Archyvas

2019.10.20 archyvas

Paulius Širvys: žmonių paminklas poetui

2020 metų rugsėjo 6 dieną sukanka 100 metų nuo tautos mylimo poeto Pauliaus Širvio gimimo. Pažymėkime tai viso krašto sąjūdžiu ir atminimo ženklo (paminklo) pastatymu poetui.

Paverskime Paulių Širvį, jo puikią poeziją, jo nelengvą ir sudėtingą gyvenimą veiksniu, kuris nors kuriam laikui apjungtų tautą, suvienytų ir sutelktų mus krašto stiprinimui, geriems darbams. Ne biudžeto, o aukų pagrindu surinkime reikiamą sumą ir pastatykime paminklą sostinėje (arba poeto gimtajame krašte – Rokiškyje).

Šios visuomeninės iniciatyvos priekyje galėtų būti Lietuvos rašytojų sąjunga, Rokiškio savivaldybė, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų asociacija, Muzikų sąjunga, kitos visuomeninės organizacijos. Tokiam sumanymui realizuoti reikėtų sudaryti Visuomeninį komitetą. Jį turėtų sudaryti iškilūs šalies šviesuomenės  atstovai, profesinės žvaigždės. Sėkmingas patyrimas sako, kad į tokį komitetą nereikėtų jungti veikiančių politikų (Seimo narių). Kaip ir „Laisvės kario“ atveju Visuomeninis komitetas sudarytų apie 100 asmenų. Tikėtis iš kiekvieno jų aktyvios veiklos būtų nerealu, bet turėti 6-8 aktyvesnių žmonių grupę – Visuomeninę valdybą (ypač atstovaujančių organizacijas) būtų pageidautina.

Turėdami patyrimą panašioje srityje („Laisvės kario“ paminklas Kaune), mes – Vyčio paramos fondas – galime pasiūlyti savo paslaugas: 1. organizuojant viešąją kampaniją, 2. telkiant lėšas, 3. organizuojant paminklo projekto konkursą, 4. organizuojant paminklo gamybą.

Visas Vyčio paramos fondo kreipimasis:

Dėl Širvio 100-mečio



Kategorijos: Skelbimai Žymos:

Humanitarinių mokslų atstovai: esame priversti nuolat teisinti savo reikalingumą

Visai neseniai išleista Lietuvos humanitarinių mokslų raudonoji knyga inicijavo diskusijas apie humanitarinių mokslų padėtį visuomenėje. Daug dėmesio skirta ir mokyklai. Teigiama, kad, pavyzdžiui, istorijos programa mokyklose nekuria nuoseklaus pasakojimo apie politinę ir kultūrinę bendruomenę, – dėstoma fragmentuotai, atskirais epizodais. Į ugdymo procesą nėra įtraukti reikalavimai įgyti gebėjimus apibendrinti ir interpretuoti kultūros procesus bei faktus.

Jei neplečiame savo akiračio ir neturime pagrindų, tai gali turėti labai rimtų pasekmių, vertinant neteisingas naujienas, kaip dabar yra sakoma – melagienas, todėl pražūtinga, žiūrint į perspektyvą, nustumti humanitarinius mokslus į užribį, LRT RADIJUI sako švietimo ekspertė, profesorė Vilija Tagarmadzė.

Visuomenės santykių krizė

Senovės graikų mąstytojas, filosofas, tyrinėtojas, gamtininkas Aristotelis savo veikale „Nikomacho etika“ sako, jog apie kiekvieną dalyką gerai sprendžia tas, kuris yra jame išsilavinęs. O apskritai geriausiai sprendžia tas, kuris turi išsilavinimą apie visumą. Šiais žodžiais pradedama ir neseniai išleista Lietuvos humanitarinių mokslų raudonoji knyga.

Visas straipsnis

Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos: