Ką vaikai skaitys per lietuvių kalbos pamokas: programos autoriai nori ugdyti mąstymą, kritikai sako, kad augs mankurtai

Šiuo metu keičiamos bendrojo ugdymo programos, į kurias krypsta akys, kai kalbama apie vis didėjančias Lietuvos mokinių pasiekimų spragas. 5–8 klasių lietuvių kalbos programa dar nebaigta rengti, bet jos kontūrai jau ryškėja. 

Naują literatūros ugdymo kryptį brėžiančiai darbo grupei priklausantys lituanistai siekia, kad programos apimtis būtų mažesnė nei dabar galiojančios, bet norint ugdyti atidaus ir lėtojo skaitymo įgūdžius įtraukiama didesnės apimties kūrinių. Atsisakoma dalies liaudies dainų – jas ketinama perkelti į istorijos mokymo kursą, kai kurie autoriai, tarkim, Martynas Mažvydas, Kristijonas Donelaitis, perkeliami į kitas klases, „Hobitas“ ar „Narnijos kronikos“ taptų privalomaisiais kūriniais, o „Anykščių šilelis“ būtų skaitomas per ekologijos prizmę.

Dalies kūrinių, kurie tradiciškai laikomi ugdančiais patriotizmą, atsisakyti siūlanti darbo grupė jau sulaukė priekaištų, kad tokia literatūros ugdymo programa augins mankurtus.

Visas straipsnis:

Ką vaikai skaitys per lietuvių kalbos pamokas

Autorius Petras Gedvilas

Svetainės administratorius

Peržiūrėti visus įrašus, kuriuos parašė Petras Gedvilas →