa pagaliau iškils į paviršių,1 man reikės sąjungininkų.
Šąla,2 o skaidriame danguje krūpčioja didelės ryškios žvaigždės.
Šlykštoka:3 neretai aplinkinių esi vertinamas ne kaip asmuo, o kaip instrumentas.
- __________________________________________________________________________
- __________________________________________________________________________
- __________________________________________________________________________
Klaidų skaičius_________________
- Padėkite reikiamus skyrybos ženklus.
Vaitkus važiavo savo mašina nes neturėjo kitos išeities juk negalėjo tuo pat metu būti ir autobuse ir vairuoti savo mašinos. Ten nuvažiavus būtinai reikėjo mašinos nes pėsčias jis niekaip nesuspės sutvarkyti visų reikalų kurie žinojo griūte užgrius jį vieną. Visą kelią jis rodos nieko daugiau ir nematė tiktai kelio ženklus ir priešais važiuojančio autobuso užpakalį o pasirodo matė štai dabar sapne iškilo pakelės vaizdai peizažai vienišos sodybos laukuose ant kalvų būbaujančios karvės. Paskui sapnas peršoko ilgą tarpsnį Vaitkus išvydo restorano kambarėlį kuriame buvo valgomi laidotuvių pietūs tartum matė ir save santūriai tačiau nuoširdžiai dėkojantį tai dešimčiai žmonių atėjusių palydėti jo tėvo į paskutinę kelionę.
Jo mėlyna mašina stovėjo čia pat gatvėje matoma pro langą o autobuso vairuotojas nelaukdamas pietų jau buvo išvažiavęs atgal. Jo toks darbas kasdien tuo autobusu vežioja iš Vilniaus senukus į paskutinę kelionę į Aukštaitiją Žemaitiją Dzūkiją į tolimiausių miestelių kapines ir kapinaites kur po medžiais amžinai nurimsta jų sielos tyliai kentėjusios pas vaikus tarp miesto blokų ir mūrų. O kai jis viską sutvarkęs išėjo į gatvę pamatė prie savo mašinos anuos du senukus besidalinančius per pusę perlaužtą cigaretę ir tą kuriam nuolat kretėjo galva ir aną su žalio alksnio ar juodalksnio lazdele rankose. Kaip jie čia atsirado pagalvojo Vaitkus. Kas jiems pranešė kad šiandien į kapines atvežu tėvą? Jie buvo tėvo kaimynai jų akyse Vaitkus užaugo tiktai tėvą jau sergantį ir nepagalintį jis pasiėmė pas save į Vilnių o juodu ko gero dar tebekruta savo sodybėlėse. Laukdami kol jis prieis abu stovėjo greta beveik susiglaudę burnų kampuose styrojo ilgi iš serbento išpjauti kandikliai.
Pagal R. Granauską
Klaidų skaičius_________________
- Įrašykite praleistas raides ir paryškintus žodžius parašykite kartu arba skyrium.
Išv__dusi akmenis, ji instinktyviai surietė kojų pirštus, tarpupirščiuose (tebe gyveno) ______________ r__žienų prisiminimas. Juto (vis dar) _________ nepaliaujamą vėjų p__timą, kuris vis labiau džiovino ją, l__g suverždamas bespalviais pe__egimais tvar__čiais. Pakėlė akis į viršų, bet atsir__mė pakaušiu į sudž__vusį medį. Lėtai pasuko galvą į kairę, o ten (ir gi) _______ nieko nebuvo, (vien tik) _______ akmenys ir jų šv__tėjimas, (dėl to) _______ laukas atrodė didesnis už visokias mar__s ir jūras. Tada pasuko galvą į de__nę, išv__do įk__pai besit__s__nčią kryžių eilę.
Šimtai vardų sukosi apie kryžių viršūn__s, s__k__riuodami blaškėsi po lauką, kl__vo už akmenų. Buvo pilna užmirštų š__šėlių, jie be garso judėjo, raitėsi arba nejudėdami t__sojo ant skeveldrų, nejausdami jų aštrumo. Iškilo iš akmenų rau__doni miškai. Šmėk__čiojo akyse ietys ir plunksnuotas strėlių zvi__bimas, (vis gi) ______ nė viena nenukrito prie jos kojų, visos lėkė (kaž kur) ________ į eilės galą. P__kščiojo dūmų deb__sėliai, juos (kaip mat) __________ išblaškydavo vėjas, viskas greit nurimdavo, tik švy__čiojo didelių upių žuvys. Š__šėliai bėgo per lauką ir gr__vo (per ne lyg) __________ netikėtai, sukosi mažos popieriaus skiautės, viena atpl__veno ir nusileido po motinos kojomis kaip snaigė.
G__sčiodamasi pasuko galvą į kairę, tačiau eilėje ji (vis dar) ________ buvo paskutinė. Jau blėso miškų spalva, jau medžiai grim__do atgal į žemę, pasimatė pakraščiuose kalvos, vėl joms švietė pus__ saulės ir pus__ mėnesio.
Pagal R. Granauską
Klaidų skaičius_________________
7. Perskaitykite pateiktą ištrauką ir atsakykite į klausimus.
Vincas Krėvė SKIRGAILA (I dalis, II scena)
Ten pat – Vilniaus Aukštojoje pily. Nedidelis niaurus kambarys, žemais skliautais ir mažučiais langeliais. Šalia sienų suolai. Kampe paprastos ąžuolinės skobnys. Gale jų su aukšta atrama kėdė. Priešakyje paprastas suolelis. Ant suolų, aplinkui skobnių, susėdę artimiausi kunigaikščio b a j o r a i; prieš kiekvieną jų stovi rago taurė, auksu ir sidabru aptaisyta. Gale skobnių, kėdėje, sėdi kunigaikštis S k i r g a i l a. Kitame gale, priešais, – vaidila S t a r d a s. Jis vos tik baigęs dainuoti ir stovi, kankliais dar į skobnis atsirėmęs.
SKIRGAILA (nuleidęs galvą žemyn ir, dešinę ištiesęs, barbina pirštais į skobnis). Tu suaudrinai mano sielą, vaidila, ir man prisisapnavo kiti laikai, kitoki darbai. (Pasikeldamas) Aš nebeklausysiu daugiau tavo senovinių dainų. (Iš paniūrų į jį pažvelgdamas) Tu jomis nori mane sugundyti. (Pakėlęs galvą) Dabarties laikai – kiti laikai, ir kitokių man reikia dainų. (Nusigręždamas) Tik tu man jų nepadainuosi. (Sunertom užpakaly rankom vaikščioja po kambarį ten ir atgal, giliai susijaudinęs. Kai kada prieina skobnis atgeria iš taurės vyno)
DAVAINIS. Puikus buvo tada metas, vyručiai. (Rymodamas) Ar kunigas, ar bajoras, sumanė sau ką – ir padarė.
BUTRIMAS (abiem rankom atsirėmęs į skobnis, atsilošęs į sieną). Niekas žmogaus nevaržė, ir patsai nesivaržė.
DAVAINIS. Gaila, kad esame jau kito amžiaus žmonės ir nebegyvename, kaip kad mūsų tėvai ir protėviai gyvendavo. (Siekia taurę ir, kiek ją atgėręs, stato atgal)
DAUGAILA (sėdi, galvą nuleidęs, niaurus, lyg nepatenkintas. Šiurkščiai). Gyvenome, kaip mokėjome ir aplinkybės vertė.
DAVAINIS. Tavo tiesa, bajore. Gyvenom, kaip mokėjom.
BUTRIMAS (atrėmęs alkūnę į skobnis). E, visur gera, kur mūsų nėra. Ne veltui taip kalbėdavo seni mūsų protėviai. (Ima taurę ir geria)
DAUGAILA (ištiesęs dešinę skobnių link ir atsilošęs). Aš manau, kad ir ten bloga. Gal to niekuomet ir nebuvo, kas dainoje pasakyta. (Pažvelgdamas aplinkui į visus) Bet pasvajojom, paliūdėjom, senus laikus beminėdami, ir – gerai. Ne kasdien dabar išgirsi dainą, kurios paklausyti verta. (Atsidusdamas) Štai kas yra.
DAVAINIS (turėdamas rankoje taurę). Klausai dainos ir lyg antrą sykį gyveni. Ir pasakykite jūs man, vyručiai, kokia josios galia. Tiek sužavi, jog… (Numoja ranka. Stato taurę, ima ąsotį ir pilasi vyno)
BUTRIMAS (atidžiai į Stardą pažvelgęs). Pažvelgi į jį ir nežinai, kame siela laikosi. Bet štai ima rimtą žmogų ir… (Pamojęs ranka) E, vis tiek nepasakysi, ko nori.
DAUGAILA (rodydamas ranka Stardą). Jis pasakytų, bet tu – ne. Dievai kiekvienam ką kitą lėmė: vienas gerai valdo kalaviją, kitas protingu patarimu naudingas, o trečias balsu ir žodžiu žmones veikia. Štai kas yra.
DAVAINIS (stumdamas kairiąja ranka ąsotį nuo savęs). Ar jūs nesate pastebėję, vyručiai, kad nyksta daina mūsų šaly. Seniau ji visur skambėdavo: ir giriose, ir laukuose, ir kaimuose. Dabar jau niekur jos nebegirdėti. Ir kodėl žmonės liovėsi dainavę?
BUTRIMAS. Tiesą sakai. Dabar net jaunimas nebedainuoja.
DAUGAILA. Sunkūs dabar laikai. Kas kita, ne dainos, nūnai rūpi žmonėms.
Klausimai
1.1. Kuriai literatūros rūšiai priklauso šis tekstas?
________________________________________________________________________________
(1 taškas)
1.2. Nurodykite bent du argumentus.
________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________
(2 taškai)
2. Suformuluokite ištraukos temą.
________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________
(2 taškai)
3. Kaip suprantate ,,senuosius“ ir ,,dabarties“ laikus?
________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________
(2 taškai)
4.1. Kodėl Skirgaila nebenori klausyti senųjų dainų ir prašo naujų?
________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________
(2 taškai)
4.2. Ar nuoširdžiai jis to trokšta? Argumentuokite.
________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________
(2 taškai)
5. Ką, anot Daugailos, Dievas lėmė žmogui?
________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________
(2 taškai)
6. Kas, jūsų nuomone, ,,nūnai rūpi žmonėms“?
________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________
(2 taškai)
7. Kokia ištraukos nuotaika? Argumentuokite.
________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________
(2 taškai)
8.1. Aptarkite dainos vertę praeityje ir dabar, remdamiesi tekstu.
________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________
(2 taškai)
8.2. Kodėl susiklostė tokia situacija?
________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________
(2 taškai)
9. Kaip vadinamos autoriaus mintys, atspindinčios veikėjų būsenas ir veiksmus?
________________________________________________________________________________
(1 taškas)
Klaidų skaičius_________________
8. Teksto kūrimo užduotis. Parašykite vieną pastraipą (apie 100 žodžių, 100 žodžių ribą pažymėkite / brūkšniu) tema: ,,Klausai dainos ir lyg antrą sykį gyveni“.
________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________
Klaidų skaičius_________________
| Užduotys | 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | Suma |
| Klaidų skaičius |
ATSAKYMAI 10 klasė
1 užduotis
Víenas, rašýtojas, taĩ, atsisãko, pósakyje, slỹpi, galimýbė, sugebéti, būtiẽs, fòrmas.
2 užduotis
| Žodis | Kalbos dalis(veiksmažodžio forma) | Giminė | Skaičius | Linksnis | Laikas | Asmuo | Laipsnis |
| blogiausia | prieveiksmis | bevardė | – | – | – | – | aukščiausiasis |
| užklupti | dalyvis | vyr. | dgs. | V. | būt. | – | – |
| tose | įvardis | mot. | dgs. | Vt. | – | – | – |
| iš paskuti-niųjų | prieveiksmis | – | – | – | – | – | – |
| bandydami | pusdalyvis | vyr. | dgs. | – | – | – | – |
3 užduotis
1. Sudėtinis mišrusis.
2. Sudėtinis prijungiamasis.
3. Vientisinis.
4 užduotis
1. Skiriame šalutinį [aplinkybės] sakinį./ Skiriame sudėtinio prijungiamojo sakinio dėmenis.
2. Skiriame sudėtinio sujungiamojo sakinio dėmenis.
3. Skiriame sudėtinio bejungtukio sakinio dėmenis.
5 užduotis
Vaitkus važiavo savo mašina, nes neturėjo kitos išeities – [:] juk negalėjo tuo pat metu būti ir autobuse, ir vairuoti savo mašinos. Ten nuvažiavus [,] būtinai reikėjo mašinos, nes pėsčias jis niekaip nesuspės sutvarkyti visų reikalų, kurie, žinojo, griūte užgrius jį vieną.Visą kelią jis, rodos, nieko daugiau ir nematė, tiktai kelio ženklus ir priešais važiuojančio autobuso užpakalį, o [,] pasirodo [,] – matė: štai dabar sapne iškilo pakelės vaizdai, peizažai, vienišos sodybos laukuose, ant kalvų būbaujančios karvės. Paskui sapnas peršoko ilgą tarpsnį – [,] [:] Vaitkus išvydo restorano kambarėlį, kuriame buvo valgomi laidotuvių pietūs, tartum matė ir save, santūriai, tačiau nuoširdžiai dėkojantį tai dešimčiai žmonių, atėjusių palydėti jo tėvo į paskutinę kelionę.
Jo mėlyna mašina stovėjo čia pat [,] gatvėje [,] matoma pro langą, o autobuso vairuotojas [,] nelaukdamas pietų [,] jau buvo išvažiavęs atgal. Jo toks darbas: [-] kasdien tuo autobusu vežioja iš Vilniaus senukus į paskutinę kelionę: [ ] į Aukštaitiją, Žemaitiją, Dzūkiją, į tolimiausių miestelių kapines ir kapinaites, kur po medžiais amžinai nurimsta jų sielos, tyliai kentėjusios pas vaikus, [ ] tarp miesto blokų ir mūrų.O kai jis, [ ] viską sutvarkęs, [ ] išėjo į gatvę, pamatė prie savo mašinos anuos du senu- kus, besidalinančius per pusę perlaužtą cigaretę: ir tą, kuriam nuolat kretėjo galva, ir aną, [ ] su žalio alksnio ar juodalksnio lazdele rankose. ,, Kaip jie čia atsirado? – pagalvojo Vaitkus. – Kas jiems pranešė, kad šiandien į kapines atvežu tėvą?“ Jie buvo tėvo kaimynai, jų akyse Vaitkus užaugo, tiktai tėvą, jau sergantį ir nepagalintį, jis pasiėmė pas save į Vilnių, o juodu, ko gero, dar tebekruta savo sodybėlėse. Laukdami, kol jis prieis, abu stovėjo greta [,] beveik susiglaudę, burnų kampuose styrojo ilgi iš serbento išpjauti kandikliai.
6 užduotis
Išvydusi akmenis, ji instinktyviai surietė kojų pirštus, tarpupirščiuose tebegyveno ražienų prisiminimas. Juto vis dar nepaliaujamą vėjų pūtimą, kuris vis labiau džiovino ją, lyg suverždamas bespalviais perregimais tvarsčiais. Pakėlė akis į viršų, bet atsirėmė pakaušiu į sudžiūvusį medį. Lėtai pasuko galvą į kairę, o ten irgi nieko nebuvo, vien tik akmenys ir jų švytėjimas, dėl to laukas atrodė didesnis už visokias marias ir jūras. Tada pasuko galvą į dešinę, išvydo įkypai besitęsiančią kryžių eilę.
Šimtai vardų sukosi apie kryžių viršūnes, sūkuriuodami blaškėsi po lauką, kliuvo už akmenų. Buvo pilna užmirštų šešėlių, jie be garso judėjo, raitėsi arba nejudėdami tysojo ant skeveldrų, nejausdami jų aštrumo. Iškilo iš akmenų raudoni miškai. Šmėkščiojo akyse ietys ir plunksnuotas strėlių zvimbimas, visgi nė viena nenukrito prie jos kojų, visos lėkė kažkur į eilės galą. Pūkščiojo dūmų debesėliai, juos kaipmat išblaškydavo vėjas, viskas greit nurimdavo, tik švysčiojo didelių upių žuvys. Šešėliai bėgo per lauką ir griuvo pernelyg netikėtai, sukosi mažos popieriaus skiautės, viena atpleveno ir nusileido po motinos kojomis kaip snaigė.
Gąsčiodamasi pasuko galvą į kairę, tačiau eilėje ji vis dar buvo paskutinė. Jau blėso miškų spalva, jau medžiai grimzdo atgal į žemę, pasimatė pakraščiuose kalvos, vėl joms švietė pusė saulės ir pusė mėnesio.
7 užduotis
| Kl. nr. | Galimi atsakymai |
| 1.1 | Istorinė drama. |
| 1.2 | Suskirstyta vaidmenimis./ Dialoginė kalba./ Nėra pasakotojo/ lyrinio subjekto./ Yra remarkos./ Suskirstyta į veiksmus/ scenas./ Skirta vaidinti./ Draminis veiksmas. |
| 2 | Senųjų laikų prisiminimai, pagrindinis tų prisiminimų akcentas – daina; praeities lyginimas su naujaisiais laikais. |
| 3 | Senieji – pagonybės laikai, dabartis – krikščionybė. |
| 4.1 | Senosios dainos primena mielą praeitį, naujos dainos – dabarties, svetimos ir šaltos realybės dalis. |
| 4.2 | Prašo nenuoširdžiai, tiesiog bando susitaikyti su susiklosčiusia situacija. Minimas žodis ‚,su- gundyti“ leidžia suprasti, jog Skirgailai praeities dainos yra malonios. |
| 5 | Kiekvienam lemia vis kita: vienas gerai kaunasi, kitas protingas, trečias iškalbingas. |
| 6 | Atėjusios naujovės, pakitimai, sunkėjantys laikai; sunku prisitaikyti prie naujų tradicijų, visiškai atsisakant senųjų papročių, tikėjimo. |
| 7 | Liūdna, niūri, ilgesinga, įtempta, graudi. Minimi žodžiai: ,,susijaudinęs“, ,,galvą nuleidęs“, ,,niaurus“. |
| 8.1 | Seniau žmonės dainuodavo žymiai daugiau, daina skambėdavo visur, dabar beveik nedainuojama. |
| 8.2 | Keičiasi papročiai, vertybės, sunkėja laikai, nyksta senosios tradicijos. |
| 9 | Remarkos. |
8 užduotis
KŪRYBINĖ UŽDUOTIS
Žymėti visas rašybos, skyrybos, raiškos klaidas. Turinį vertinti pagal lentelę.
|
Aspektas |
Aprašai |
Taškai |
| Pastraipos struktūra | Yra trys dalys(teiginys, įrodymas, dalinis apibendrinimas). |
Nėra kurios nors dalies.
Nėra dviejų dalių.
2
1
0
Žodingumas, konstrukcijų įvairumasKalba žodinga, akivaizdžiai turtingesnė nei daugumos bendraamžių, konstrukcijos įvairios.
Žodynas pakankamas, konstrukcijos gana vienodos, kalba kaip daugumos bendraamžių.
Kalba akivaizdžiai skurdi.
2
1
0
Kultūrinė ir asmeninė patirtisTinkamai remiasi kultūrine ir asmenine patirtimi.
Remiasi tik asmenine patirtimi.
Kultūrine ir asmenine patirtimi nesiremiama.
2
1
0
Atsisiųsti:
