Archyvas

Įrašai, pažymėti ‘Maironis’

Vakaras Maironio gimtadieniui

Spalio 29 d., antradienį, 17 val. Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyks Jono Mačiulio-Maironio 157-ojo gimtadienio minėjimo vakaras ir knygos „Maironio balsai: kūryba, veikla, atmintis“ pristatymas. (Knygą sudarė Manfredas Žvirgždas, išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2019 m.). Renginyje dalyvaus: knygos sudarytojas dr. Manfredas Žvirgždas, prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė, prof. dr. Brigita Speičytė, dr. Ramutė Dragenytė, dr. Eugenijus Žmuida, taip pat Kauno Maironio universitetinės gimnazijos moksleivės Auksė Starkauskaitė ir Gabija Butytė.

Maironis

Mokinio rengtos skaidrės:

Maironio gimtinė ir tėviškė

Dalinuosi asmeniniu fotoreportažu iš Maironio gimtinės ir tėviškės:

Pasandravys- Maironio gimtinė

Bernotai- Maironio tėviškė

Pasandravio dvare 1862 m. gimė poetas ir kunigas Maironis. Namas, kuriame Maironis gimė, sudegė per Pirmąjį pasaulinį karą. Iki šių dienų išliko tik namo pamatai ir mūrinė ratinė. Sodybos kieme pastatytas paminklinis akmuo. Kiemo centre tebėra akmeninis šulinys su neįprastai dideliu rentiniu. 1987 m. minint 125-ąsias poeto gimimo metines abipus kelio į Pasandravį pasodinta 125 ąžuoliukų alėja.

Bernotai–  Maironio (1862–1932 m.) tėvų sodyba (sena troba, klėtis, tvartas). Motiejus Valančius „Palangos Juzėje“ mini, kad 1863 m. sukilimo metu vykdamas Kaunan, čia lankėsi pas A. Mačiulį (Maironio tėvą): „Tytuvėnų miškuose mūsiesiems su maskoliais kariaujant ir audrą verčiant, aš pašmurkšt, pakrypau į Betygalos parakviją, į Bernotų sodžių, kame pas Aleksių Mačiulį darbavaus.“ Čia, mokydamasis seminarijoje, Maironis dažnai aplankydavo savo seserį, kurios visus vaikus (jų pagimdė 13) išleido į mokslus.

Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos: ,

Maironio muziejaus įkūrimo minėjimas

2017 m. birželio 28 d., trečiadienį, 17 val. tradiciškai minėsime muziejaus įkūrimą ir poeto, kunigo Jono Mačiulio-Maironio (1862–1932) mirties metines.

Bus pristatomos Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto išleistos knygos:
♦ „Apie Maironį: Maironio kritinės recepcijos rinktinė (1890-2010)“ (sudarė Tomas Andriukonis, 2016 m.)
♦ „Maironis. Laiškai. Atsiminimai“ (sudarė Eugenijus Žmuida, 2016 m.)

Dalyvaus hum. m. dr. Tomas Andriukonis, aktoriai Daiva Škelevaitė ir Aleksandras Rubinovas, gitara gros Justinas Rubinovas. Vakarą ves muziejaus direktorė, rašytoja Aldona Ruseckaitė.

Knygas bus galima įsigyti!
Laukiame Jūsų!

Daugiau informacijos:

Muziejaus įkūrimo minėjimas

Kategorijos: Skelbimai Žymos: ,

Apsaugota: Maironio posmai, mįslėmis pavirtę. Teksto transformacijos

2017.02.02 Jei norite matyti komentarus, įveskite slaptažodį.

Ištraukos nėra, nes čia apsaugotas įrašas.

Maironis ir Šveicarija

Kolegė Aldona Baranauskienė dalijasi gerąja patirtimi: Drįstu siūlyti pateiktį, kuri tiktų nagrinėjant Maironio „Jaunąją Lietuvą“ arba „Rigi Kulm“ …  arba  skaitant „Vakaras ant ežero Keturių Kantonų“. Ir šiaip ten labai gražūs Lucernos ir Pilato kalno vaizdai, kuriai žavėjosi ir Maironis, ir Saliamutė. Maironis ir Šveicarija

Rektorius Maironis, Lietuvos atgimimą išpranašavęs dainius

Finišuojant 1866 m. Žemaičių kunigų seminarijos Kaune įkūrimo 150-osioms metinių minėjimui, aktualu prisiminti ilgametį rektorių (1909–1932) prel. Joną Mačiulį-Maironį.

Valio! Maironis vėl Kaune“

„Liūdna, liūdna buvo mums be Maironio… Bet dabar, po 15 m., Maironis vėl Kaune jau kaipo seminarijos Rektorius… Valio! Maironis didžiausiai Bažnyčios ir Tautos naudai Žemaičiuose ir Lietuvoje!“ 1909 m. Vilnių pasiekusi entuziazmu trykštanti žinia džiugiai nuteikė ir buvusį seminarijos auklėtinį kun. Juozą Tumą-Vaižgantą. Kai 1888 m. J. Tumas įstojo į Kauno kunigų seminariją, tada, ją baigęs J. Mačiulis-Maironis, prieš išvažiuodamas į Petrapilio dvasinę akademiją, pirmąjį žymesnį savo veikalą „Lietuva“ dedikavo „Anykščių šilelio“ autoriui „Jo Mylistai Szviesiausiam Vyskupui Antanui Baranauskui“, kurį vadino „prikėlėju lietuvių dvasios, atidariusiu akis jiems, įkvėpusiu viltį, pavadinusiu į darbą“.

„Lietuvių kalbos tau neduosiu, – po ketverių metų į seminariją dėstyti sugrįžusiam kun. Jonui Mačiuliui-Maironiui pareiškė vyskupas M. L. Paliulionis. – Po tam dar klierikus per daug patrauksi, o jie ir be to jau pamišę su savo lingvistika.“ Jam buvo pavesta seminarijos vyresniesiems kursams dėstyti dogminę teologiją, o jaunesniesiems pristatyti Concilii Tridentini (Tridento Susirinkimo) nutarimus. Žinoma, lotyniškai, kad klierikai daugiau įgytų praktikos. Maironis, pasak Vaižganto, suprasdamas nebūsiant iš to naudos, klierikus nei kalbos, nei plačiojo Katekizmo turinio neišmoksiant; ima tad dėstyti lietuviškai, savo paskaitas rašyti ir davinėti klierikams, kad persirašytų. „Į pirmuosius kvotimus atėjo ir vysk. Baranauskas. Maironis kaip tik tiems kvotimams pirmas buvo įvedęs paprastąją bilietų sistemą. Šiaip jau klierikai atsakinėdavo kursą iš eilės, bet buvo pašaukiami ne iš eilės. Taip kad laimingi buvo pirmieji ir baisiai vargo paskesnieji, nervingai per kelias valandas pakartodami vis toliau, kol protas susisuka lig idiotizmo. Bilietus traukdami, klierikai buvo šviežio proto, neprivargę, tai kuo geriausiai susivokė, kuo tinkamiausiai atsakinėjo; taip gerai, jog Baranauskas net įtarė Mačiulį padarius suokalbį su savo mokiniais… Cirtautą gerbėm, Dovydavičiaus privengėm, kai kurių bijojom. Šimaitį, o itin Maculevičių-Mačiulį mylėjom lyg vyresnįjį draugą. Jis iš tiesų klierikams draugu būti stelgėjos ir buvo. Jo išpažintinė visad apgulta.“

1894 m. Peterburgo dvasinės akademijos rektorius Symonas, pasak Vaižganto, atmindamas Mačiulio gabumus, buvo laimėjęs diplomą primi ordinis (aukščiausią) ir šiaip jau „prašmatnų jo pasižymėjimą“, padėjo Paliulioniui sąlygą sine qua non(būtiną sąlygą), būtent kad visas Davidavičiaus pareigas prisiimtų Maculevičius. Paliulionis, nors nenoromis, gavo sutikti.“ „Atėjo atsisveikinimo valanda. Varpelis sušaukė mus į didžiąją salę. Nuliūdę, nusiminę visi; net ir mes pirmamečiai, kokiu du mėnesiu su Maironiu gyvenę, buvom prislėgti. Pro ašaras atsako profesorius. Kalba apie kunigo uždavinį mūsų laikuose, apie seminarijos tikslą, pasišventimą… meilę…“

Skaitykite daugiau:

Rektorius Maironis, Lietuvos atgimimą išpranašavęs dainius

Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos: ,

Virtuali ekskursija po istorinį rekonstruotą Maironio butą, atkurtą iš nuotraukų

Praeitą savaitę, Kaune esančiame Maironio lietuvių literatūros muziejuje, šįmet mininčiame 80 metų, visuomenei pristatytas ką tik baigtas restauruoti autentiškas poeto, kunigo Maironio (Jono Mačiulio, 1862-1932 m.) memorialinis butas.

Aštuonių kambarių butas, esantis antrajame pastato aukšte, yra centrinė muziejaus ašis, apie kurią sukasi visas veiksmas. Butas buvo atkurtas pagal gausias nuotraukas, taip pat išsamius Maironio sesers Marcelės Mačiulytės aprašymus ir, muziejininkų teigimu, šiandien atrodo 97 proc. autentiškas.

Skaityti daugiau:

Virtuali ekskursija po istorinį rekonstruotą butą, atkurtą iš nuotraukų

Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos: ,

Apsaugota: Romantizmo ir Renesanso kartojimas

2016.09.04 Jei norite matyti komentarus, įveskite slaptažodį.

Šis turinys yra apsaugotas slaptažodžiu. Norėdami jį peržiūrėti, įveskite slaptažodį:

Maironis „Praeitis“ (užduotis 8 kl.)

Maironis Praeitis Praeities gilų miegą kas pažadint galėtų? Kas jos dvasią atspėtų? Jai įkvėptų gyvybę? Kas suprasti pajėgtų tamsią amžių tolybę? Kas bent uždangos kraštą mums praskleisti mokėtų? Jos paveikslas kaip žaibas kartais dvasia pagauna, Kartais, rodosi, dvelki stebuklingas jos kvapas; Kartais prašneka širdžiai amžiais kerpėtas kapas Ir sušildo krūtinę ir vaidentuvę jauną. . Štai […]