Laidoje dalyvavo: Nida Poderienė, Vanda Juknaitė, Nijolė Toleikytė, Jūratė Voloskevičienė, Dainora Pociūtė- Abukevičienė, Regina Dilienė, Petras Gedvilas, Žydronė Kolevinskienė, Audrius Murauskas ir Onutė Baumilienė (titulų nenurodau, juos sužinosite klausydamiesi laidos 🙂 )
Literatūros specialistai pripažįsta, kad keičiantis visuomenės vertybėms, kultūrai, privalo keistis ir literatūros mokymo turinys. Tad kokią literatūrą moksleiviai turėtų skaityti mokykloje? Mokslininkai, pedagogai pastebi, kad šiandien dažnai moksleiviai nebesuvokia kultūrinės tėkmės, nebesusieja svarbių reiškinių. Todėl, atnaujinus lietuvių kalbos ir literatūros bendrojo ugdymo programas, vyresnėse klasėse per literatūros pamokas skaitydami tekstus moksleiviai gilinsis į kontekstą, kaups žinias apie istorines epochas. Kita vertus, kai kurie literatūrologai ir pedagogai nuogąstauja, kad nuo pastangų analizuoti, suprasti tekstą grįžtame prie informacijos kaupimo. Kas svarbiau: mąstymas ar žinojimas? Kaip vaikai turėtų būti mokomi literatūros? Mintimis dalinsis literatūros, švietimo specialistai, pedagogai, tėvų atstovai.
Taip pat galima klausyti čia:
Nuoroda į įrašą ( Susirandate ir atsisiunčiate „failą”. Mūsų pokalbis yra maždaug nuo 01: 03: 15 minutės)
Siūlyčiau tai, kas liko nepasakyta, skelbti kad ir „Lietuvos žiniose” arba „Gimtajame žodyje”.
Tiek daug liko nepasakyta, nors buvo išsakyta… Apie egzaminą- nė žodžio. Apie mokytojo pasiruošimą, aprūpinimą, jam teikiamą pagalbą- taip pat. Apie literatūrinį rašinį, nors kalbėjome gana daug, irgi nėra…
Kita vertus, juk visi suprantame, kad mes nepajėgūs nugalėti sistemos, tuo labiau, kai programa jau patvirtinta…
Lietrytis tuo jau yra pagarsėjęs – išpirkimais, užsakomaisiais straipsniais ir pan.
Iš ilgiausio pokalbio liko kelios frazės, esminius dalykus iškirpo… Aš vis kreipiau kalbą į egzaminą, nes jo taisyklės verčia viską be atrankos mokytis išsamiai ir programos apimtis daro nerealias, sakiau ir apie netesėtus pažadus aprūpinti mokytojus medžiaga, vadovėliais. Ir t.t. Atrodo,kad ir vėl ŠMM savo cenzūruojančią leteną prikišo… Tikrai žinau, kad vieną mano jau paruoštą spaudai straipsnį iš „Lietuvos ryto” išpirko (sakė pati korespondentė, nes ir ją ilgai vedžiojo už nosies), patvirtino draugai iš ŠMM, jie sakė, kad dar niekada tiek daug lėšų nebuvo skirta „papirkinėjimui ir išpirkinėjimui”…