Mykolo Žilinsko dailės galerijoje, fotomeno festivalis „Kaunas Photo“ pristato nematytas Lietuvos diplomato, žurnalisto ir rašytojo Igno Šeiniaus fotografijas. Šalia jų demonstruojami jo proanūkės menininkės Linos Scheynius darbai. Iš viso – per pusė šimto fotografijų.

Festivalio direktoriui ir parodos kuratoriui Mindaugui Kavaliauskui Igno Šeiniaus fotografijos tapo tikru atradimu. Dauguma iš 30 demonstruojamų darbų ir šeimos nariams – nematyti. Kai kurios nuotraukos neaišku kur darytos, todėl įdomu jas tyrinėti.

„Šitos fotografijos, vaizdžiai tariant, ilgus dešimtmečius laikytos šeimos batų dėžutėse. Daugelis negatyvų, kurie gan didelio formato, niekada nebuvo skenuoti ar spausti atspaudai, nors kelias fotografijas čia apie I. Šeinių išmanantys žmonės atpažintų“, – sakė M. Kavaliauskas.

Parodos kuratorių stebina, kaip neprofesionalus fotografas I. Šeinius matė visumą. Sako jo kompozicijos – idealiai švarios, lengvai žiūrimos.

Fotografavo ne tik I. Šeinius, bet ir sūnus, anūkas, proanūkė Lina. Jos darbai taip pat eksponuojami parodoje ir tarsi veidrodis atspindi prosenelio fotografijas – jos viena kitą savotiškai atkartoja.

L. Sheynius nuo 2007 m. aktyviai dalyvauja įvairiose parodose. Jos darbus matė JAV, Kanados, Prancūzijos, Šveicarijos ir kitų šalių fotomeno gerbėjai.

 Visas straipsnis ir fotogalerija:

Nematytos I. Šeiniaus fotografijos

Nepretenduojame į prizus, bet siūlome nuotraukų iš  fotosesijos Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių sodyboje, Griežionėlių kaime, Anykščių rajone. Didžiulių sodyboje gyveno rašytoja, pirmosios lietuviškos kulinarijos knygos „Lietuvos gaspadinė“ (1893 m.) autorė L. Didžiulienė-Žmona (1856–1925) ir bibliofilas Stanislovas Didžiulis (1856–1927). Lietuviško rašto draudimo laikais sodyba buvo spaudos platinimo centras, yra išlikusi draudžiamos spaudos slėptuvė.  Fotografijose Anykščių Antano Vienuolio progimnazijos mokiniai. Fotografijų autorė anglų kalbos mokytoja Kristina Satkevičienė.

Anykščiai

***

Anykščiai

***

Anykščiai

***

Anykščiai

***

Projektas „Literatūrinė Lietuva“

Šiuo projektu siekiama  patraukliai ir  įdomiai  pristatyti literatūrinės  Lietuvos  išskirtinumą. Visi 5 – 12 klasių moksleiviai, norintys susipažinti su literatūriniu Lietuvos gyvenimu, kviečiami į žaismingą pažintinę  (kultūrinę ir literatūrinę) kelionę „Literatūrinė Lietuva“.

 TAISYKLĖS

1. Žaidimo pradžia 2018 – 09 – 10, pabaiga- 2019 – 05 – 31.
2. Žaidime gali dalyvauti visos Lietuvos 5 – 12 klasių moksleiviai.
3. Norite dalyvauti žaidime? Atvykę į bet kokią Lietuvoje vietą, suraskite su literatūra susijusį objektą (rašytojo/poeto gimtinė, muziejus, paminklas,kapas…) ir prie jo nusifotografuokite.
4. Nuotraukas atsiųskite e- paštu petged@gmail.com. Jos bus įkeltos puslapyje „Lituanistų miestelis“ kategorijoje „Literatūrinė Lietuva“.
5. Prizus laimės/bus apdovanoti padėkos raštais dalyviai, suradę, ir nu(si)fotografavę  daugiausiai (bet ne mažiau 10) literatūrinių objektų ir jų nuotraukas atsiuntę svetainei „Lituanistų miestelis“.

       Prizų skaičius ribotas!

Papildoma informacija:

Prie kiekvienos atsiųstos nuotraukos būtina nurodyti savo vardą, pavardę, mokyklą ir klasę, taip pat parašyti, kurioje vietoje ir koks yra objektas, kada nuotrauka nupaveiksluota (datą).

Pasiimk gerą nuotaiką ir pradėk kelionę!

Susitikime Literatūrinės Lietuvos  kelyje!

Dalyvaudami žaidime dalyviai sutinka, kad būtų tvarkomi jų asmens duomenys) bei sutinka laikytis nurodytų taisyklių ir ŽAIDIMO vykdytojo sprendimų. Prizų laimėtojai sutinka ir suteikia teises „Lituanistų miesteliui“ viešai skelbti jų, kaip prizų laimėtojų vardus. ir ŽAIDIME pateiktas jų nuotraukas. Informacija gali būti viešai skelbiama internetinėse svetainėje http://kalbam.lt/ ir šios svetainės  „Facebook“ paskyroje. Visi ŽAIDIMO vykdymo tikslu tvarkomi duomenys gaunami tiesiogiai iš ŽAIDIMO dalyvio. ŽAIDIMO vykdytojas taiko tinkamas apsaugos priemones, kad ŽAIDIMO dalyvio asmens duomenys būtų apsaugoti nuo neteisėto tvarkymo. ŽAIDIMO dalyvis dėl savo asmens duomenų tvarkymo, teisių įgyvendinimo, taikomų saugumo priemonių, bet kokių kitų su duomenų apsauga susijusių klausimų gali kreiptis į ŽAIDIMO vykdytoją el. paštu petged@gmail.com .

Projekto organizatorius- Petras Gedvilas, Šilalės r. Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas ekspertas

RĖMĖJAI IR PARTNERIAI

Seimo narys Remigijus Žemaitaitis

(informacija pildoma)

Projekto „Literatūrinė Lietuva“ galerija (nr. 1)

Kardelių dienos proga visą lituanistų bendruomenę sveikina  skaitmeninių knygų  biblioteka „Vyturys“- mūsų geri draugai. Bibliotekos vadovas Arūnas Šileris ragina: „Kas dar nesinaudojat, bėkit, lėkit, kol nepasibaigė visos knygos.  ;)“

Štai ir sulaukėme naujų mokslo metų pradžios. Grįžtu į darbą mokykloje alpėdama nuo ekstazės. Dirbsiu saugioje švarioje aplinkoje, kompetentingos direktorės vadovaujama, geranoriškų kolegių apsuptyje, uoliai globojama savivaldybės, ŠMM klerkų gerbiama. Gausiu orų atlyginimą, pagardintą galybe apmokamų atostogų, turėsiu sočiai laisvalaikio asmens tobulėjimui.

Kiekvieną dieną viltingai žvelgsiu į žinių ištroškusių motyvuotų, itin mandagių vaikų veidelius.

Būsiu aprūpinta reikiamomis priemonėmis: ant stalo kėpsos naujas kompiuteris, palubėje kybos projektorius, prie kabineto durų rasiu būtinų kanceliarinių priemonių dėžę, tik imk ir naudok!

Kiekviena darbo diena bus kaip šventė. Ko gi dar norėti, kada priklausai tautos elitui, esi prestižinės profesijos atstovas, o ne koks išmirštantis dinozauras!  Deja, šią medaus statinę gadina riebus deguto šaukštas. Bijau, ir šiemet mane mokys dirbti visi, kas netingi.

Mūsų šalies gyventojai itin apsišvietę švietimo klausimais, išvien pedagoginio darbo ir ugdymo specialistai.

Skaitykite daugiau:

Nuo tėvo statybininko žodžių mokytojai šiaušiasi plaukai

Artėja rugsėjis… Vis anksčiau pradeda temti, o šilti ir ilgi vasaros vakarai tolsta kaip gražus miražas…

Jau laikas, Mokytojau, praverti mokyklos duris!

Tik kodėl jas praveri nedrąsiai? Argi neturėtum eiti aukštai iškelta galva?

Tai kodėl to nėra?

Netikrumas, vien netikrumas…

Argi netrukus tapsiančios prestižinės profesijos atstovas gali taip jaustis?

Taip, gali.

Klausite, kam turėtume būti už tai dėkingi? Ko gero, dauguma atsakytų, kad, be abejo, Seimui, priėmusiam skubotus įstatymus, įgalinusiam vykdyti reformą, nors jai tinkamai nepasiruošta. Bet ar tai tiesa?

Ar nesame patys prisidėję savo baime ar abejingumu, nemokėjimu pasakyti ,,ne” ar nesugebėjimu tam tikromis aplinkybėmis pasakyti ,,taip”?

Tenka pripažinti, kad valdžios šūvis šįkart buvo taiklus, nes iššauta tada, kai visi pavargo svarstyti ,,šaus ar nešaus”.

Išauta… Ir čia jau kaip mūsų klasiko kūrinyje belieka tik stebėti, kas nutiko… Konvulsijos? O gal dar bus viskas gerai?..

Jono Biliūno novelės ,,Kliudžiau” pasakotojui reikėjo keleto dienų, kad išdrįstų išeiti į lauką, pamatytų savo ,,pergalės” rezultatą ir priimtų svarbų moralinį sprendimą – ,,Tai buvo vienatinis šūvis mano gyvenime”.

Įdomu, ar iššovusieji prisiims moralinę atsakomybę? Juk jau dabar turėtų būti gėda dėl pedagoginėje bendruomenėje tvyrančios įtampos ir netikrumo. Deja, bet žodis ,,gėda” kai kam, matyt, yra tapęs nereikalingu rudimentu…

O štai ir gera žinia: ŠMM atstovai, rengę pedagogų etatinio apmokėjimo projektą, tikina, kad nuo 2019 metų atplauksiantys milijonai į švietimo sistemą viską subalansuos. Mokytojams tereikia būti kantriems ir palaukti. Bet kodėl negalima iškart skirti reikiamų išteklių ir viską subalansuoti? Kodėl bet kokia kaina buvo siekiama išbalansuoti? Gal čia toks naujoviškas, bet liaudies dar nepamirštas metodas: priverdi košės, o kai ją išsrebi, visiems labai palengvėja. Ir niekas neprisimena, kad tos košės buvo galima ir neprisivirti…

Artėja rugsėjis… Nauja pradžia Tau, Mokytojau! Belieka tik palinkėti, kad ta pradžia būtų ne tik nauja, bet ir gera. O tai, ar pradžia bus gera, priklauso ir nuo Tavęs, Mokytojau! Tik Tu, Mokytojau, renkiesi, ar tenkina Tave skubotai pasiūlyta pasirašyti darbo sutartis, tik Tu, Mokytojau, renkiesi, ar palikti valdžiai spręsti, kiek bus dukart du.

Tad, mieli Kolegos, su Jūsų prasmingų, bet valdžios tinkamai neįvertintų darbų pradžia! Būkime stiprūs kartu!

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas

LŠDPS konkurso „Mano mokytojas“ laureato Širvintų rajono Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos mokinės Dianos Ražauskaitės pieš., mokytoja Valentina Brazaitienė.

Straipsnio nuoroda:

Ar artėjanti Mokslo ir žinių diena taps gera pradžia mokytojui?

Pakeitus mokytojų darbo apmokėjimą, į darbo užmokesčio fondą patekę pinigai turėtų pasiekti būtent mokytojus, bet ar mokytojai iš tiesų pajus atlyginimų padidėjimą, priklausys nuo kiekvienos situacijos. Taip LRT RADIJUI sako Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovas Aidas Aldakauskas. Utenos gimanazijos direktorė Asta Skeirienė tvirtina, kad didelės naudos dalis mokytojų tikrai nepajus. Be to, kartais susidaro situacijų, kai net ir daug pamokų turinčiam mokytojui nesusidaro visas etatas.

Viso etato neturės net ir daug dėstantys mokytojai

LRT RADIJO kalbintas Šilalės rajono Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos mokytojas ekspertas Petras Gedvilas pateikia savo pavyzdį – jis turi 22 kontaktinio darbo valandas, tačiau net ir esant tiek daug valandų nesusidaro visas etatas.

„Neišeina etatas, niekaip nesuskaičiuojame. Dėl to jaučiamės labai nestabiliai. Ypač neaiški (netgi drįsčiau pasakyti, neskaidri) yra ir trečioji kišenė, nes joje labai daug darbų, darbų sąrašas didžiulis, o toms kišenėms, kaip akivaizdu, nėra pinigų“, – tvirtina lituanistas.

Skaitykite daugiau:

Ministerijos atstovas: ar mokytojai pajus etatų naudą, priklausys nuo situacijos

Didinant pažymių bei kaupiamojo balo svarbą, bus siekiama naikinti netolygumus tarp skirtingų mokyklų ir regionų, teigia švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas. Taip jis komentuoja sprendimą nuo 2019-ųjų priėmimą į aukštąsias mokyklas vykdyti ne tik pagal egzaminų rezultatus, bet ir pagal metinių pažymių vidurkius.

„Iki šiol priėmimas į aukštąsias mokyklas buvo vykdomas pagal brandos egzaminų rezultatus, bet jau nuo kitąmet priimant į universitetus ir kolegijas bus atsižvelgiama ne tik į brandos egzaminų rezultatus, bet ir į metinių pažymių vidurkį. Taip pat numatytos geresnės galimybės mokiniams rengti brandos darbus, už kuriuos bus skiriami papildomi balai stojant į aukštąsias mokyklas“, – priduria ministrės patarėjas, išreiškęs lūkestį, kad rašančiųjų brandos darbus daugės.

A.Varanauskas, komentuodamas nuo kitų metų įsigaliosiančią vertinimo tvarką, pabrėžia, kad ji tvirtinama prieš dvejus metus: „Tai daroma siekiant, kad jaunuoliai iš anksto žinotų apie keičiamas stojimo taisykles ir turėtų laiko joms pasiruošti.“

„Tad 2019 metais galios 2017 metais patvirtinti minimalūs rodikliai, kuriais pradedame pereiti nuo brandos egzaminų prie kaupiamojo vertinimo sistemos stojant į aukštąsias mokyklas.

Iš turimų duomenų matome vertinimo netolygumus tarp skirtingų mokyklų ir regionų, tad, toliau didindami mokyklinių rezultatų svarbą ir mokymosi įvertinimų bei kaupiamojo balo vaidmenį, turime šiuos iššūkius išspręsti“, – atsakyme 15min dėsto A.Varanauskas.

Skaitykite daugiau: 

Kodėl 2019 metais vėl bus keičiama stojimo tvarka?

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis išreiškė viltį, kad kitąmet įsigalios nauja stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka – priėmimas bus vykdomas atsižvelgiant ne į brandos egzaminų rezultatus, o į 11 ir 12 klasių moksleivių pažymių vidurkius. Tiesa, egzaminus, anot politiko, siekiant gauti baigimo atestatą, vis tiek laikyti reikės, tačiau jų rezultatai esą nieko nelems.

„Aukštojo mokslo srity, kas tikrai paveiks labai daug žmonių, ypač moksleivius, aišku vyresnių klasių, tai yra, kitais metais mes turėtumėm pakeisti stojimo į aukštąsias mokyklas sistemą – nebeturėtų būti priimama pagal rezultatus baigiamųjų egzaminų, turėtų būti priimama į aukštąsias mokyklas pagal vidurkius 11–12 klasių“, – pirmadienį naujienų portalo Delfi.lt konferencijoje kalbėjo R.Karbauskis. Anot jo, priėmimas į aukštąsias mokyklas vyks ne vasarą, kaip dabar, o pavasarį. Tokia sistema, R.Karbauskio tikinimu, veikia Vakarų Europos šalyse, kur jaunuoliai esą „ne egzaminams ruošiasi, o mokosi“.

Priėmimas į aukštąsias mokyklas – pavasarį

„Baigiamieji egzaminai išliks, bet jie nebelems nieko stojant. Jie tiktai, jeigu, pavyzdžiui, aukštoji mokykla reikalauja vidurkio tam tikro, tai atitinkamai tie egzaminų rezultatai… Jie tiesiog patvirtins, kad tu išlaikei mokyklos kursą, tai – kad turi patenkinamą pažymį […]. Priėmimas į aukštąją mokyklą nebebus po mokyklos baigimo, o, kaip Vakarų Europoje, jis bus dvyliktos klasės metu. Tai yra, dvyliktoje klasėje pavasarį moksleivis jau žinos, į kokią aukštąją mokyklą jis yra priimtas. Ir tada jis tik turės išlaikyti vidurkius, jeigu tik to reikalauja. Pavyzdžiui, jeigu vidurkio reikalauja devynių, tokiu atveju aukštoji mokykla gauna vienuoliktos klasės vidurkį – motyvacinius laiškus, ar ten kažkokius kitokius dalykus, darosi pati aukštoji mokykla pagal savo interesą. Ir po to, ką moksleivis turi pristatyti po dvyliktos klasės baigimo, tai yra, dvyliktos klasės vidurkį ir atestatą – kad jis pabaigė. O atestato patvirtinimas yra baigiamieji egzaminai – kad jis išlaikė juos“, – pokyčius komentavo Seimo Kultūros komiteto pirmininkas, išreiškęs lūkestį, kad jie bus įgyvendinti kitąmet, jei ne – 2020 metais.

Skaitykite daugiau:

Egzaminų rezultatai nieko nelems