Informacija įdėta į Lituanistų avilį 2011. Ten pat kviečiama aptarti šį projektą. Bet norėčiau atkreipti visų kolegų dėmesį į vieną iškalbingą detalę – rašinių vertinimo normos ugdymo procese. Per seminarą būtent tai ir buvo akcentuota – tai ne egzamino rašinio vertinimo normos. Jų, kiek suprantu, apskritai neskelbs iki egzamino.
RASINIU_VERTINIMO_NORMOS_UGDYMO_PROCESE
Kolegės Neringa Motiejaitytė, Angelė Jundo ir Regina Kraucevičiūtė taip pat pasidalijo šia medžiaga.
Rašinys rašytas Rytų Lietuvos krašte, tautinių mažumų mokykloje. Man, dirbančiai šiame krašte,nors ir tautinėje mokykloje, kur didesnė dalis mokinių turi nelietuviškas pavardes, tokios klaidos yra kasdienybė. Tik kad jas „išnaikinti” labai sunku.
Kadangi į mano klausimus Avilys neatsakinėja (pateikiau gal 3 – 4 klausimus, nė į vieną jokio atsakymo), gal jūs kas nors galite paklausti, kokia Adomo Mickevičiaus tautybė turima omenyje, kai samprotavimo temoje „Kas skatina žmogų įsipareigoti savo tautai?” liepiama juo remtis? Būtų puiku, kad sukaupę visą drąsą paklaustumėt ir tokio „nieko”, kaip kas šiuolaikiniu supratimu yra tauta? Mažvydo laikais (o Mažvydu liepiama remtis) tauta buvo suprantama kaip aukštesniojo luomo valstybei lojalūs žmonės. O kaip dabar? Daviau šią temą savo trečiokams, tai tie ją kaipmat sutaršė už fakto klaidas…
@Regina Dilienė
Labai ačiū 🙂
Siųskit man, [email protected] 😉
Regina, mokytojos taip pat pastebėjo, kad visų pirma blogai suformuluota rašinio tema. Ir lektorė tą pripažino. Argumentacijos stoka trečioje pastraipoje. Viską, ką kalbėjo apie rašinio turinį, surašiau. Turiu nuskenuotą ištaisytą tą rašinį, galėčiau atsiųst, tik pasakykit kur 🙂
@kaja
Ačiū, Kaja, bet gal galite paaiškinti KOKIA PROBLEMA šitame rašinyje suprasta??? Kur jūs matote problemą? Ir ką reiškia „argumentacijos stoka”? Argumentai yra teiginiai – įsivaizduokime juos kaip šalutinius priežasties apl. sakinius; tai kur čia šitoj temoj pavadinimas reikalauja ARGUMENTŲ?
Dar klausimas – šitame darbe nėra polemikos, nėra aptartos kitos nuomonės, nėra SAVOJO požiūrio. Ar buvo apie tai kalbėta darbą vertinant?
@Giedre
1. Kas lemia žmogaus pasirinkimą?
Pasirinkimas – tarsi išsišakojęs kelias, netikėtai atsiradęs prieš žmogų ir tik jis gali nuspręsti į kurią pusę pasukti. Tačiau dažniausiai, kad žmogus galėtų apsispręsti galutinai, jis turi būti paveiktas aplinkinių faktorių. Tai kokie gi faktoriai gali lemti žmogaus pasirinkimą?
Didelę įtaką asmeniui, bei jo tolimesnio gyvenimo pasirinkimams turi artimieji, šeima. Nuo pat mažens tėvai auklėja vaikus, pasirenka jų veiklą, nori, kad vaikai gyventų geriau nei gyvena jie patys, todėl ir stengiasi nukreipti savo vaikus geriausiu keliu, net jeigu tas kelias nėra tam vaikui tinkamas. Tokio auklėjimo pavyzdžiai pasitaiko ne tik gyvenime, bet ir literatūroje. Vinco Mykolaičio-Putino romane „Altorių šešėly“ pagrindinis veikėjas Liudas Vasaris, jaunas septyniolikos metų vaikinas, ką tik baigęs gimnaziją, bando nuspresti savo tolimesnio gyvenimo eigą. Tėvų ir šeimos paveiktas Liudas stoja į kunigų seminarija, tampa kunigu ir visus aštuoniolika romano metų kankinasi, bandydamas apsispręsti: likti kunigu ir atsisakyti savo romantinės ir lyrinės asmenybės ar palikti kunigų luoma ir tuo pačiu nuvilti savo šeimą. Nors Liudas ir kankinosi visus tuos metus, per tuos aštuoniolika metų jis atrado save. Vasaris pats mano, kad be pastovaus vidinio konflikto negalima kūryba, todėl galima drąsiai teigti, jog be jo suartėjimo su dvasininkų luomu Vasaryje negalėtų pabusti rašytojas. Taigi, kaip ir Liudo Vasario šeima, kiekvieno žmogaus artimieji gali paveikti jo pasirinkimą.
Žmogus, turėdamas pasirinkti, dažnai atsižvelgia į supančias jį aplinkybes, bei aplinkinius žmones. Tai tikriausiai vienas dažniausiai pasitaikančiu faktoriu iškeliamu kaip lietuvių literatūroje, taip ir visuotinėje. Ryškus tokios literatūros pavyzdys – tai Gabrielio Garsijos Makėso apysaka „Niekas nerašo pulkininkui“. Pagrindiniai kūrinio veikėjai – tai pulkininkas ir jo žmona. Jie yra jau senyvo amžiaus žmonės, kuriuos kamuoja nuolatinės ligos, badas, skurdas. Jau penkiasdešimt metų jie laukia laiško su pulkininko pensija, tačiau valstybė, kuria gynė pulkininkas, juos pamiršo. Ne taip seniai jie liko be sunaus, kuris išlaikė juos dalyvaudamas gaidžių kovose, bei ruošdamas naują paukštį artėjančioms kovoms. Kūrinyje senasis pulkininkas turi apsispręsti: ar pasiduoti aplinkybėms, parduoti mirusio sunaus gaidį ir nemirti iš bado, ar baigti sunaus pradėta darbą ir pasilikti vienintelį jo palikimą – gaidį. Tačiau jį slegia žmonos liga, nuolatinis badas, valstybės abejingumas. Todėl, pasitaikius pasiūlimui, pulkininkas sutinka parduoti paskutinę savo viltį ir atminimą apie sūnų. Būtent taip aplinkybės gali paveikti žmogaus pasirinkimą.
Pasirinkdamas, žmogus gali kreiptis į save, savo jausmus, įsitikinimus, jie irgi veikia žmogaus pasirinkimą. Ir šį faktoriu ne pamiršo. Pavyzdžiui Fiodoro Dostojevskio romane „Nusikaltimas ir bausmė“ pagrindinis veikėjas Radionas Raskolnikovas, Peterburgo studentas, gyvenantis skurdžiame bute, atsiskyręs nuo visų aplinkinių. Jis iškelia teorija apie žmonių suskirstimą į paprastus ir išskirtinius. Radionas svyruoja tarp pasirinkimo: nusikalsti ir įrodyti, kad yra išskirtinis, ar neperžengti žmogiškumo ribos. Raskolnikovas griebiasi nusikaltimo. Jis vienu metu nužudo dvi senutes, tačiau ne dėl pinigų, kurių jam trūksta, o būtent todėl, kad nori drasiai priskirti save prie išskirtinių žmonių, tokių kaip Napoleonas. Radionas tokiu budu bando įsitikinti savo teorijos teisingumu. Taigi, žmogaus pasirinkimą, beabėjo, pirmiausia lemia jo paties įsitikinimai, jausmai.
Žmogų ir jo pasirinkimą gali paveikti daug įvairiausių faktorių. Tačiau dažniausiai kažko paveikti žmonės pasirenka neteisingą kelią, bet apsispręsti žmogus turi tik atsižvelgdamas į savo jausmus, įsitikinimus, nuomonę. Pasirinkimas yra labai svarbus žingsnis, todėl norint pasirinkti tinkamai būtina nepamiršti savo asmenybės ypatumų.
(510 žodžių)
Susitarimai yra susitarimai, bet man žodyje Markėsas norėtųsi žymėti ne fakto, o rašybos klaidą… Pastebėjau tendenciją visur kabinti tą ė: dėja, parėmia,rėaliai…
Gal galite pasakyti, kokio rašinio taisymus aptariate (Avily nesugebu rasti), arba įdėti tą rašinį čia.
20.
Rašinio apimtis: valstybinio brandos egzamino – 500–600 žodžių; mokyklinio brandos egzamino – 350–400 žodžių.
21.
Egzamino trukmė: valstybinio brandos egzamino – 4 val.; mokyklinio brandos egzamino – 3,5 val.
Nukopijuoju M.Česonienės laišką, gautą lapkričio 4 dieną:”peržiūrėjau jūsų pasiūlymus. Labai ačiū. Kaip tik šiandien 12 val. kviečia į Ugdymo plėtotės centrą. Žada naujas vertinimo normas rytoj jau įdėti į Avilį, tad galėsite pamatyti, kiek pavyko suderinti. Tai bus tik projektas, kuris tikrai keisis (ir ne kartą), todėl kokiai nors gerai minčiai šovus į galvą rašykite”.
Tai jei gerai suprantu, tai prieš dvi dienas Avilyje turėjo būt įdėtos jau PADERINTOS normos 🙂
Mūsų lektorės taip pat prašė teikti pasiūlymus. Išsakėme pastabas, sakė, kad viską perduos.
Bus tęsinys, taisysim dar keturis rašinius. Mokytojai piktinosi tomis normomis, buvo paprašyta surašyti visus reikalavimus, siūlymus dėl vertinimo. Dirbom grupelėm. Viskas buvo parvežta į Vilnių ir perduota Nauckūnaitei.
Ar dar bus seminaro tęsinys? Jei taip, tai darykite viską, kad PRIVERSTUMĖTE atsakyti į klausimus, nes šitos vertinimo normos tikrai bus ir egzamino vertinimo normomis. Galų gale kelkit klausimus Avilyje, negi tik man vienai niekas neaišku??? Užpilkit dalykiniais klausimais Avilį, tada tikrai negalės nutylėti problemų. Tikrai pikta, kad šimtai lituanistų kaip paskutiniai bailiai slepiasi už kelių žmonių nugarų…
@Regina Dilienė
Druskininkuos aiškino taip, kadangi problemos analizę privalu susieti su pasirinkto vieno iš nurodytų autorių kūryba (o mokinys ir susiejo su Putino kūryba), tai nėra blogai ir šiuo atveju tinka ir tas Makėsas, ir Dostojevskis. Makėsas mažoji fakto klaida, kuri nieko nelemia. Šio rašinio turinys buvo įvertintas aštuonetui (II lygis), septyni, sakė, per mažai. Na ir jei dar įdomu, tai taip: įžanga gera; 1 pastraipa turinio atžvilgiu gera; 2 pastraipa – Markeso kūrinio turinio atpasakojimas čia tinka. Trūkumas tik tas, kad negali teiginys sutapti su paskutiniu sakiniu, t.y. išvada. 3 pastraipa- Stilius trukdo suprasti, trūksta aiškumo, bet tai stiliaus, o ne turinio klaida. Argumentacijos stoka. Pabaigoje trūksta aiškumo, konkretumo, bet pabaiga susijusi su turiniu. Visam darbe kalbama apie žmogaus pasirinkimą. Problema suprasta, pakankamai nuosekliai nagrinėjama.
Mes Druskininkuose taisėme šiuos rašinius. Ryt vakare nuskenuosiu ir atsiųsiu. Ginčijomės dėl taisymo, bet… nelabai pasiginčysi, nes kaip ištaisė, taip ir turėjo likti nepaliesta 4 grupėse 🙂
VBE (100 min.) rašomo teksto apimtis – 250–300 žodžių.
MBE (90 min.) rašomo teksto apimtis – 200–250 žodžių.
Nukopijavau iš egzaminų palyginimo lentelės…
Nors neturiu kompetencijos atsakyti, tačiau sakau- ne. Rašinio apimtis- 500- 600 žodžių.
Seminaro metu buvo paskelbtas keturių rašinių įvertinimas. Vertinimas problemiškas, sudėtinga priskirti tam tikrai zonai. Su vieno rašinio vertinimu visiškai nesutikau (nežiūrėjau, ar jis įdėtas), siūlyta vertinti devynentu, bet kad, mano manymu, pusė rašinio ne į temą, siūliau vertinti šešetu. Tada man buvo pasiūlyta pačiam save įsivertinti 😀 Keturis rašinius dar davė „namų darbams” – reikės bandyti vertinti…
Karvei balnas labiau tinka nei tos normos rašiniams. Tema neprobleminė, o normos reikalauja problemos, jos aspektų ir sąryšio – tai kaip įvertinti? Be to, nors čia samprotavimas, vertinimo normos griedžtai reikalauja KŪRINIO konteksto! Ir turbūt ne bet kokio konteksto – o to PRIVALOMAI PASIRINKTO kūrinio, nes rašiniuose remtasi ne vienu autoriumi (!), o keliais. Vėlgi – kaip vertinti, kai tik 1 pastraipa paremta nurodytu autoriumi. Kitas klausimas – kaip elgtis su Markesu (mokinys rašo „Makėsas”)- jis neprograminis?
Manau, kad mums PRIVALO pirma paaiškinti tas vertinimo normas, pateikti jau vertintų darbų pavyzdžių, o tik paskui prašyti, kad vertintume mes.
Man dabar, kai atsiunčiau, pavadinimas buvo toks: RAŠINIŲ VERTINIMO NORMOS UGDYMO PROCESE .
Nesuprantu, kaip parašyti pažymį. Ar sudėjus visus įvertinimus, vesti vidurkį?
Mačiau ten skirti du rašiniai vertinimo normoms išbandyti. Ar jau išbandėte?..
Jei atvirai, pradedu galvoti, kad kvailėju su kiekviena diena, nes nieko nebesuprantu.
Cirkas ir tiek.
Na ir kaip jums tos normos?
Vos spėjau įdėti į Avilį porą klausimų, kai staiga normos VERTINIMO PROCESE virto EGZAMINO rašinio vertinimo normomis 🙂