Archyvas

Kategorijos ‘Laisvalaikiui’ archyvas

Bernardo Bučo – skulptoriaus ir žmogaus pėdsakais

 

Bernardo Bučo – skulptoriaus ir žmogaus pėdsakais

Visų garsiausių Lietuvos šimtmečio menininkų – aktorių, dailininkų, kompozitorių, poetų vardai garbingai įrašyti į kultūros istorijos metraštį. Jame savą skyrių turi ir skulptoriai – sudėtingo bei tvaraus meno atstovai.

Tarp garsiausių Lietuvos skulptorių surasime ir iš Panevėžio krašto kilusius, savo kūriniais lygumų ir kalvelių žemės – gimtosios Aukštaitijos didybę įamžinusius, talentingų darbų savo kraštui palikusius. Vienas iš tokių Lietuvos skulptorių – Bernardas Bučas.  Plačiau žinomas kaip Salomėjos Nėries vyras, skulptorius ir pats sukūrė gausybę jo neeilinius gebėjimus įrodančių darbų.

Lygi motinai

Bernardas Bučas gimė 1903 metų lapkričio 18 dieną netoli Panevėžio – Naurašilių kaime, Smilgių valsčiuje. Mirė menininkas 1979 metų gruodžio 21 dieną Kaune.

Per tuos jam skirtus gyvenimo metus jis sukūrė gausybę skulptūrų, skulptūrinių grupių, statulų, antkapinių paminklų, reljefų, biustų, tapybos ir grafikos kūrinių. Ankstyvajai jo kūrybai būdinga stilizacija, yra art deco bruožų, – po karo sukurtos skulptūros natūralistinės.

Panevėžyje iki šiol stovi penkios B. Bučo skulptūros – paminklas 1941 m. nužudytiems gydytojams Respublikinės ligoninės kieme, G. Petkevičaitės-Bitės biustas prie Juozo Balčikonio gimnazijos, mokytojos Veronikos Būtėnienės antkapinis paminklas Panevėžio senosiose kapinėse, Švč. Jėzaus širdies statula bei Šventas Aloyzas Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje.

Nepamirštame ir netoli miesto, Papušių kaime prie vandens valymo įrengimų stūksančios B. Bučo sukurtos įspūdingos skulptūros „Nevėžis“.

Skaitykite daugiau:

Bernardo Bučo – skulptoriaus ir žmogaus pėdsakais

 

Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos:

54- ojo tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ moksleivių poezijos skaitymai

Kategorijos: Skelbimai, Laisvalaikiui Žymos:

Vytautas Mačernis. „Pasikalbėjimas su mama“

 

Vytautas Mačernis

Pasikalbėjimas su mama

Atsimenu Tavąsias pasakas, Mamyte,
Tą Tavo širdį mylinčią ir gerą,
Kadais aš Tau žadėjau gražią pilį pastatyti
Ir šventėms dovanoti karalaitės dvarą.

Aš pievose dažnai laksčiau kaip vėjas,
Manęs nuvargusio ateidavai parnešti.
Sode aš žalią drebulę pasėjau
Ir lieptą pertiesiau į kitą griovio kraštą.

Ir Tu matei, kad aš taip greitai augau,
Mąstei: “Sūnelis greit bus vyras”.
Dabar savęs, savų minčių nebesugaudau,
Vaikystę menant ašaros pabyra.

Kai saulė nusileidžia, žvaigždės ima degti,
Dar daug norėčiau Tau aš pasakyti:
Kodėl keliaujam taip tolyn į naktį?
Kodėl graudu dabar, ilgu, Mamyte?

Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos:

Nauji lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino reikalavimai – teisme

Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės praėjusių metų pabaigoje pakeisti reikalavimai lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminui pateko į teismą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas gavo trijų Seimo narių konservatorių Audroniaus Ažubalio, Lauryno Kasčiūno ir Stasio Šedbaro skundą dėl ministrės įsakymo. Parlamentarai įžvelgia, kad J. Petrauskienės patvirtinti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminui keliami reikalavimai gali prieštarauti Konstitucijai.

Skaitykite daugiau: 

Nauji lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino reikalavimai – teisme

 

ATGARSIAI. Keturioliktojo vieno kūrinio konkurso LABAS nugalėtojai ir akimirkos

ŽAIDŽIU ŽODŽIU…
Keturioliktasis vieno kūrinio konkursas LABAS
Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazija 2018-04-19

5 – 8 klasių grupė
POEZIJA
Paskatinti už gerą poeziją:
Aurelija Gusčiūtė – Tauragės Tarailių progimnazija, 7 kl. (mokytoja Rosita Simonavičienė)
Smiltė Trimirkaitė – Šilalės rajono Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazija, 5 kl. (mokytoja Asta Kinderienė)
Barbora Bačkutė – Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazija, 7 kl. (mokytoja Nijolė Šilerienė)
Fausta Jagminaitė – Šiaulių r. Kuršėnų Stasio Anglickio mokykla 8b kl. (mokytoja Alina Šimkevičienė)
Emilija Garbauskaitė – Kauno Petrašiūnų progimnazija 8 kl. (mokytoja Jurgita Mitkuvienė)
Neda Marčiulionytė – Panevėžio „Vilties“ gimnazija 7b kl. (mokytoja Audronė Tichanavičienė)
Aurelija Kasputytė – Briuselio II Europos mokykla S1 klasė (mokytoja Audronė Anulienė)
Austėja Vaičekauskaitė – Šiaulių Medelyno progimnazija 7c kl. (mokytoja Regina Speičienė)
Lukas Bomgardas – Šiaulių Medelyno progimnazija 8c kl. (mokytoja Regina Speičienė)
III
Mūza Olimpija Svetickaitė – Palangos Vlado Jurgučio pagrindinė mokykla 7a kl. (mokytoja Loreta Kulienė)
Audronė Žukauskaitė – Šilalės r. Obelyno pagrindinė mokykla 5 kl. (mokytoja Zita Kasiliauskienė)
Jogailė Ramanauskaitė – Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazija 6a kl. (mokytoja Vilma Vaivadienė)
II
Lėja Šopauskaitė – Vilniaus Tuskulėnų gimnazija 7a kl. (mokytoja Nijolė Guobienė)
Austėja Milaševičiūtė – Kauno Tado Ivanausko progimnazija 7c kl. (mokytoja Loreta Bulotienė)
Rūta Baležentytė – Alytaus Šaltinių pagrindinė mokykla 6a kl. (mokytoja Elė Zdanavičienė)
I
Ainis Lukša – Kauno Petrašiūnų progimnazija 6a kl. (mokytoja Ramutė Vaitkevičienė)

PROZA
Paskatinti už gerą prozą:
Vytė Kubaitytė – Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazija, 4a klasė
Haroldas Trinkūnas – Vilniaus Baltupių progimnazija 6c kl. (mokytoja Agnė Klimčiauskaitė-Janavičienė)
Jaunius Skeiverys – Panevėžio „Ąžuolo“ progimnazija 8a kl. (mokytoja Rita Jurgaitienė)
Emilija Makaravičiūtė – Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazija 8b kl. (mokytoja Aldona Dėdelienė)
Ugnė Ivanovaitė – Radviliškio Vaižganto progimnazija 6a kl. (mokytoja Daiva Mikšienė)
Austėja Buklajeva – Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazija 5c kl. (mokytoja Elena Blažienė)
III
Ema Stonytė – Šiaulių rajonas, Kuršėnai, Daugėlių pagrindinė mokykla 8 kl. (mokytoja Dalė Janušauskienė)
Rodrigas Padriezas – Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazija 8b kl. (mokytoja Aldona Dėdelienė)
II
Emilija Račkauskaitė – Zarasų Pauliaus Širvio progimnazija 8c kl. (mokytoja Andželika Vitkūnienė)
Ugnė Ališauskaitė – Briuselio II Europos mokykla S2 kl. (mokytoja Audronė Anulienė)
I
Laura Klymantaitė – Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazija 8 kl. (mokytoja Dalia Navickienė)

9 – 12 klasių grupė
POEZIJA
Paskatinti už gerą poeziją:
Ramunė Gerčaitė – Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazija Ig kl. (mokytoja Asta Gagilienė)
Margarita Gedeikytė – Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazija II d kl. (mokytoja Rasutė Mažrimienė)
Kamilė Dragūnaitė – Šilalės r. Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazija II ag kl. (mokytoja Irena Tverijonienė)
Arevika Ambarcumian – Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazija III g kl. (mokytoja Dalia Navickienė)
Viktorija Davydova – Klaipėdos „Aukuro“ gimnazija IV a kl. (mokytoja Laima Kaupienė)
Laura Vaičiūnaitė – Alytaus r. Butrimonių gimnazija IV g kl. (mokytoja Irena Šimanskienė)
Gintarė Razmaitė – Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazija 11 b kl. (mokytoja Vilija Sabutienė)
Linas Daugėla – Kretingos VšĮ Pranciškonų gimnazija I Ge kl. (mokytoja Daiva Ataitė)
Deimantė Kazlauskaitė – Alytaus r. Butrimonių gimnazija I g kl. (mokytoja Dana Gecevičienė)
III
Birutė Pociūtė – Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorija 12 kl. (mokytoja Žydra Šmitienė)
Gytis Endriukaitis – Pagėgių savivaldybės Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazija III g kl. (mokytoja Rima Navickienė)
Agnė Butvilaitė – Tauragės Žalgirių gimnazija IVr1 kl. (mokytoja Aristolda Jasevičiūtė)
Emilija Pukevičiūtė – Pakruojo raj. Linkuvos gimnazija 4 gb kl. (mokytoja Birutė Deveikienė)
II
Ugnė Ramanauskaitė – Tauragės „Versmės“ gimnazija 1 A kl. (mokytoja Vitalija Juškevičiūtė)
Inesa Skapaitė – Panevėžio rajonas Raguvos gimnazija 10 kl.
I
Augustė Marcinkutė – Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazija 12 kl. (mokytoja Nijolė Šilerienė)

PROZA
Paskatinti už gerą prozą:
Gabija Briedytė – Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazija II d kl. (mokytoja Rasutė Mažrimienė)
Guoda Šerpytytė – Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazija II b kl. (mokytoja Jolanta Šmitienė)
Ieva Narauskaitė – Molėtų gimnazija I a kl. (mokytoja Daiva Sičiūnienė)
Gabija Vasiliauskaitė – KTU gimnazija 10 kl. (mokytoja Alma Lakavičienė)
Agata Ulevič – Vilniaus r. Rukainių gimnazija IV g kl. (mokytoja Jevgenija Jackevič)
Justina Šiaulytė – Kretingos VšĮ Pranciškonų gimnazija I Gb kl. (mokytoja Laima Gadeikytė)
Indrė Šeštavickaitė – Lazdijų r. Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazija III g kl. (mokytoja Vilija Urbonaitė)
III
Kotryna Baltrimaitė – Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazija 9 kl. (mokytoja Loreta Baukienė)
Monika Lomsargytė – Šilalės r. Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazija I bg kl. (mokytoja Ligita Budriuvienė)
Simona Paulikaitė – Klaipėdos VšĮ „Vaivorykštės tako“ gimnazija II kl. (mokytoja Deimantė Rutkauskaitė)
II
Rosita Reivytytė – Mažeikių Gabijos gimnazija 12 kl. (mokytoja Orinta Černiauskienė)
Ugnė Baliutavičiūtė – Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazija 12 kl. (mokytoja Nijolė Šilerienė)
I
Vakaris Cibulskis – Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazija II e kl. (mokytoja Sauga Vaičikauskienė)

***

***

Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos:

Linksmų šv. Velykų!

Kai įsisukame į kasdienybės darbus ir imame sunkiai rasti motyvų džiaugtis, pakeliame akis į dangų.

Dabar tikra palaima: tvarkingais ir visai suirusiais trikampiais- danguje grįžtančių paukščių debesys. Jie skelbia atgimstantį pavasarį, žemę ir, norisi manyti, mus, atgimstančius tikėjimui, darbams, svajonėms, džiaugsmui. Ir net jei arimai dar pažliugę ar pacukruoti nakties šalna, širdyje jau skamba Prisikėlimo varpai.

Po sotaus šventinio stalo, po margučių ir šypsenų švytėjimo- valandėlė (ar valandėlės)- ne, ne telefono ar kompiuterio ekranui, o Dangui. Nes būtent jame- Prisikėlimo slėpinys ir naujos pradžios prasmė.

Linksmų šv. Velykų, mielieji!

Kategorijos: Skelbimai, Laisvalaikiui Žymos:

Šatrijos Raganos meilės kelionė: nuo Užvenčio dvaro iki Židikų

Kelmės rajonas, Užventis. Šimtametis dvaras, į kurį veda liepų alėja, aprašytas Šatrijos Raganos apysakoje „Sename dvare“. Nors iš tiesų Marija Pečkauskaitė gimė Medingėnų dvare, dabartiniame Rietavo rajone, kuris priklausė motinos šeimai, garsiai Žemaitijos bajorų giminei Šiukštoms. Iki dešimties metų augo tėvo gimtinėje Labūnavos dvare, Kelmės rajone. Tačiau Užvenčio dvaras – lemtinga vieta. Čia susipažįsta su […]

ATGARSIAI. Respublikinė konferencija „Lietuvių maža, mes galime išlikti tik savo mokslu, gabumais, darbštumu“ (A. Stulginskis)

Iš mažų patyrimų formuojasi kiekvieno asmens pažinimas apie tautą. Lietuvą šiandien žino daug kas pasaulyje: ji yra prie Baltijos jūros, ji jau JT vadinama Šiaurės Europos valstybe, ji turtinga savitumo, išlaikytų papročių ir tradicijų, tačiau mūsų šalies istorija juk kur kas didesnė ir ilgesnė nei šimtmetis. Pagaliau savo tėvynės istoriją, kultūrą kuriame ir mes patys, mūsų jaunoji karta. Tad  kovo 8 dieną į Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos organizuojamą konferenciją, skirtą atkurtos Lietuvos šimtmečiui paminėti, rinkosi moksleiviai ir jų mokytojai, kviestiniai svečiai ir lektoriai iš įvairių Lietuvos rajono švietimo įstaigų: Lietuvos edukologijos universiteto Humanitarinio ugdymo fakulteto, Klaipėdos „Aukuro“ gimnazijos, Klaipėdos technologijų mokymo centro, Kauno „Aušros“ ir Kauno Senamiesčio, Vilkyškių Johaneso Bobrovskio, Šilalės Simono Gaudėšiaus, Šilalės r. Laukuvos Norberto Vėliaus, Raseinių r. Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazijų.  Džiaugdamiesi gausiu susirinkusiųjų būriu sveikinimo žodžius tarė ir atidarė konferenciją Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos direktorius V. Andrejauskas, Šilalės savivaldybės meras Jonas Gudauskas, Šilalės savivaldybės administracijos direktorius Raimundas Vaitiekus, beje, konferencijos lektoriams iš kitų rajonų skyręs įspūdingas atminimo dovanas- knygas apie Šilalės rajono piliakalnius.

Konferencijos lektoriai I dalyje gvildeno įvairias temas, susijusias su Lietuvos istorija, kultūra, literatūra, muzikos ir sporto pasauliu. Literatūrologė, Lietuvos edukologijos universiteto Humanitarinio ugdymo fakulteto doc. dr. Žydronė Kolevinskienė daug dėmesio skyrė lietuviškiems ženklams Amerikoje, kalbėjo apie net 4 emigracijos bangas, pateikė autentiškų nuotraukų ir pasidalijo patirtimi, įgyta stažuojantis Čikagoje. Klaipėdos „Aukuro“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Laima Kaupienė kalbėjo apie kultūros laikyseną kaip pasirinkimo išdavą, Kauno Senamiesčio progimnazijos lietuvių kalbos vyr. mokytoja Daiva Martyncevienė  ir istorijos vyr. mokytoja Justina Vitkutė dalijosi pastebėjimais, ką šiuolaikiniam žmogui mena laikinosios sostinės gatvės. Be abejo, kalbėta ir apie šimtmečio asmenybes. Kauno I- osios muzikos mokytoja metodininkė Jovita Vaičiulienė pristatė lietuviškumo puoselėtoją kompozitorių Giedrių Kuprevičių, Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė, muziejaus vadovė Aušrelė Baublienė- Simoną Gaudėšių- mažo miestelio didelį žmogų.

II konferencijos dalis  skirta moksleivių pranešimams, kurie buvo labai kūrybiški, įvairių formų, su giliomis įžvalgomis. Moksleivės iš Nemakščių gimnazijos pristatė filmuką „Lietuva šimtmečio vingiuos“, Klaipėdos „Aukuro“ gimnazijos abiturientė Viktorija Piliūtė parengė pranešimą „J. Basanavičius ir piliakalniai: pažinti, saugoti, mylėti“, o kitas šios gimnazijos abiturientas  Tadas Viržintas publiką sužavėjo ne tik retorišku pranešimu „Kūryba kaip vienas iš būdų sukilti prieš pasaulio absurdą“, bet ir po pranešimo atlikta  grupės „Skylė“ daina „Priesaika“. Šilalės Simono Gaudėšiaus moksleiviai ruošė pranešimus apie Sąjūdį Šilalėje, apie tarpukario Lietuvos muziką ir apie tarpukario Lietuvos fotografiją, Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazistė Eglė Bladytė akcentavo Martyno Jankaus darbus vardan Lietuvos, Šilalės r. Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazistai pristatė mūsų kraštietį daktarą Br. Talat- Kelpšą. Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos moksleiviai, konferencijos organizatoriai, daug dėmesio skyrė prezidento Aleksandro Stulginskio veiklos ir atminimo įprasminimui Kaltinėnuose, kalbėjo apie žymių Lietuvos piliečių įamžinimą Kaltinėnų apylinkėse, parengė pranešimus apie Lietuvos kariuomenės kūrimą bei dainų švenčių tradiciją Lietuvoje. Be to, ypatingas dėmesys skirtas ir šimtmečio asmenybėms bei aktualijoms- parengti pranešimai apie emigranto dalią XX a. literatūroje, stiprius charakterius  Justino Marcinkevičiaus ir V. Krėvės- Mickevičiaus kūryboje, kultūros ir kasdienybės grožio poetę Juditą Vaičiūnaitę,  rašytojos, labdarės ir pedagogės Šatrijos Raganos vertybių pasaulį, svarstyta, ar Maironis tikrai išmokė mylėti Tėvynę. Konferenciją pagyvino ir meniniai intarpai- III g klasės moksleivių Aušros Vitaitės ir Karolinos Baltrušytės parengta literatūrinė meninė kompozicija „Dvi Karalienės“, muzikos mokytojos metodininkės Ilonos Raudonienės ir jos paruoštų mokinių atliekamos dainos.

XX a. poetė Janina Degutytė, kalbėdama apie Lietuvą, eilėraštyje „Mažutė“ rašo: „Tu- mažutė, tu telpi visa/ Į Čiurlionio karalių delnus.“ Tarsi jai antrindamas, tik daug anksčiau, prezidentas Aleksandras Stulginskis teigia: „Lietuvių maža, mes galime iškilti savo mokslu, gabumais, darbštumu.“ Kaltinėniškių organizuota konferencija šiuos abu teiginius tarsi sujungia ir patvirtina kitą poetės Janinos Degutytės to paties eilėraščio mintį, jog mes, lietuviai, esame lygiaverčiai nariai „ant pasaulio vaišių pilno stalo“, mes turime kuo didžiuotis- savo istorija, kultūra, darbais, asmenybėmis. Ačiū visiems konferencijos dalyviams.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas ekspertas Petras Gedvilas

AKIMIRKOS IŠ KONFERENCIJOS (1)

AKIMIRKOS IŠ KONFERENCIJOS (2)

Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos:

Kovo 11- oji- Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena

Gražios ir prasmingos Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos.

Didžiuokimės Tėvyne Lietuva ir jos istorija!

Su Kovo 11- ąja!

Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos:

Saulius Tomas Kondrotas iš Amerikos: „Esame gyvūnų banda, kurią galima programuoti“

Sauliaus Tomo Kondroto kūryba užima vieną reikšmingiausių vietų lietuvių moderniosios prozos raidoje. Mįslinga, magiška, mitologinė, biblinė, siurrealistinė, intelektuali, barokiška – tokių ir panašių epitetų sulaukė autoriaus pasakojimo maniera, kritikų vertinta didžiųjų Lotynų Amerikos rašytojų (G.Garcios Marquezo, J.Cortazaro, J.L.Borgeso, M.Vargo Llosos ir kt.), magiškojo realizmo stilistikos kontekste.

Pasak literatūrologės Jūratės Spindytės, S.T.Kondroto kūryba leido lietuvių prozai pažinti kitokį mentalitetą, atrasti disciplinuotos formos grožį.

– Gerbiamas Sauliau, rašau Jums gruodžio pradžioje, viešosioms Vilniaus erdvėms bei prekybos centrams simuliuojant artėjančių švenčių nuotaikas, švietimo lauke netylant diskusijoms apie universitetų ir katedrų jungimą, lietuvių kalbos ir literatūros programos keitimą (tarp privalomų autorių įtraukiant keturis pasaulio literatūros klasikus), o daliai miestiečių nesusitaikant su tuo, jog Lukiškių aikštėje, remiantis viešo balsavimo rezultatais, neiškils monumentalioji Vyčio skulptūra… Ar domitės Lietuvos aktualijomis?

– Tiek nesidomiu, kad skaityčiau Lietuvos spaudą kasdien, bet ir nevengiu, taigi per feisbuką ir internetą apskritai tos aktualijos mane pasiekia.

– Anksčiau ne kartą buvote kritikuotas už „kosmopolitiškas pažiūras“, nevengėte aštresnės publicistikos, o tautinę savimonę esate apibūdinęs kaip „rimtą akidangtį, proto ir jausmų pančius“. Ar dėl savo laikysenos jautėtės kiek išstumtas iš lietuvių literatūros, kultūros, švietimo? 

– Ne, niekada taip nesijaučiau.

– Kadaise teigėte, kad „nelaisvė – pirmoji išsiveržimo į laisvę sąlyga“, o „kūryba baigiasi, jeigu kūrėjui pavyksta išsilaisvinti, nusimesti pančius, atsikratyti jį kaustančių varžtų“. Ar nustojęs (jei galima sakyti „nustojęs“) rašyti grožinius tekstus pasijutote nuo ko nors išsilaisvinęs?

– Ne. Man, kaip kūrėjui, niekada nepavyko atsikratyti tų varžtų. Kaip žmogui, pavyko išsiveržti iš TSRS į laisvę. Bet kūrėjo pančius pasiėmiau su savimi. Nesvarbu, kad nerašau, pančiai čia. Nerašau, nes neturiu laiko. Galvoje rašymas vyksta be pertraukų.

Skaitykite daugiau:

Esame gyvūnų banda, kurią galima programuoti

 

Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos: