Archyvas

Kategorijos ‘Laisvalaikiui’ archyvas

Spektaklis „Šimtmečio moterys“ (Renginys internete)

Spektaklyje „Šimtmečio moterys“ netikėtais rakursais pristatomos tokios legendinės moterys, kaip rašytojos Gabrielė Petkevičaitė-Bitė ir Julija Žymantienė-Žemaitė, seserys politikės Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė bei aktorė Ona Rymaitė. Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorės N. Bulotaitė ir J. Kalvaitytė išradingai keliauja šių moterų gyvenimo istorijomis, atskleidžia jų sudėtingų likimų peripetijas, perteikia ne tik jų vidinį, bet ir išorinį grožį, atkurdamos to laikotarpio moterų kostiumų žavesį.

2020 m. rugsėjo 22 d., antradienis, nuo 19:00 iki 20:30.

RENGINIO NUORODA

Kategorijos: Skelbimai, Laisvalaikiui Žymos:

Literatūros pėdsekys. Salomėjos Nėries gyvenimo pūliniai ir naivioji meilės istorija

Jos eilės gula dainų ritmuose, senos kartos literatūros gerbėjai lengvai įsimenamus ketureilius įvairiomis progomis iki šiol deklamuoja atmintinai. Kažkada „Poezijos pavasariai“ pradėti rengti minint 20-ąsias jos mirties metines, šiandien vienų gerbėjų palydimi pateisinančia tyla, kiti garsiai kalba apie tėvynės išdavikės kaltę.

Lakštingalų slėnyje kadaise su didžiuliu kūrybiniu įkvėpimu jauniesiems poetams sklendžiantis Salomėjos Nėries mūzos simbolis – žinomo grafiko Stasio Krasausko sukurtoji Poezijos paukštė – nuo šiol yra tapusi istorinio teisingumo verdiktu ir tik po to iškiliosios kūrybos autoritetingu įvertinimu.

Laidoje „Literatūros pėdsekys“ – Salomėjos Nėries gyvenimo pūliniai, naivioji meilės istorija ir didysis kūrybos talentas, nepralenkiamas nei tada, nei šiandien.

Nuoroda:

Literatūros pėdsekys. Salomėjos Nėries gyvenimo pūliniai ir naivioji meilės istorija

Spektaklis „Kai Napoleonas žygiavo“ pagal Kosto Ostrausko mikrodramas

Kolegė Violeta Puzarienė dalijasi gimnazijos spektaklio įrašu.

Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos: ,

„Lituanistų miestelio“ sveikinimas Rugsėjo 1- osios proga

Gamtos laikrodis jau rodo artėjantį rudenį. Rugsėjo pirmosios varpelis  kviečia į mokyklas. Vieni eina mokytis, kiti mokyti, treti palydi, kiti tiesiog prisimena tą nenusakomą jaudulį, kuris visuomet apimdavo po atostogų klasėje vėl pajutus knygų ir rudeninių gėlių kvapą.

Gražios visiems šventės! Tegul naujieji mokslo metai bus sėkmingi ir kūrybingi, skatinantys tobulėti ir stiebtis aukštyn. Tegul kiekviena mokslo diena dovanos pažinimo džiaugsmą!

Kategorijos: Skelbimai, Laisvalaikiui Žymos:

L. Degėsys. Uždarykit tas mokyklas, kol dar turite apysveikių mokinių ir mokytojų

„Tuos mokytojus galima ir paaukoti, nieko čia tokio. Aišku, kad kaukė jo neišgelbės. Teks uždaryti ne vieną klasę, ir ne kelias klases, o ištisas mokyklas. Bet pereiti prie nuotolinio mokymo jau bus vėlu, nes mokytojai sirgs ir nebus jų kuo pakeisti. Todėl ir sakau, uždarykit tas mokyklas, kol dar turite apysveikių mokytojų ir mokinių. Kol dar virusas visų neuždarė. Uždarykit, net neatidarę“, – įspėja Liutauras Degėsys.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/komentarai/liutauras-degesys-uzdarykit-net-neatidare-500-1367088?copied

Liutauras Degėsys: Manifestas. Jeigu Olegas Šurajevas gali, tai ir aš galiu

Artėjančios Rugsėjo Pirmosios proga – kreipiuosi į mokyklų direktorius, mokytojus, mokinius, tėvus, senelius ir į visus sveiko proto žmones. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – nesiskaito. Ji neturi nieko bendro su švietimu, mokslu ar sportu.

Nedarykite cirko Rugsėjo pirmąją. Nesurinkite visų virusų į vieną vietą. Mokslo virusais keistis būtų visai neblogai, bet čia ne tas atvejis, ne tas laikas ir ne ta vieta. Blogiausiu atveju, jeigu niekaip negalime apsieiti be ceremonijų –– organizuokime ritualą mokyklos stadione dviem arba trim arba keturioms pamainom: pirmokėliai (atskirai), pradinukai, 5-8 klasės ir gimnazistai – atskirai. Nuo 9, 10 nuo 11 ir nuo 12 valandos. Direktoriui reiks pasakyti keturias kalbas – pageidautina – nesikartojant.

Jeigu jau namuose nėra kur dėti vaikų, nes reikia jais kažkaip atsikratyti, tai pamokas reikia organizuoti visai kitaip. Juo labiau, kad jau seniai išaiškėjo, jog bandymas mokyti 30 žmonių vienu metu 20-ties kvadratinių metrų plote – yra nesąmonė, melas ir apgavystė. Nuotolinis mokymas tai parodė visu gražumu. Su trisdešimčia žmonių vienu metu bendrauti yra neįmanoma. Jeigu netikite – pabandykite patys. Tai neįmanoma fiziškai, teoriškai, morališkai ir metodiškai. Tokiomis sąlygomis vieni gali apsimesti, kad moko, o kiti gali tik imituoti, kad mokosi.

Mano pasiūlymai:

1. Pradinukams tai įprasta, bet ir vyresniems – vienai klasei visą dieną pamokos turi vykti vienoje patalpoje – be jokių išimčių tiksliesiems ar kalbų mokslams. Tai reiškia, kad tą dieną vienos klasės mokiniai gali mokytis tik vieno dalyko ir dirbti tik su vienu mokytoju. Tai labai paprasta: pavyzdžiui: pirmadienį – matematika, antradienį – istorija, trečiadienį – lietuvių kalba, ketvirtadienį – chemija, penktadienį – kalbos. Kitą savaitę – analogiškai – likę penki dalykai. Čia tik apytiksliai, bet idėja galėtų būti tokia. Viena diena – viena klasė, vienas mokytojas.

2. Klasės neįmanomai didelės – ir ne tik ta prasme, kad jose neįmanoma išlaikyti distancijų. Mokiniai viename suole sėdi ne dviejų metrų ir net ne vieno metro atstumu, o dvidešimt centimetrų vieni nuo kitų. Net nebandykite jų išlaikyti visą dieną su kaukėmis. Net nesvajokite, kad jums pavyks pertraukų metu suvaldyti mokinių srautus – kad jie nesusitiktų ir nebendrautų.

Skaitykite daugiau:

Liutauras Degėsys: Manifestas. Jeigu Olegas Šurajevas gali, tai ir aš galiu

Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos:

Monkevičius: padėčiai pablogėjus, kaukių gali prireikti ir vaikams, o nuotolinį ugdymą galima diegti ir nuo rugsėjo

Vilniaus Gabijos gimnazijoje ant sienų ar grindų dar nesužymėtos mokinių judėjimo kryptys, bet, kaip sakė direktorė, tai bus netrukus padaryta. Ši mokykla, kaip ir kitos, per likusią savaitę turi pasirūpinti, kad nuo rugsėjo būtų laikomasi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos išplatintų rekomendacijų. Šioje mokykloje lankęsis ministras Algirdas Monkevičius tikras, kad visos mokyklos spės pasirengti, o nuotolinį ugdymą, sakė jis, tam pasirengusios mokyklos gali taikyti, kada panorusios.

„Nerimą jaučiame visi. Ypač mokytojai, mokyklų vadovai. Situacija nėra įprasta, nors turėjome karantiną. Matome, kad pandemija niekur nesitraukia. Epidemiologai pateikė rekomendacijas, kurias mokyklose nėra taip labai paprasta įgyvendinti“, – lankydamasis mokykloje kalbėjo A. Monkevičius.

Jis sakė, kad mokyklos turi pasidariusios schemas, kaip užtikrins ministerijos rekomendacijas.

„Esu tikras, kad mokyklos pasiruoš“, – sakė A. Monkevičius.

Visas straipsnis:

Monkevičius: padėčiai pablogėjus, kaukių gali prireikti ir vaikams, o nuotolinį ugdymą galima diegti ir nuo rugsėjo

Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos:

Mokytojai apie ministerijos rekomendacijas: rugsėjį ateisime į masinę viruso pasidalijimo vietą

Rugsėjo 1-oji – čia pat, o mokytojai griebiasi už galvos: kaip įgyvendinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) rekomendacijas užtikrinant saugų nenuotolinį mokymą. Anot jų, būtų gerai, kad ministerijos atstovai patys ir sudėliotų, kaip pagal rekomendacijas reguliuoti mokinių srautus konkrečioje didelėje miesto mokykloje. Be to, pasak kai kurių mokytojų, tik laiko klausimas, kada vėl bus įvestas nuotolinis mokymas. Ar po dviejų savaičių, ar po rinkimų spalį.

ŠMSM praėjusią savaitę išplatino rekomendacijas, kaip mokykloms reikės dirbti nuo rugsėjo. Vaikai mokysis tuose pačiuose kabinetuose, pas juos vesti pamokos ateis mokytojai. Administracija turi pasirūpinti, kad skirtingų klasių mokiniai nesusidurtų koridoriuose, tualetuose ar valgykloje. Maitinimą siūloma organizuoti maistą vienkartiniuose induose pristatant į tuos pačius kabinetus.

Pedagogai sako, kad tai tikras galvosopis mokyklų vadovams.

Mokytojai neslepia besibaiminantys ir realios galimybės užsikrėsti.

„Mane, mokytoją, siunčia į pavojų. Vaikai iš skirtingų šeimų, dauguma atvyksta visuomeniniu transportu. Eidama per klases aš kasdien susitiksiu su 200 vaikų. Kokia tikimybė, kad aš neužsikrėsiu šiuo virusu net laikydamasi visų instrukcijų?“ – klausė kaunietė fizikos mokytoja Rigonda Skorulskienė.

Visas straipsnis:

Mokytojai apie ministerijos rekomendacijas: rugsėjį ateisime į masinę viruso pasidalijimo vietą

Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos:

Strazdo giesmininko virusas ir Igno Krupavičiaus minčių injekcija

Kolegės Laimos Kaupienės mokinio Luko Pociūno straipsnis

Strazdo giesmininko virusas ir Igno Krupavičiaus minčių injekcija

Pasaulyje tarpsta virusas. Tačiau tai ne koronavirusas, kuris aktualus šiomis dienomis ir kurio taip baiminamasi. Šis yra daug senesnis ir tūno mūsų galvose.

Rasinė diskriminacija, kurią pavadinau virusu, itin iškilo XVI-XVII amžiuose, prasidėjus imperializmui, kai europiečiai pradėjo užsiimti vergų prekyba. Tuomet susiformavo mintis, kad juodaodis yra mažiau civilizuotas, išsivystęs ir greičiausiai net negali būti vadinamas žmogumi. Tačiau rasizmas atsirado ne dėl odos spalvos ar dėl to, kad viena rasė buvo laikoma prastesnė. Rasizmas kilo iš noro pateisinti savo veiksmus, nesijausti kaltais dėl savo padarytų nusižengimų, buvo lengviau susitaikyti su savo brutaliu elgesiu manant, kad juodaodžiai yra skirti tarnauti šeimininkui, kad toks yra prigimtinis, o ne primestas jų rasės bruožas.

1962 metais pasirodžiusiame režisieriaus Robert Mulligan filme „Nežudyk strazdo giesmininko”,  pastatytame pagal to paties pavadinimo Harper Lee romaną, kuriame advokatas Atikus Finčas sutinka ginti juodaodį Tomą Robinsoną, kaltinamą jaunos baltaodės moters Meijelos išprievartavimu, vaizduojamas rasizmo absurdiškumas. Tomui Robinsonui pasakius, kad moteriai jis padėjo atlikti sunkius darbus, nes jos gailėjosi, pasigirsta miestelio šerifo frazė: „Tau buvo gaila jos? Baltosios moters?“ Matome, kad į juodaodį buvo žiūrima kaip į beširdį ir bejausmį padarą. Tačiau teismo posėdžiui baigiantis Atikus Finčas taria šiuos žodžius: „Kaltė buvo jos motyvas. Ji nepadarė jokio nusikaltimo, bet beveik peržengė griežtą ir nuo seno mūsų visuomenės saugomą ribą. Ją peržengusieji yra laikomi mūsų nevertais ir vejami iš mūsų tarpo. Jai reikia sunaikinti savo prasižengimo įrodymus. Kas gi yra jos prasižengimo įrodymas? Tomas Robinsonas. Gyvas žmogus. Jai reikia atsikratyti Tomo Robinsono. Nes Tomas Robinsonas kiekvieną dieną primindavo, ką ji padarė. O ką ji padarė? Viliojo juodaodį. Baltoji moteris viliojo juodaodį. Padarė tai, kas mūsų visuomenėje yra nepriimtina. Ji pabučiavo juodaodį.” Atrodo, kad kitos rasės žmogus nebuvo laikomas žmogumi. Tai buvo tik daiktas, kuriuo galima pasinaudoti ir atsikratyti. Ir taip manė ne vien tik Meijela su savo tėvu, kuris ir inicijavo šį bandymą nuteisti juodaodį, bet ir kone visi teismo salėje susirinkę žmonės. Atrodo, kad šio įvykio absurdiškumą suprato tik Tomą Robinsoną ginantis advokatas ir teismo posėdį stebėję juodaodžiai, kurie, kad ir po nepalankaus nuosprendžio, Atikų Finčą pagerbė atsistodami.

Visas straipsnis:

Strazdo giesmininko virusas ir Igno Krupavičiaus minčių injekcija

Kategorijos: Laisvalaikiui Žymos:

Abiturientams – svarbus išbandymas: šiandien laikomas lietuvių kalbos egzaminas

Birželio 22 d. prasidėjo valstybinių brandos egzaminų sesija, kuri tęsis iki liepos 21 d. Šiandien šalies abiturientams rimtas išbandymas – jie laikys valstybinį ir mokyklinį lietuvių kalbos egzaminą.

„Šiais metais egzaminus laikys daugiau nei 26 tūkst. bendrojo ugdymo ir profesinių mokyklų baigiamosios klasės mokinių. O iš viso bus 28 267 kandidatai – abiturientai, buvę mokiniai ir eksternai“, – pranešime spaudai teigė egzaminų sesiją organizuojančios Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė.

Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas yra privalomas, todėl jį laikys visi siekiantieji brandos atestato. Valstybinį brandos egzaminą pasirinko 17 268 kandidatai, o mokyklinį – 8 511 kandidatų.

Brandos egzaminų tvarkaraštis – išanalizavus statistiką

Taip pat pranešime spaudai skelbiama, kad 2020 metų brandos egzaminų tvarkaraštis sudarytas, kad egzaminų vykdymas, mokinių darbų vertinimas, rezultatų paskelbimas ir stojimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas užtikrintų mokinių teisėtus lūkesčius. Kaip ir kasmet organizuojama pagrindinė ir pakartotinė brandos egzaminų sesijos.

Sudarant egzaminų tvarkaraštį atsižvelgta į mokinių pasirinktus egzaminus. Tvarkaraščiu siekiama užtikrinti, kad vienas paskui kitą būtų vykdomi skirtingų ugdymo sričių egzaminai arba tos pačios srities egzaminai, kuriuos abu pasirinko laikyti nedidelis mokinių skaičius.

Skaitykite daugiau:

Abiturientams – svarbus išbandymas: šiandien laikomas lietuvių kalbos egzaminas