Šis filmukas sukurtas pagal lietuvių filosofo Vydūno komediją „Avelė“. Veiksmas vyksta Mažojoje Lietuvoje XX a. pradžioje.

„Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – LRT RADIJUI sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Nuo šiandien visos Lietuvos švietimo įstaigos turi pereiti prie nuotolinio mokymo. Kai kurios privačios mokyklos nuotolinį mokymą pradėjo jau anksčiau. Nuo šiandien tikimasi itin didelės interneto apgulties, nes prisijungti turėtų ir visos valstybinės mokyklos.

Prieš kelias savaites 8 proc. mokyklų teigė, kad joms bus sunku įgyvendinti nuotolinį mokymą. Švietimo, mokslo ir sporto ministras A. Monkevičius sako norintis pasidžiaugti, kad mokyklų vadovai ir mokytojai per tas savaites, kuomet mokiniai atostogavo, išties daug dirbo. „Šalyje nerasime nei vienos mokyklos, kuri vienokiu ar kitokiu būdu nepradėtų šiandien vykdyti nuotolinio mokymo“, – sako ministras.

Jis taip pat tikina, kad per artimiausias kelias savaites socialiai remtinus vaikus pasieks žadėti 35 tūkst. kompiuterių. Ministras dėkoja ir verslui bei nevyriausybinėms organizacijoms. Anot jo, šios iniciatyvos padeda ne tik šiuo išskirtiniu metu, bet ir apskritai modernizuoti švietimo sistemą.

Vaiko teisių specialistai sako, kad dėl to, jog vaikai neišeina į mokyklas, padaugėjo smurto šeimose. Norima, kad vaikai iš tokių nesaugių šeimų galėtų ateiti į mokyklas konsultuotis po vieną.

„Kiekvienoje mokykloje yra skirtinga situacija. Reikia laikytis medikų rekomendacijų, daryti, kaip jie pataria. Žinoma, mokyklos gali taikyti tokį mokymo metodą, tačiau tą daryti turi labai apdairiai. Negali būti bendros rekomendacijos. Tai labai individualu, tai, kas darosi šeimoje. Socialiniai pedagogai, mokytojai, savivaldybės darbuotojai turi matyti, kas vyksta tam tikroje šeimoje, – sako A. Monkevičius. – Jei yra kažkokių įtampų, reikia ieškoti būdų, kaip tokiai šeimai padėti.“

Šalies universitetai skelbia, kad šiuos mokslo metus užbaigs nuotoliniu būdu. Ministras tikisi, kad jei pavyks suvaldyti pandemiją, įprastas mokyklų gyvenimas galėtų grįžti balandžio pabaigoje arba gegužės mėnesį.

„Blogiausiu atveju galime mokslo metus užbaigti anksčiau nuotoliniu būdu, – sako ministras. – Yra įvairūs sprendimai aplinkinėse šalyse. Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes. Kontaktuojame su visais Europos Sąjungos ministrais, turime bendrus pasitarimus. Norime, kad tie sprendimai, kiek galima, būtų panašesni. Tariamės ir su savo bendruomene: su tėvais, su mokytojais, su mokslininkais. Galvojame, kad per dvi savaites turėsime galutinius sprendimus.“

Visas straipsnis:

Monkevičius: užsienyje mokslo metai jau užbaigti, vaikai perkelti į aukštesnes klases, tą svarstome ir mes

Lilija Bručkienė, Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja
2020-03-29

Ateina pirmadienis – lūžio taškas, diena, kai Lietuvos švietimas, per dvi savaites pabandęs peršokti beveik bedugnes, organizuotai pradeda visiškai kitokį ugdymo procesą. Tikiu, kad tikrai bus visko: stringančio ryšio, neveikiančios technikos, nemotyvuotai skubaus / per lėto tempo, nesuprastų programų ar tam tikrų jų funkcijų ir t.t. Bet atsižvelgiant į situaciją tai, kas įvyko, galėtų prilygti stebuklui.

Įtampa, nerimas, baimė ir kasdien vis grėsmingesnė situacija šalyje buvo patraukta į informacijos paraštes, nes šitas dvi savaites mokytojų namuose, tiksliau, kompiuteriuose, karaliavo jos didenybė IKT. Ir pokalbių, socialinių tinklų svetainės tiesiog lūžinėjo nuo informacijos gausos. Lygiai taip pat lūžinėjo ir mokytojai: jų galvos, akys, gebėjimas priimti naują informaciją arba išsaugoti jau išgirstą, gebėjimas išbandyti pasirinktas programas, virtualiai bendrauti su mokiniais ir tėveliais, ne tik keistis su jais informacija, žiniomis, bet ir raminti, patarti, paguosti.

Ir tai dėsninga – stebėjau savo, realių ir virtualių kolegų gyvenimo ritmą: sėdi anksti ryte ir pakyli vėlai vakare, nes jau skauda ir ašaroja akys, o webinaro lektoriaus sakinių nebesupranti net tris-keturis kartus atsukusi pasiklausyti iš naujo, o dar tariesi įvairiose svetainėse, dar randi mokomosios medžiagos, dar koks geradaris atsiunčia naudingų nuorodų, dar reikia parašyti vieną kitą laišką, atsakyti į vieną ar kitą klausimą, dar…

Straipsnio nuoroda:

Pirmadienis gali tapti istorine diena švietimui. Kaip jai ruošėsi mokytojai ir valdininkai?

Lilija Bručkienė, Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja
2020-03-21

Paradoksalu, bet seniai nebuvo tokios intensyvios savaitės kaip šita izoliacijoje. Tiesą pasakius, aną ketvirtadienį renkantis daiktus mokykloje net negalėjau įsivaizduoti, kad mano kasdienis gyvenimas skyla į negrįžtamą praeities ritmą ir visiškai nerealią ateitį, kurioje vienos nežinomybės. Visomis įmanomomis prasmėmis.

Bet štai jau savaitė, tikiu, kad lygiai taip pat ateis laikas, kai rašysiu – štai jau mėnuo… duok Dieve, kad nebūtų – štai jau metai – kaip gyvename kitu ritmu, kitomis problemomis, kitais rūpesčiais. Ir suprantame, koks mūsų sukurtas pasaulis reliatyvus ir trapus.

Dabar viskas labai išsigrynina – demagogija ir imitacijos, tikra ir postais paskirta lyderystė, (ne)gebėjimas spręsti problemas, moralumas ir degradacija. Tiek aukščiausiuose valdžios sluoksniuose, tiek tarp verslininkų, tiek tarp įvairaus lygio valdininkų, nuo kurių priklauso priimami sprendimai, tiek ir tarp eilinių piliečių.

Vienas po kito kaip iš pamazgų vamzdžio kyla skandalai: kažkas nusipirko privatų lėktuvą, o vėliau sėkmingai naudojosi situacija, kad nevykdytų įsipareigojimų; kažkas nusprendė, kad tyrimams reikia „imti pauzę“, kaip turbūt ir pauzę medikų apsaugai, kažkas vertė savo darbuotojus eiti nemokamų atostogų ir toliau dirbti namuose, kažkas sėdėjo saugiai ir toliau ,,trolino“ pildamas purvą ant tų, kurie prisiima atsakomybę ir stengiasi padėti visais įmanomais būdais, kažkas sakė, kad čia nieko baisaus, ir keliavo būriais pasilinksminti, pabendrauti.

Krizinėje situacijoje pradeda kerotis pačios didžiausios ydos.

Ir sakytum, visai nėra vilties, bet ne – tūkstančiai žmonių stačia galva neria į darbus ir padeda viskuo, ką tuo metu gali padaryti: savanoriauja, siuva kaukes, gamina apsauginę įrangą, renka lėšas ir organizuoja pagalbą medikams, kviečia į nemokamus koncertus, spektaklių peržiūras, atveria internetines prieigas knygoms, muziejams, skatina paremti mažuosius verslus aktyviai naudojantis jų paslaugomis ir taip neleidžiant bankrutuoti.

Ir kiekvieną kartą girdėdama tą informaciją pagalvoju – tikrai yra dvi Lietuvos, tik jos skiriasi ne socialine padėtimi, o savo nesumeluotu moralumu.

O ką tą savaitę namuose veikė mokytojai? Neįtikėtina – mokytojai kiekvieną dieną nuo ryto iki vakaro „lakstė“ iš vieno seminaro į kitą. Man pačiai, kartais atvirai deklaravusiai abejingumą (gal ir nemeilę) IKT, dar prieš savaitę Zoom, Moodle, Classroom, Discord, Edmodo, Quizalize ir t.t. atrodė kaip nesuprantami ir visiškai nereikalingi terminai ir reiškiniai – visada tikėjau mokytojo ir vaiko asmeniniu ryšiu, apsikabinimo galia, šypsena ar įdėmaus žvilgsnio pastaba. Tikėjau, kad joks kompiuteris niekada nepakeis žmogaus. Tuo ir dabar tikiu. Tačiau visi suprantame, kad situacija pasikeitė ir teks tą ryšį kurti pasitelkiant virtualias galimybes.

Žinau, kiek lengviau yra tiems, kurie vienas ar kitas programas jau naudojo, todėl ta nuotolinio mokymo patirtis sukaupta. Bet iš to, kad kiekvieną dieną kaskart į webinarus, skirtus mokytojams, registruodavosi 4000 –12000 mokytojų, o vėliau įrašus peržiūrėdavo antra tiek, aišku, kad šios dvi savaitės – naujas iššūkis visai bendruomenei.

Taigi, mokytojams šios savaitės iššūkis buvo ne įkelta į socialinius tinklus vaikystės nuotrauka, o bandymas susigaudyti paraleliniame virtualios realybės pasaulyje. Tai labai svarbu, nes būtina užtikrinti ne tik maisto, vaistų, kultūros, bet ir mokymosi pasiekiamumą kiekvienai šeimai, kurioje yra vaikų.

Ir suprasdami visa tai mokytojai tiesiog stačia galva (dabar jau besisukančia nuo informacijos gausos) nėrė į tas nepažintas erdves: iš pradžių nusibrozdino, nusivylė, vos nepaskendo, dabar jau pamažu kapstosi „šuniuku“ į paviršių.

Ir nors oi dar kaip visko bus, bet pastebėjau kelis viltingus aspektus: mokytojai tikrai atsakingai ir greitai sureagavo į absoliučiai pakitusią realybę – deda visas pastangas, kad laiku ir sklandžiai pradėtų ugdymo procesą po atostogų; atsakomybę už mokymosi procesą, ugdymo(si) rezultatus dabartinėmis sąlygomis tikrai dalinsis mokytojas, mokinys ir jo tėvai; ir jeigu nors viena iš tų grandžių neveiks, ir kitų galimybės bus gerokai silpnesnės.

Įtai taip per kelias dienas be jokių išankstinių vizijų, misijų, ES finansuojamų teorinių projektų, pažaidimų galimybėmis ir imitacinių darbo ir tarimosi grupių buvo pereita prie iš esmės kitokio ugdymo. Pasirodo, galima.

Dar mūsų visų laukia be galo daug išbandymų. Ir mes visi tikrai į įprastą gyvenimo ritmą kada nors sugrįšime visai kitokia visuomenė nei išėjome. Tikiuosi ir tikiu, kad sugrįšime kaip brandi, susitelkusi ir sąmoninga bendruomenė, gebanti koncentruotis ir prisiimti asmenines atsakomybes.

O ta, kita, ,,vamzdžio“ pusė tyliai kur nors kamputyje lindės ir atgailaus.

Straipsnio nuoroda:

Pakitusios realybės kontūrai

Dėkoju visiems dalyviams, iniciatyviems kolegoms, kviečiu prisijungti ir kitus.

Daugiau apie projektą

Projekto dalyviai

G A L E R I J A

Panorom surašyt žodžius
Ant didelio ir mėlyno dangaus.
Tuos didelius žodžius,
Kurie ir apie Jus, ir apie gėrį!
Bet pasirodė,
Kad dangus per mažas!
Bet pasirodė,
Kad ir žemė per maža!
Supratome,
Jog ir gyvenimas per trumpas,
Išgerti meilę iki dugno,
Užkopt į žvaigždę,
Ir begalybėje įminti savas pėdas –
Kaip ženklą, kad mes didesni už skruzdę…
Ir esame pasauly tam –
Kad didelius žodžius ir darbus
Skirtume vieni kitiems…

Tegul šventinė nuotaika, pripildžiusi širdis šviesos, džiaugsmo ir viltingo laukimo, neapleidžia Jūsų visus metus. Lai ateinančiais metais Jus lydi puikios idėjos, energija ir gerovė. Tebus tai naujų galimybių ir sėkmingo bendradarbiavimo metai.

Brangūs mūsų mokytojai,

Artėjant gražiausioms metų šventėms, dėkojame Jums ir džiaugiamės, kad buvote ir esate kartu.   Ramybės Jums ir šviesos prie Kūčių stalo, džiaugsmingų šv. Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų!