Archyvas

Įrašai, pažymėti ‘LKLMS’

Dėl lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimo įskaitos 2020 m. vykdymo

LKLMS kartu su LITUANISTŲ SAMBŪRIU reaguoja į reikalavimą nuotoliniu būdu vykdyti įskaitas. Parengtas ir išsiųstas oficialus raštas.

Kategorijos: Kolega kolegai Žymos: ,

Pakitusios realybės kontūrai

Lilija Bručkienė, Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja
2020-03-21

Paradoksalu, bet seniai nebuvo tokios intensyvios savaitės kaip šita izoliacijoje. Tiesą pasakius, aną ketvirtadienį renkantis daiktus mokykloje net negalėjau įsivaizduoti, kad mano kasdienis gyvenimas skyla į negrįžtamą praeities ritmą ir visiškai nerealią ateitį, kurioje vienos nežinomybės. Visomis įmanomomis prasmėmis.

Bet štai jau savaitė, tikiu, kad lygiai taip pat ateis laikas, kai rašysiu – štai jau mėnuo… duok Dieve, kad nebūtų – štai jau metai – kaip gyvename kitu ritmu, kitomis problemomis, kitais rūpesčiais. Ir suprantame, koks mūsų sukurtas pasaulis reliatyvus ir trapus.

Dabar viskas labai išsigrynina – demagogija ir imitacijos, tikra ir postais paskirta lyderystė, (ne)gebėjimas spręsti problemas, moralumas ir degradacija. Tiek aukščiausiuose valdžios sluoksniuose, tiek tarp verslininkų, tiek tarp įvairaus lygio valdininkų, nuo kurių priklauso priimami sprendimai, tiek ir tarp eilinių piliečių.

Vienas po kito kaip iš pamazgų vamzdžio kyla skandalai: kažkas nusipirko privatų lėktuvą, o vėliau sėkmingai naudojosi situacija, kad nevykdytų įsipareigojimų; kažkas nusprendė, kad tyrimams reikia „imti pauzę“, kaip turbūt ir pauzę medikų apsaugai, kažkas vertė savo darbuotojus eiti nemokamų atostogų ir toliau dirbti namuose, kažkas sėdėjo saugiai ir toliau ,,trolino“ pildamas purvą ant tų, kurie prisiima atsakomybę ir stengiasi padėti visais įmanomais būdais, kažkas sakė, kad čia nieko baisaus, ir keliavo būriais pasilinksminti, pabendrauti.

Krizinėje situacijoje pradeda kerotis pačios didžiausios ydos.

Ir sakytum, visai nėra vilties, bet ne – tūkstančiai žmonių stačia galva neria į darbus ir padeda viskuo, ką tuo metu gali padaryti: savanoriauja, siuva kaukes, gamina apsauginę įrangą, renka lėšas ir organizuoja pagalbą medikams, kviečia į nemokamus koncertus, spektaklių peržiūras, atveria internetines prieigas knygoms, muziejams, skatina paremti mažuosius verslus aktyviai naudojantis jų paslaugomis ir taip neleidžiant bankrutuoti.

Ir kiekvieną kartą girdėdama tą informaciją pagalvoju – tikrai yra dvi Lietuvos, tik jos skiriasi ne socialine padėtimi, o savo nesumeluotu moralumu.

O ką tą savaitę namuose veikė mokytojai? Neįtikėtina – mokytojai kiekvieną dieną nuo ryto iki vakaro „lakstė“ iš vieno seminaro į kitą. Man pačiai, kartais atvirai deklaravusiai abejingumą (gal ir nemeilę) IKT, dar prieš savaitę Zoom, Moodle, Classroom, Discord, Edmodo, Quizalize ir t.t. atrodė kaip nesuprantami ir visiškai nereikalingi terminai ir reiškiniai – visada tikėjau mokytojo ir vaiko asmeniniu ryšiu, apsikabinimo galia, šypsena ar įdėmaus žvilgsnio pastaba. Tikėjau, kad joks kompiuteris niekada nepakeis žmogaus. Tuo ir dabar tikiu. Tačiau visi suprantame, kad situacija pasikeitė ir teks tą ryšį kurti pasitelkiant virtualias galimybes.

Žinau, kiek lengviau yra tiems, kurie vienas ar kitas programas jau naudojo, todėl ta nuotolinio mokymo patirtis sukaupta. Bet iš to, kad kiekvieną dieną kaskart į webinarus, skirtus mokytojams, registruodavosi 4000 –12000 mokytojų, o vėliau įrašus peržiūrėdavo antra tiek, aišku, kad šios dvi savaitės – naujas iššūkis visai bendruomenei.

Taigi, mokytojams šios savaitės iššūkis buvo ne įkelta į socialinius tinklus vaikystės nuotrauka, o bandymas susigaudyti paraleliniame virtualios realybės pasaulyje. Tai labai svarbu, nes būtina užtikrinti ne tik maisto, vaistų, kultūros, bet ir mokymosi pasiekiamumą kiekvienai šeimai, kurioje yra vaikų.

Ir suprasdami visa tai mokytojai tiesiog stačia galva (dabar jau besisukančia nuo informacijos gausos) nėrė į tas nepažintas erdves: iš pradžių nusibrozdino, nusivylė, vos nepaskendo, dabar jau pamažu kapstosi „šuniuku“ į paviršių.

Ir nors oi dar kaip visko bus, bet pastebėjau kelis viltingus aspektus: mokytojai tikrai atsakingai ir greitai sureagavo į absoliučiai pakitusią realybę – deda visas pastangas, kad laiku ir sklandžiai pradėtų ugdymo procesą po atostogų; atsakomybę už mokymosi procesą, ugdymo(si) rezultatus dabartinėmis sąlygomis tikrai dalinsis mokytojas, mokinys ir jo tėvai; ir jeigu nors viena iš tų grandžių neveiks, ir kitų galimybės bus gerokai silpnesnės.

Įtai taip per kelias dienas be jokių išankstinių vizijų, misijų, ES finansuojamų teorinių projektų, pažaidimų galimybėmis ir imitacinių darbo ir tarimosi grupių buvo pereita prie iš esmės kitokio ugdymo. Pasirodo, galima.

Dar mūsų visų laukia be galo daug išbandymų. Ir mes visi tikrai į įprastą gyvenimo ritmą kada nors sugrįšime visai kitokia visuomenė nei išėjome. Tikiuosi ir tikiu, kad sugrįšime kaip brandi, susitelkusi ir sąmoninga bendruomenė, gebanti koncentruotis ir prisiimti asmenines atsakomybes.

O ta, kita, ,,vamzdžio“ pusė tyliai kur nors kamputyje lindės ir atgailaus.

Straipsnio nuoroda:

Pakitusios realybės kontūrai

Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos: ,

Su šv. Kalėdom!

LKLMS valdybos sveikinimas
Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos: ,

Šiuolaikinė literatūra mokykloje: literatūros kritikų ir mokytojų praktikų įžvalgos

2019-11-22, 09:00

Vilniaus Užupio gimnazija, Krivių g. 10

Renginio aprašymas:

Visus Lietuvos lituanistus kviečiame dalyvauti tradiciniame renginyje – Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos organizuojamoje respublikinėje konferencijoje „Šiuolaikinė literatūra mokykloje: literatūros kritikų ir mokytojų praktikų įžvalgos“. Šiais metais savo įžvalgomis apie programinę literatūrą bei sėkmingais darbo metodais dalinsis net 9 lektoriai – mokslininkai, literatūros kritikai ir įvairių Lietuvos mokyklų mokytojai. Be to, konferencijoje bus apžvelgtos mokinių pasiekimų vertinimo aktualijos ir kaita. 

Konferencijos programa 

Konferencija įvyks šių metų lapkričio 22 dieną Vilniaus Užupio gimnazijoje (Krivių g. 10). Dalyvių registracija vyks nuo 8 iki 8.50 val., konferencijos pradžia – 9.00 val.

Konferencijos dalyvio mokestis, skirtas LKLMS veiklos palaikymui – 5 eurai LKLMS nariams, 10 eurų visiems kitiems dalyviams. Mokestis bus renkamas LKLMS atstovų renginyje registracijos metu.

Pastaba. Visi LKLMS nariai turi būti sumokėję narystės mokestį. To nepadariusieji moka 10 eurų mokestį už konferenciją.

Visi konferencijos dalyviai gaus kvalifikacijos kėlimo pažymėjimus. Juos išduoda nemokamai UAB „Šviesa“ Mokymo centras.

Visi konferencijos dalyviai privalo užpildyti dvi anketas – vieną dėl pažymėjimų paspaudus žemiau nuorodą REGISTRACIJA, kitą dėl sklandaus konferencijos organizavimo shorturl.at/fhIJ5.

Renginys nemokamas

Mokytojams

Registracija

Tel: +370 614 22022
El. p. mokymai@sviesa.lt

Kodėl aš sveikinsiu ir švęsiu Mokytojo dieną?

Nežinau ,ar visiems taip, bet man paskutiniu metu norisi kalbėti apie Mokytoją, o ne apie atlyginimus, etatinius apmokėjimus ir t.t. Mokytojų dienos proga rašau tekstą pirmiausia tiems, kuriems ta diena yra šventė.  Kodėl? Nes savo profesiją suprantu kaip nuolatinę tarnystę, kurios vertė tikrai nematuojama etato dydžiu ar kontaktinių valandų skaičiumi. Tarnystę vaikui, savo mokiniu, tegul ir netobulam, piktam, nesuprastam, manęs nevertinančiam. Tegul… Vis tiek tai MANO mokinys, kuriam aš galiu pabandyti suteikti NORS ŠIEK TIEK buvimo prasmės šiam netobulam pasauly. Žiniom, patarimais, tiesiog buvimu šalia.

  Su švente, mieli Mokytojai, Kolegos; Būkit kartu su savo mokiniais, padėkim vieni kitiems susigaudyti ir net prasibrauti pro painius švietimo brūzgynus, vis tiek kada nors bus kitaip…

Su Viltimi

 Šilutės profesinio mokymo centro  Lietuvių kalbos mokytoja ekspertė, LR Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos valdybos narė, Daiva Trijonienė

Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos: ,

Seminaras ,,Skirtingų lygių gebėjimų ugdymas per literatūros pamoką“

Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centre (P. Butlerienės g. 3, Marijampolė) 2019 m. lapkričio 13 d., 11.00 val. vyks  seminaras  ,,Skirtingų lygių gebėjimų ugdymas per literatūros pamoką“. Lektorė – Nijolė Bartašiūnienė, Klaipėdos „Ąžuolyno” gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė. Seminaras skirtas  Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojams, dirbantiems 9-12 (gimnazijų I-IV) klasėse.

Seminaro  trukmė –  6 akademinės valandos, kaina – 19,00 eurų.  

Registracija į seminarą –  www.semiplius.lt  .

Informacija el. paštu: vygantas.msc@gmail.com

Pagarbiai,

Vygantas Dilys,

Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centro metodininkas

Tel. Nr. 8-343-92572; +370 682 15825

El. paštas: vygantas.msc@gmail.com

Kategorijos: Skelbimai, Seminarai Žymos: ,

Lilija Bručkienė. „Mokyklų spindesys ir skurdas: egzaminai, korepetitoriai ir savotiškos mokytojų poilsio formos“

Prieš savaitę oficialiai atsisveikinome su abiturientais. Linksmai, graudžiai, iškilmingai, komiškai – visaip. Jiems liko tiek nedaug ir įvyks vienas iš svarbiausių jaunystės virsmų – iš namiškių savo vaikystės erdvėse taps tik svečiais. Iš pradžių apsilankančiais dažnai, o paskui vis rečiau ir rečiau. Atkeliaus trumpam spinduliuodami jaunyste, viltimis, dvelkdami kitais miestais, kitomis šalimis, kitomis patirtimis ir idėjomis. O mokykla toliau gyvens savo ritmu. Su kitais abiturientais, naujais mokiniais, su kitais nuotykiais ir išbandymais, su kitais stropuoliais, išdykėliais, keistuoliais, maištininkais ir mąstytojais.

Čia yra amžino mokyklų gyvybingumo paslaptis – kai besigraudinančius dvyliktokus pakeičia smalsiai ir viltingai žiūrintys pirmokai, o subrendusius, visus savo vaikų paauglystės viražus išgyvenusius orius tėvelius – labai nerimaujantys ir nuo pasaulio sunkumų besitikintys apsaugoti mažųjų artimiausi žmonės (mamos, tėčiai, seneliai, močiutės, tetos, dėdės ir kiti… ). Ir visi jie turi lūkesčių, susijusių su mokytojų misija – padėti žmogui užaugti. Ir tai skamba labai gražiai. Kaip ir siūlymas, kad mokytojo profesija būtų prestižinė. Nes šalyje, kuri yra sąmoninga ir besirūpinanti ateitimi, taip ir turėtų būti.

Čia ir baigiasi mano lyriškoji dalis, kuri parodė spindinčią mokyklos pusę, inspiruotą Paskutiniojo skambučio graudulio. O dabar ta kasdienybė, kuri yra tapusi rutina. Ji reikalauja atidesnio žvilgsnio, gal net tam tikrų vidinių procesų išviešinimo. Mokymas ir mokymasis gimnazijose šiuo metu vyksta VBE kontekste. Ir šį kartą pabandysiu gerai žinomus faktus pateikti šiek tiek kitoje šviesoje, nes visi reiškiniai yra daugiabriauniai, bet mes matome tik savo patirtims svarbų/suprantamą aspektą. Mokytojai taip pat.

Balandžio mėnesį prasidėjusi valstybinių brandos egzaminų sesija daugiausiai visuomenės dėmesio sulauks, kai bus paskelbti rezultatai. Bet jau dabar pasirodė ne vienas ir ne du straipsniai apie tai, kaip neįmanoma pamokų metu abiturientams pasiruošti valstybiniams egzaminams, kaip mokytojai sąmoningai neaiškina tam, kad paskui galėtų papildomai užsidirbti ir t.t.. Informacija, sakyčiau, labai tendencinga ir vienpusiška, kyla įtarimų, kad jos tikslas – kiršinti visuomenę ir diskredituoti mokytojus. Nes nepasitenkinimas švietimo sistema neslopsta, o pokyčiai labiau dekoratyvūs/deklaratyvūs nei esminiai. Todėl straipsniai, kuriuose mokykla parodoma kaip visų įmanomų blogybių priežastis, yra puiki prevencija prieš vieningą visuomenės poziciją ir reiklumą tiems, kurie priima strateginius sprendimus.

Panagrinėkime situaciją su korepetitoriais detaliau. Taip, korepetitoriai kai kuriems samdomi, bet priežasčių gerokai daugiau, jos nėra vienareikšmiškos – gal vaikas psichologiškai tvirčiau jaučiasi tada, kai jį moko ir individualiai, gal kuris visus vienuolika metų tiesiog ateidavo į mokyklą ne mokytis, o gerai praleisti laiką ir dabar nori kaip nors užkamšyti žinių spragas, gal pats negali prisiversti sėdėti prie knygų – neturi savarankiško mokymosi įgūdžių, todėl su juo papildomai dirbantis specialistas yra patikimas būdas siekti tikslų, o gal tėvams atrodo, kad rezultatai neatitinka jų lūkesčių, todėl geriau sumokėti pinigus ir tikėtis, kad tos lėšos – tai patikima investicija į ateitį. Dar yra psichologinės vaikų problemos, didžiulė konkurencija stojant į tam tikras specialybes, mados tendencijos ir t.t.. Tačiau viešojoje erdvėje pasirodanti informacija dažniausiai labai vienpusiška. O ir tėvai savo vaikus mato tik iš šeimos perspektyvos, dar gali pabandyti pabendravę ir paklausinėję, kaip ten kitose mokyklose būna, lyginti su draugų ar bendradarbių atžalomis. Tačiau viso konteksto jiems turbūt neįmanoma įžvelgti.

Galiu tik pasakyti tokį iškalbingą faktą iš savo patirties – net paskutinius mokslo metų mėnesius dalis mokinių, pasirinkusių valstybinius egzaminus, nelankė pamokų, nes pramiegojo, skrido į užsienį pailsėti, šiaip buvo pavargę, nes dalyvavo įvairaus lygio sporto varžybose, padėjo organizuoti renginius, turėjo kitokių darbų, neapsimokėjo atvažiuoti iš toliau (kai kurių pamokų nebuvo ir atsirado langų) ir t.t.. Į konsultacijas prieš egzaminus iš 52 abiturientų ateidavo apie 25-30. Aišku, tie neateinantys/nelankantys turbūt tėvams ir artimiesiems apie tai nepasakojo arba atrado milijonus „svarbių“ priežasčių. Kaip nepasakojo ir apie neatsiskaitytus darbus, apie tai, kad mokytojai kai kuriems ne vieną ir net ne du kartus turėjo priminti jų pareigas. Ir tai nėra kažkuo išsiskirianti mokykla. Kiek girdėjau, kitose gimnazijose padėtis dar sudėtingesnė. O jeigu vis dėlto nepavyks peržengti lemtingos procentų ribos arba rezultatai neatitiks lūkesčių (ne visada pagrįstų atkakliu ir nuosekliu darbu), ką lengviausia bus pasakyti?

Aišku, kai paskelbs rezultatus, bus visko – man visada skausminga, kai motyvuotas ir kryptingai dirbantis vaikas patiria kartais logiškai nepaaiškinamą nesėkmę, kai įtampa paveikia taip, jog mokinys viename darbe padaro daugiau klaidų nei per ketverius metus visuose savo rašiniuose (deja, esu mačiusi ir tokių atvejų), kai, mano nuomone, vertintojai nepastebi stipriųjų darbo aspektų arba nepakankamai juos įvertina – ir po apeliacijų taip pat. Tikrai bus visko – ir tik kiti abiturientų mokytojai supranta, ką reiškia birželio 1-ąją laukti žinių, kokios buvo temos spėliojant, kiek detaliai tie pasiūlyti aspektai buvo aptarti per pamokas. Arba laukti žinių, ar vaikai, dėl tam tikrų vidinių problemų ne visada galintys suvaldyti emocijas ir dėmesį, susikaupė ir parašė, o ne pasidavė ir išėjo nepabaigę darbo. Arba liepos mėnesį laukti tų laimingų/nelaimingų procentų ir ne džiaugtis su visais, kurių lūkesčiai pasiteisino, o liūdėti dėl tų kelių, patyrusių nesėkmę. Ir taip kiekvienais metais, kai išleidžiami dvyliktokai – iki šiol neišmokau atsiriboti, panašu, jau ir nebeišmoksiu. Kiek kalbėjau su kolegomis, jie išgyvena labai panašias emocijas. Visos tos kasdienybės, kaip ir tam tikrų elgesio dėsningumų, manau, nemato nei viską apie mokytojus ,,žinanti“ visuomenės dalis, nei tėvai.

Lygiai kaip nežino, kad pagal naująją darbo apmokėjimo tvarką (skambiai pavadintą etatinio reforma) abiturientų mokytojams mokama mažiau nei kitų klasių, nes skaičiuojamos tik tos savaitės, kai vedamos pamokos. O jos baigėsi gegužės 24 d.. Todėl visos konsultacijos, visi po to taisyti darbai, visi susitikimai su mokiniais ir t.t., panašu, traktuojami kaip mokytojų poilsis, laisvalaikis ir pramogos. Ir tik visai su mokykla nieko bendro neturintis žmogus gali įsivaizduoti, kad abiturientams po Paskutinio skambučio šventės nebereikia mokytojų pagalbos. Lygiai taip pat turbūt net neįsivaizduoja, kad valstybė sumoka tik už 2 – 3 ištaisytus vieno mokinio rašinius per metus (ir daugiau jokių darbų). Visa kita – irgi kaip poilsis ir laisvalaikio leidimo forma. Visa kita – tai dar bet 10 -15 įvairiausių rašto darbų. O dabar padauginkime iš, tarkim, mano minėtų 52 abiturientų… Ir tai absoliučiai nenormali situacija.

Štai dėl ko taip norisi sureaguoti į tuos straipsnius ir komentarus. Ne pykstant, o bandant paaiškinti, kad gyvenimas mokykloje yra gerokai sudėtingesnis, įvairiapusiškesnis, o mokytojų situacija gerokai sudėtingesnė, nei tai gali pasirodyti žvelgiant iš šono. Nes kartais spaudoje pasirodantys straipsniai daugiau nagrinėja fasadinę pusę, kuri akcentuojama tam, kad nereikėtų gilintis į esmines problemas.

Bet didesnį nerimą kelia kitos tendencijos – jeigu nenormali padėtis švietimo sistemoje nesikeis, po 10-15 metų beveik nebebus mokytojų, nes kartų kaitos iš esmės nėra – sąlygos tokios, jog jauni žmonės nesiruošia ateiti į mokyklas, o atėjusieji ilgai neišsilaiko. Dalis visuomenės turbūt tuos pavojaus ženklus pastebės tik tada, kai tai bus ne pavojus, o katastrofa. Išeitis – visuomenei aktyviau įsitraukti į diskusijas ir kelti nepatogius klausimus – kur dingsta švietimui skirtos lėšos, kad nepasiekia mokytojų, kas keičiasi, tarkim, po auditorių išaiškintų negerovių įvairiose ŠMSM pavaldžiose įstaigose, kokia vienų ar kitų pertvarkų kaina ir pridėtinė vertė, kiek išleidžiama projektams, tik imituojantiems pokyčius, kas turėtų prisiimti atsakomybę už strategiškai neteisingus ir daug valstybei kainavusius sprendimus ir t.t.. Išeitis – būti aktyviems savo valstybės piliečiams ir palaikyti vieniems kitus gilinantis į esminius procesus ir jų pasekmes.

O kol kas Paskutinis skambutis tik labai simboliškas – paskelbė, kad baigėsi dar vieni mokslo metai abiturientams. Tikėkimės, kad tas amžinas mokyklos gyvybingumo ratas tęsis, bet tam reikia ne tik mokytojų, bet ir visos visuomenės palaikymo ir pastangų.

Straipsnio nuoroda

Rašinių kūrimo į(si)vertinimas

Kolegė Nijolė Bartašiūnienė dalijasi parengta rašinių įsivertinimo lentele mokiniams (ir mokytojams):

Dėl LKLMS nario mokesčio

Primename, kad  LKLMS nariams reikia susimokėti nario mokestį.  Šiais metais sumokėję vos keli žmonės.

LKLMS nario mokestis

Kategorijos: Skelbimai Žymos: ,

Seminaras „Inovatyvūs lietuvių kalbos mokymosi metodai: tradicijos ir modernumo dermė“

Kovo 15 d. 12. 30 val. Tauragės pagalbos mokytojui ir mokiniui centre , Aerodromo g. 6, Tauragė, vyks seminaras lietuvių kalbos mokytojams „Inovatyvūs  lietuvių kalbos mokymosi metodai: tradicijos ir modernumo dermė“. Lektorės – Ramunė Galdikienė, Klaipėdos „Aukuro“ g.  mok. eksp.; Laima Kaupienė, Klaipėdos „Aukuro“ g. mok. met. Kaina – 13 eurų.

Būtina išankstinė registracija.

Iš anksto registruotis iki kovo 8 d.  el. paštu murauskaite.inga@gmail.com

Kategorijos: Skelbimai, Seminarai Žymos: ,