Kolegės Zitos Alaunienės straipsnis „Pasakojimo semantinis branduolys, klasifikacija ir struktūra”:
S a m p r o t a v i mo branduolį sudaro ne materialaus išorinio pasaulio reiškiniai, išsidėstę laike ar erdvėje, bet abstrakti mintis, tezė, teiginys, nuomonė , kurią reikia aiškinti, įrodyti, pagrįsti, apginti, argumentuoti. Kuriant samprotaujamąjį tekstą, objektą sudarantis teiginys skaidomas į kitus teiginius, fragmentus, kurie išdėstomi tokia
tvarka, kokios reikalauja loginis nuoseklumas. Taigi tarp šio tipo teksto elementų vyrauja priežastingumo santykiai. Žinoma, gali būti ir kitokių loginių santykių – motyvavimo, aiškinimo, apribojimo, tikslo ir kt. Reiškiant n u o m o n ę , dėstant koncepcijas ir įsitikinimus, argumentuojant, įrodinėjant, aiškinant, svarstant, pagrindžiant neretai
pasitelkiami kaip argumentai konkrečių reiškinių aprašymai, įvykių pasakojimas arba informacija apie kokius faktus, t. y. tekstas gali būti mišrus, vis dėlto kitokio tipo intarpai nenulemia bendro teksto pobūdžio, j o vientisumo, kurį grindžia atskirų teiginių eilės nuoseklumas – indukcinis ar dedukcinis protavimo būdas.
Visas straipsnis:
Pasakojimo semantinis branduolys, klasifikacija ir struktūra
