Priešdėlių rašyba
1. Priešdėlis į- visuomet rašomas su nosine. Norėdami nesuklysti, turime išnagrinėti žodžio sudėtį, nustatyti šaknį bei priešdėlį ir nepainioti su priešdėliais im-, in-.
Pvz.: 1. Į-pūtė, į-sakymas, į-siminti;
2. Im-pilas, in-dėlis, in-takas.
PASTABA. Su į žodžio pradžioje rašome: įsčios, įsas (trumpas, striukas), įsutė (striukė), įsnauja, nors į čia ir nėra priešdėlis.
2. Yra keli dažniau vartojamo žodžiai, kurių pirmuoju skiemeniu einantis y tariamas ilgai, bet nėra priešdėlis, o šaknies balsis.
Pvz.: yra, yla, yrė, yra (megztinis), ypač, ypatybė, ypatingas, yda, ydingas ir kiti.
ĮSIMINTI: idėja, idealas, ideologija.
3. Abejojant, kokią ą priešdeliuose są-, sam- ar san- rašyti, reikia nustatyti žodžio šaknį ir priešdėlį. Priešdėlyje są- visuomet rašome ą.
Pvz.: san-tykis, są-monė, san-dėlis, są-narys, saman-os (saman – šaknis).
4. Lietuvių kalboje yra priešdėliai už-, iš-, at-, ap-, bet nėra uš-, iž-, ad-, ab-. Rašydami turime skirti žodžio šaknį nuo priešdėlio (kartais taip būna su sangrąžos dalelyte –si-).
Pvz.: 1. Už-snigo, už-sidėjo, už-šoko, už-žiebė;
2. Iš-šaukė, iš-sinešė, iš-suko;
3. At-bulas, at-sigauti, at-garsis;
4. Ap-daras, ap-gamas, ap-žiūra.
5. Priešdėlis apy- rašomas su būdvardžiais, iš jų padarytais prieveiksmais ir daiktavardžiais, kurie sudaryti be priesagos.
Pvz.: 1. Apyregis, apyjaunis, apypilnis;
2. Apygeriai, apyseniai, apyričiais;
3. Apylinkė, apygarda, apybraiža.
ĮSIDĖMĖTI: keli daiktavardžiai rašomi ir su priešdėliu apy-, ir api-.
1. Apykaklė, apynasris, apyvaras;
2. Apikaklė, apinasris, apivaras.
6. Priešdėlis api- rašomas su veiksmažodžiais, kurių šaknis prasideda priebalsėmis b, p, ir su padarytais iš jų priesaginiais daiktavardžiais.
Pvz.: 1. Apibrėžti, apibėgti, apipilti;
2. Apibrėžimas, apipylimas, apiplyšėlis.
7. Susidūrusios dvi priešdėlio ir šaknies balsės rašomos abi.
Pvz.: 1. Paakys, nuūžė, priima;
2. Neaukštas, prieauglis, suuodė.
8. Priešdėlių ne-, be-, te-, balsis e, visiškai susiliejęs su veiksmažodžių balsiais e, ė, y ir dvibalsiu ie, išvirsta į e, ė.
Pvz.: 1. Ne + esu – nesu, ne + eina – neina, ne + esti – nesti, be + esi – besi;
2. Ne + yra – nėra, be + yra – bėra, te + yra – tėra.
