Archyvas

Įrašai, pažymėti ‘egzaminas’

Pamoka apie lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rašinį

Mokytojų lituanisčių Lilijos Bručkienės ir Ramunės Galdikienės pamoka apie lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rašinį.

PAMOKA APIE EGZAMINO RAŠINĮ

LKL brandos egzaminas, 2021 m.

Dar 2018 m. rudenį buvo užvirusios diskusijos apie LKL brandos egzaminą, buvo klausiama, kokio egzamino norime, kokio reikia. Įsibėgėja 2020 metai, nepajusime, kaip ateis ir tie 2021- ieji. Gal kas žinote, kokia padėtis dabar šiuo klausimu? Užmirštas jis jau ar staiga iškils kaip koks Feniksas iš pelenų, kai jau reikės mokiniams jį laikyti? Ar verta […]

2019 m. lietuvių kalbos ir literatūros MBE pakartotinės sesijos užduotys

Rengiamės lietuvių kalbos egzaminui: patarimai ir pagalba abiturientui, kaip struktūruotai pasirengti VBE

Internetinė paskaita, 2019-12-11 nuo 15.00-16.30 val.

Registracijos nuoroda: http://a.vma.lt/2019-11-15

RENGIAMĖS LIETUVIŲ KALBOS EGZAMINUI: patarimai ir pagalba abiturientui, kaip struktūruotai pasirengti VBE

Kaip pakartoti išplėstinį ir bendrąjį viduriniojo ugdymo lietuvių literatūros kursą, prisiminti svarbiausius autorius ir jų kūrinius, remiantis jais suformuluoti galimas rašinių temas ir pasirinkti kontekstus, kaip atrinkti tinkamiausius kūrinių aspektus numatytai rašinio temai plėtoti. Kaip išanalizuoti privalomo literatūros sąrašo autorius, kokios užduotys padėtų mokiniui savarankiškai suformuluoti ir suplanuoti rašinio temą. Savo darbo būdus ir naują leidinį „36 privalomi autoriai. Lietuvių literatūros konspektas abiturientui“ pristatys jos autoriai.

Lektoriai: Alius Avčininkas, VU Komunikacijos fakulteto Retorikos katedros doktorantas ir dėstytojas, programos „Renkuosi mokyti!“ alumnas, Vilniaus Užupio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas, 2018 m. Meilės Lukšienės premijos laureatas, literatūros vadovėlių autorius

Aušra Smaleckienė, Vilniaus Užupio gimnazijos vyresnioji lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, literatūros vadovėlių autorė

Kategorijos: Skelbimai Žymos: ,

Stambiu planu. Kristina Sabaliauskaitė: tais laikais, apie kuriuos rašau, gyventi nenorėčiau

Dailės istorikė, menotyros mokslų daktarė, rašytoja Kristina Sabaliauskaitė, kuri Lietuvoje tapo gerai žinoma 2008 m. po debiutinio romano „Silva rerum“ mano, kad savo apršomais laikais gyventi nenorėtų. Ji tai pat priduria, kad žmonės, kurie nuolatos atrodo laimingi bei besišypsantys, yra įtartini bei užsidėję nematomą kaukę. Kristina Sabaliauskaitė turi ir griežtą nuomonę abiturientų egzaminų klausimu. Ji mano, kad kol bus privalu atsakinėti pagal ištraukiamus bilietus arba remtis viena ar kita instrukcija, tol jauno žmogaus mąstysena bus „išprievartauta“. (2017 metų archyvas)

LRT video medžiaga

Anketa. Informacija apie anketas dėl mokytojų nuomonės apie mokinių pasiekimų vertinimo modelius

NEC prašymas.

Pateikiame projekto „Bendrojo ugdymo tyrimų, vertinimo ir stebėsenos sistemos plėtra: mokinių pasiekimų vertinimas“ (Nr. 09.2.1-esfa-v-706-02-0001) veiklos „Individualios mokinių pasiekimų stebėsenos sistemos vystymas ir instrumentų kaupiamojo vertinimo diegimui kūrimas“ darbo grupių parengtus 4 klausimynus. Jie skirti keturių dalykų – biologijosistorijos, lietuvių kalbos ir literatūrosmatematikos– mokytojams. Klausimynų nuorodas rasite paspaudę ant kiekvieno dalyko. Į klausimus reikia / galima atsakyti el. būdu.

  Šiais klausimynais siekiama išsiaiškinti mokytojų dalykininkų, dirbančių ar dirbusių 11–12 klasėse, nuomonę apie esamus bei rengiamus Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo modelius.  

  Rengiama apklausa yra anoniminė, garantuojamas konfidencialumas. Atsakymai bus naudojami apibendrintos formos analizei parengti, tolesnėms projekto veikloms ir siūlymams bendrųjų ugdymo programų atnaujinimui.

  Prašome su mokytojais pasidalinti informacija apie pateikiamus klausimynus ir tikimės aktyvaus dalykininkų įsitraukimo.

  Prašytume klausimynus užpildyti iki rugsėjo 25 dienos.

  Iš anksto dėkojame už geranoriškumą ir Jūsų laiką.

Loreta Vaicekauskienė: Kada prašalinsim tamsumas?

Švietimas šviesti turi, o mes iki šiol su spingsulėmis žabalinėjame. Iš piktumo ant nereformuojamo lietuvių kalbos egzamino, atsiverčiau pažiūrėti, kokiomis sąlygomis dirba norvegų abiturientai. Moku skandinaviškai, man labai patinka jų švietimo ir mokslo kokybė, todėl.

Taigi 2019 m. egzamino vertinimo rekomendacijos. Septyni lengvi puslapėliai ir vertinimo anketa su kriterijais. Dokumentas viešas, mokytojai ir mokiniai su juo susipažino, žinoma, dar prieš egzaminą.

Ką matom?

Pirmiausia, egzaminuojama iš to, kas buvo mokyta, o mokyta buvo dalykų „Rašytinė komunikacija“ ir „Kalba, literatūra, kultūra“. Ooo, jie turi atskiras pamokas rašytinei komunikacijai. Patinka. Patiktų, manau, ir daugiau kas iš norvegų mokymo programų, sąlygų, metodų, bet tada sukiltų dar didesnis piktumas, kad mus skiria šviesmylės, nuotolio piktybiškai nemažiname, o ir šiaip žadėjau dabar apie egzaminą. Pažiūrėkim, kaip norvegai įsivaizduoja kultūriškai išsilavinusį ir raštingą jauną žmogų.

Skaitykite daugiau:

Kada prašalinsim tamsumas?

Egzaminų rezultatai atskleidė opią problemą: gerų mokyklų vis mažiau, silpnų – sparčiai daugėja

Nacionalinis egzaminų centras (NEC), kasmet apibendrinantis brandos egzaminų rezultatų ir nacionalinių moksleivių pasiekimų rezultatus pripažįsta, kad atotrūkis tarp geriausių ir silpniausių Lietuvos mokyklų toliau didėja.

Prastai paruošiančių egzaminams – kas trečia mokykla

Specialistai ragina neatidėliojant spręsti, ką daryti su prastai vaikus rengiančiomis ugdymo įstaigomis, kurių pasak jų, net trečdalis.

Daugų Vlado Mirono gimnazija Alytaus rajone, kurią lanko vos 250 mokinių rugsėjo pirmąją pasitiks gražesnė ir šiltesnė. Tačiau švietimo ekspertai sako, kad svarbiausia ne sienos – jie skambina pavojaus varpais dėl didėjančio mokinių pasiekimų atotrūkio tarp didelių miestų ir nedidelių kaimų bei rajonų mokyklų. Ši Daugų mokykla šiemet neišugdė nė vieno šimtukininko, nors ankstesniais metais šimtukininkų turėjo.

„Be abejo jaunimas nebegrįžta, mūsų buvę mokiniai studentai į Daugus, tai aišku, kad tų mokytojų poreikį patenkinti ir jų rasti yra sudėtinga. Jie atvažiuoja iš Alytaus, iš Varėnos. Sunku prilygti toms gimnazijoms, kurios pasirinktinai renka vaikus, atrankas daro, ir dar reiktų pasakyti taip, tie vaikai yra įvairūs, ne visi įstoja į aukštąsias, ne visi įstoja į kolegijas“, – sako gimnazijos direktorius Almantas Jakimavičius.

VISAS STRAIPSNIS

Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos: ,

Skelbia lietuvių kalbos ir kitų populiariausių egzaminų rezultatus – prastesni nei pernai

Paskelbti valstybinių brandos egzaminų – biologijos, informacinių technologijų, lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos (anglų) ir užsienio kalbos (rusų) – rezultatai, ketvirtadienį skelbia Nacionalinis egzaminų centras (NEC).

Biologijos valstybinį brandos egzaminą laikė 5786 kandidatai. Egzamino išlaikymo riba – 16 proc. iš 100 užduoties taškų. Egzaminą išlaikė 97,6 proc. kandidatų (2018 m. – 98,7 proc. kandidatų). Šimto balų įvertinimą gavo 1,1 proc. kandidatų (2018 m. – 2 proc.).

Informacinių technologijų valstybinį brandos egzaminą laikė 2460 kandidatai. Šio egzamino išlaikymo riba – 20 proc. iš 100 užduoties taškų. Egzaminą išlaikė 96,5 proc. kandidatų (2018 m. – 97 proc.). Šimto balų įvertinimą gavo 10,6 proc. kandidatų (2018 m. – 13,6 proc. kandidatų).

Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą laikė 17904 kandidatų. Egzamino išlaikymo riba – 30 proc. užduoties taškų. Egzaminą išlaikė 90,6 proc. kandidatų (pernai – 91,3 proc.). Šimto balų įvertinimą gavo 0,9 proc. kandidatų (pernai – 0,8 proc.).

„Priklauso nuo to, į kurią skalės pusę žiūrime. Mums svarbūs ne tik tie, kurie egzamino neišlaiko. Mums svarbu sekti tendenciją, kaip sekėsi tam tikroms tikrinėms grupėms. Pavyzdžiui, mes laikome laimėjimu tai, jog berniukai lietuvių kalbos ir literatūros egzamine antrus metus iš eilės vidutiniškais gauna tuos pačius balus“, – BNS sakė NEC vadovė Asta Ranonytė.

„Tai reiškia, kad vidutiniškai antrus metus iš eilės jie surenka po 43 balus“, – pridūrė ji.

Užsienio kalbos (anglų) valstybinį brandos egzaminą laikė 19 160 kandidatų. Egzamino išlaikymo riba – 16 proc. užduoties taškų. Egzaminą išlaikė 97,8 proc. visų laikiusiųjų. 2018 metais užsienio kalbos (anglų) egzaminą išlaikė 99,2 proc. kandidatų. Šimto balų įvertinimą gavo 1260 kandidatų.

Užsienio kalbos (rusų) valstybinį brandos egzaminą laikė 1610 kandidatų. Egzamino išlaikymo riba – 16 proc. užduoties taškų. Egzaminą išlaikė 99,7 proc. visų laikiusiųjų (pernai – lygiai tiek pat). Šimto balų įvertinimą gavo 287 kandidatai.

„Anglų kalbos valstybinį egzaminą laiko didžiausias mokinių skaičius. Penktus metus iš eilės stebime tendenciją, kad geriausius rezultatus gaunančių mokinių skaičius didėja ir manome, kad egzaminas išaugo savo reikalavimų marškinėlius“, – teigė A. Ranonytė.

Šiais metais biologijos, informacinių technologijų, dalies lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos (anglų) valstybinių brandos egzaminų darbai buvo vertinami elektroniniu nuotoliniu būdu.

Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše yra apibrėžta apeliacijų dėl valstybinių brandos egzaminų rezultatų teikimo tvarka. Mokiniai apeliacijas gali pateikti savo mokyklos vadovui per dvi darbo dienas nuo valstybinio brandos egzamino rezultatų paskelbimo dienos. Šių penkių valstybinių brandos egzaminų atveju – iki liepos 8 dienos darbo pabaigos. Rašydami prašymus dėl apeliacijų nagrinėjimo, mokiniai gali nurodyti ir savo argumentus, kodėl nesutinka su gautu egzamino įvertinimu.

Ketvirtadienį skelbiami ir pakartotinės sesijos lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino rezultatai. Kandidatai, kurie neišlaikė lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino, laikys mokyklinį brandos egzaminą pakartotinėje sesijoje liepos 11 d. Išsamesnės informacijos apie egzamino perlaikymą reikia teirautis mokykloje.

Likusių valstybinių brandos egzaminų – geografijos, istorijos ir matematikos bei pakartotinės sesijos valstybinių brandos egzaminų rezultatai bus skelbiami liepos 11 d.

STRAIPSNIO NUORODA

Kategorijos: Kolega kolegai Žymos: ,

2019 m. lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminų užduotys