P A D Ė K A

Vilniaus r. Rukainių gimnazijos IIIg klasės moksleiviams (mokytojos Lilija Jeremejeva ir Jevgenija Jackevič), respublikinio projekto „Literatūrinė Lietuva“ (2018- 2019 m.) I vietos laimėtojams;

Garliavos Jonučių progimnazijos  5e ir 6b klasių moksleiviams (mokytoja Zigrita Petraitienė), respublikinio projekto „Literatūrinė Lietuva“ (2018- 2019 m.) II vietos laimėtojams;

Šakių rajono Lukšių V. Grybo gimnazijos Gelgaudiškio vidurinio ugdymo skyriaus IVgc klasės moksleiviams (mokytojos Danutė Aniulienė ir Romutė Dabašinskienė), respublikinio projekto „Literatūrinė Lietuva“ (2018- 2019 m.) III vietos laimėtojams;

Vilniaus Vladislavo Sirokomlės gimnazijos IIIg klasės moksleiviams  (mokytoja Natalija Kozlovskaja), respublikinio projekto „Literatūrinė Lietuva“ (2018- 2019 m.) IV vietos laimėtojams;

Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos IVg klasės moksleiviams (mokytoja Dainora Biliūnaitė), respublikinio projekto „Literatūrinė Lietuva“ (2018- 2019 m.) V vietos laimėtojams;

Alytaus profesinio rengimo centro S 34, S 35, P 84 grupių moksleiviams (mokytoja Rasa Ščiučkienė) už dalyvavimą respublikiniame projekte „Literatūrinė Lietuva“ (2018- 2019 m.);

Anykščių Antano Vienuolio progimnazijos moksleiviams (mokytoja Danguolė Rimavičienė) už dalyvavimą respublikiniame projekte „Literatūrinė Lietuva“ (2018- 2019 m.);

Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos 6 klasės moksleiviams (mokytoja Dainora Biliūnaitė) už dalyvavimą respublikiniame projekte „Literatūrinė Lietuva“ (2018- 2019 m.);

Garliavos Jonučių gimnazijos III- IVg klasių moksleiviams (mokytoja Zigrita Petraitienė) už dalyvavimą respublikiniame projekte „Literatūrinė Lietuva“ (2018- 2019 m.);

Vilniaus suaugusiųjų mokymo centro  III- IVg klasių moksleiviams (mokytoja Oksana Aleknavičius) už dalyvavimą respublikiniame projekte „Literatūrinė Lietuva“ (2018- 2019 m.);

Radviliškio raj. Alksnupių pagr. mokyklos maironiečių būreliui (mokytoja Zita Macevičienė) už dalyvavimą respublikiniame projekte „Literatūrinė Lietuva“ (2018- 2019 m.);

Motiejui Pilkaičiui, Gargždų Minijos progimnazijos 6 klasės mokiniui, už dalyvavimą respublikiniame projekte „Literatūrinė Lietuva“ (2018- 2019 m.);

Radviliškio Vaižganto progimnazijos 5a klasės moksleiviams (mokytoja Daiva Mikšienė) už dalyvavimą respublikiniame projekte „Literatūrinė Lietuva“ (2018- 2019 m.);

Šilalės r. Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos IVg klasės  moksleivėms Aušrai Vitaitei, Karolinai Baltrušytei ir Aistei Kasperavičiūtei  (mokytojas Petras Gedvilas) už dalyvavimą respublikiniame projekte „Literatūrinė Lietuva“ (2018- 2019 m.).

Projekto laureatai ir dalyviai apdovanojami Šakių rajono savivaldybės ir Šilalės rajono savivaldybės PADĖKOS raštais.

Read More

Read More

Read More

Read More

Read More

Read More

Read More

Read More

Read More

Read More

Read More

Read More

Read More

Read More

Read More

Read More

Read More

Read More

Read More

Read More

Gegužės 1 d. baigiasi ilgalaikio projekto „Literatūrinė Lietuva“ I etapas, dėkojame visiems dalyviams, kviečiame  dalyvauti ir II etape.

Iki gegužės mėn. pabaigos paskelbsime I etapo nugalėtojus ir juos bei mokytojus apdovanosime.

Komisijos nariai:

1. Petras Gedvilas, Šilalės r. Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas ekspertas;
2. Edgaras Pilypaitis, Šakių rajono savivaldybės meras;
3. Rima Norvilienė, Šilalės rajono savivaldybės mero patarėja.

Apie projektą „Literatūrinė Lietuva“

Projekto „Literatūrinė Lietuva“ galerija

Kolegė Rasa Ščiučkienė projektui „Literatūrinė Lietuva“ siunčia parengtas pateiktis:

Nuo 2018 metų rudens iki   2019 metų balandžio mėnesio Alytaus profesinio rengimo centro dvyliktokai vykdė mokyklinį projektą ,,Alytuje gyvenusių kūrėjų takais…”. Daug medžiagos pavyko surinkti apie mūsų mieste gimusį ir augusį poetą ir rašytoją Jurgį Kunčiną. Nutarėme medžiagą susisteminti ir dalyvauti Jūsų organizuojamame projekte ,,Literatūrinė Lietuva”. Tikimės, kad medžiaga bus įdomi ne tik alytiškiams, gal ką nors paskatins aplankyti mūsų miestą ir pasivaikščioti Jurgio Kunčino vaikystės ir jaunystės takais 🙂 .

ALYTUS JURGIO KUNČINO ŽVILGSNIU

Nuotraukos yra ir „Literatūrinės Lietuvos“ GALERIJOJE.

Ne taip seniai lietuvių kalbos mokytojų svetainėje „Lituanistų miestelis“ Tarptautinės mokytojų dienos proga rašėte: „<…> Pasirinkę Mokytojo kelią, mes pasirinkome ne stabilumą ir ne žinomus kelius, ne tai, kad rytojus bus panašus į šią dieną. Pasirinkę Mokytojo kelią, mes pasirinkome darbą dėl ateities. Pasirinkome nerimą ir nežinomybę, nes ateities – tikrosios ateities – nuspėti negalime. Ateities negalima numatyti ir nuspėti, net ir planuoti nelabai pavyksta šiais permainų laikais… Todėl dažnai atrodo, kad mūsų pasirinkimas atima iš mūsų ramybę, dažnai mūsų sieloje apsigyvena nerimas… Tačiau nerimas rodo taką, vinguriuojantį nepažįstamais brūzgynais. O tas takas veda tik pirmyn!..“

Taigi, kaip permainų laikais „vinguriuoja“ lietuvių kalbos mokytojų rengimas? Kaip pasikeitė lietuvių filologijos studijos, įgyvendinant „valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemones“? Sausio 1 d. baigėsi Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) ir Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) reorganizacija prijungiant juos prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU). LEU transformavosi į VDU Švietimo akademiją…

Reorganizacijos procesai prasidėjo gerokai anksčiau. Prieš daugiau nei trejus metus vyko derybos tarp tuometinio Lietuvos edukologijos universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto vadovybės. Buvo pradėtas LEU integracijos planas į VDU. Bet, kaip ir dažnai nutinka, pirminiai planai visada būna vienokie, o kai reorganizacija įvyksta realiai, daug kas keičiasi ir daug kas būna kitaip, nei įsivaizduota, laukta ar tikėtasi. Aleksandro Stulginskio universitetas įsitraukė į šį procesą ir tapo VDU Žemės ūkio akademija nuo 2018 m. sausio 1 d. Lietuvos edukologijos universitetas, jau kaip VDU Švietimo akademija Vilniuje ir Kaune, pradėjo veikti nuo praėjusių metų rugsėjo 1 d.

Universitetų optimizacijos ir reorganizacijos planuose buvo deklaruota vizija įkurti kelis stiprius mokytojų rengimo centrus Lietuvoje – Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose (būtent Šiaulių universitete sukaupta didelė patirtis rengiant specialiuosius pedagogus ir logopedus). 2018 m. Studijų kokybės vertinimo centro paskirti nacionaliniai ekspertai puikiai įvertino ir akreditavo naująją VDU Švietimo akademijos mokytojų rengimo programą Mokomojo dalyko pedagogika. Į šią programą nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. ir priimami pirmakursiai studentai, pasirinkę pedagogines studijas. Studijos pagal naująją programą kol kas vyksta tik Kaune.

Mokomojo dalyko pedagogikos programą sudaro keturi segmentai: 1) gamtos, fizinių ir technologinių mokslų pedagogikos blokas, 2) kalbų ugdymo kryptis (lietuvių kalba ir literatūra, anglų kalba, lenkų kalba ir literatūra), 3) socialinio ugdymo kryptis ir 4) meninio ugdymo pedagogika. Taigi ši unikali programa, jeigu būtų skiriamas didesnis valstybės finansuojamų vietų skaičius pedagoginėms studijoms, po kelerių metų galėtų nors šiek tiek kompensuoti išryškėjusį mokytojų stygių. Kalbų ugdymo kryptyje siūloma rinktis anglų ir kitos užsienio (vokiečių, prancūzų ir kt.) kalbos pedagogiką, lietuvių kalbos ir literatūros pedagogikos, lenkų kalbos ir literatūros pedagogikos studijas. Pavyzdžiui, pasirinkusieji lietuvių kalbos ir literatūros pedagogiką bei lenkų kalbos ir literatūros pedagogiką gilins šio dalyko žinias. O štai pasirinkusieji studijuoti anglų kalbos pedagogiką ir kitą užsienio kalbą (prancūzų, rusų, vokiečių, italų, Skandinavijos, Azijos šalių) įgis dviejų kalbų žinias ir turės galimybę neformalioje aplinkoje greta anglų kalbos dėstyti kitą, studijuojančiojo kaip gretutines studijas pasirinktą, užsienio kalbą. Visą programą sudaro 60 kreditų pedagoginis modulis, 90 kreditų krypties (lituanistinių) dalykų modulis, 35 kreditai skiriami gilinantiesiems dalykams ir 40 kreditų – Artes liberales. Artes liberales bloką sudaro užsienio kalbos kreditai ir plačios aprėpties pasirenkamieji dalykai, kuriuos studentai kiekvieną semestrą renkasi patys ir kurie gali būti nesusiję su studijuojamu dalyku, bet praplečiantys studento akiratį, suteikiantys bendrosios kultūros kompetencijų. Pedagoginio bloko kreditų skaičius skirtas pedagoginėms praktikoms, pedagogikos, psichologijos dalykams. Džiaugiuosi, kad šioje naujoje programoje daug kreditų tenka užsienio kalbai. Dabar užsienio kalba iš universitetų programų, tarkime, lituanistinių bakalauro, yra išstumta. Baigęs šią programą, dalyko mokytojas bus išprusęs, puikiai kalbės kažkuria užsienio kalba, turės ir pedagoginių, ir dalykinių, teorinių, ir praktinių žinių. Svarbu, kad anksčiau buvusios išskaidytos atskirų dalykų mokytojų rengimo programos čia sugulė į vieną bendrą integralaus pobūdžio programą.

Skaitykite daugiau:

Didžiausios bėdos kyla tada, kai nepasitikima mokytoju…

Garliavos Jonučių progimnazijos šeštokai (mokyt. Zigrita Petraitienė) dalijasi filmuku, sukurtu apsilankius Maironio lietuvių literatūros muziejuje.

Vilniaus Vladislavo Sirokomlės gimnazijos IIIg kl. mokiniai (mokytoja Natalija Kozlovskaja) atrinko lietuvių kūrėjų poezijos kūrinius, kuriuose apdainuojamas Vilnius, ir įsiamžino poetinėse vietose:

Aa

http://kalbam.lt/wp-content/uploads/2019/03/1-e1553364044691.png

Anelė Snukiškytė-Ališaukienė „Prie Neries“

„Prie Neries stoviu ir verkiu, ašaros krinta iš akių,
O Neries bangos neša jas per slėnius, pievas, per girias.“

Paulius Širvys „Prie pasakų miesto“

,,Aš lauksiu 
Prie Vilniaus, 
Prie pasakų miesto, 
Kur teka Neris 
Su žara. „

M.K. Sarbievijus„Odė Pauliui Kozlovijui“

,,Plukdo Vilija vėl derlianešius laivus 

Pro sodybas, laukus praplaukdama tyloj, ..“

Bb

http://kalbam.lt/wp-content/uploads/2019/03/2-e1553364071773.png

M.K.Sarbievijus„Odė Pauliui Kozlovijui“

,,Mes į kalną žalių Lukiškių kopsime,

Kur aukšti ąžuolai ošia ir dengia jį,

 Įsiklausę, kaip gurga

   Vandenys plaukdami prošal.“  

Cc

http://kalbam.lt/wp-content/uploads/2019/03/3-e1553364101509.png

M.K. Sarbievijus „Odė Pauliui Kozlovijui“ 

,,Čia, sustoję pačioj kalno viršūnėje,

Visą Vilnių apžvelgt mudu galėsime…“

Dd

http://kalbam.lt/wp-content/uploads/2019/03/4-e1553364114706.png

Judita Vaičiūnaitė „Saulėgrąža“

  ,,Vilniuj, Totorių gatvės statybvietėj,..“ 

Ee

http://kalbam.lt/wp-content/uploads/2019/03/5-e1553364127570.png

Judita Vaičiūnaitė ,,Vilniaus bažnyčia“ 

,,O Šventoji Kotryna (sužieduotine kankine),

iš chaoso išnyrant altoriaus kolonoms

 ir miglotoms šventųjų skulptūroms,
apakina tavo auksas pro dulkes…“

Judita Vaičiūnaitė „Saulėgrąža“ 

,,…lyg išdygus iš Vilniaus baroko,..“ 

Ff

http://kalbam.lt/wp-content/uploads/2019/03/6-e1553364057588.png

Judita Vaičiūnaitė „Šiaurės Atėnai“ 

,,Baltos kolonos šiaurės rūke rūškanam,

 Vilniaus kolonos (Katedros, rotušės, rūmų)…“

Gg

http://kalbam.lt/wp-content/uploads/2019/03/7-e1553364140803.png

M.K. Sarbievijus „Odė Pauliui Kozlovijui“    

,,Čia galėsim stebėt, kaip ant aukštų kalvų

Gedimino pilis lyg Kapitolijus 

Stūkso ir į padangę 

 Bokštais remiasi išdidžiais.“

Į tradicinę konferenciją „Mūsų lietuvių maža, mes galime iškilti tik savo mokslu, gabumais, darbštumu“, skirtą 134-osioms prezidento Aleksandro Stulginskio gimimo metinėms ir Lietuvių kalbos dienoms paminėti, vasario 28 d. rinkosi entuziastingai nusiteikę Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos mokiniai. Renginio vedėjas Paulius Lapinskas (IIIg klasė) retoriškai ir metaforiškai į gausiai susirinkusią auditoriją kreipėsi mūsų grožinės literatūros pradininko poeto Kristijono Donelaičio žodžiais: „Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą“ ir kvietė pasisemti kultūrinės bei literatūrinės patirties iš 23 gimnazijos lektorių. Kruopščiai ir atidžiai išstudijuoti šaltiniai, kaupta medžiaga, pasidalijimas svaria kultūrine ir literatūrine patirtimi – didžiulės galimybės atskleisti retorinius gebėjimus ir įkvepiantys saviraiškos pavyzdžiai.

Svarbu ir tai, kad pranešimai parengti sklandžia, taisyklinga gimtąja kalba, nes juk, kaip pabrėžė konferencijos vedėjas Paulius apibendrindamas renginį, „per gimtąją kalbą reiškiasi tautos sąmonė, gimtoji kalba kuria savo mokslą ir meną. Ji skambi, daili, taisyklinga, bendra, visiems įmanoma, nepametusi ryšių su savo praeitimi“

Skaitykite daugiau:

Ieškant ryšių su praeitimi ir gimtąja kalba

Tarptautiniuose tyrimuose jau kurį laiką stebima tendencija, kad Lietuva – viena iš daugiausiai namų darbais moksleivius apkraunančių šalių. Kylant diskusijoms apie namų darbų poreikį, mokytojai laikosi skirtingų nuomonių: įsivaizduoti mokyklą, kurioje visą medžiagą būtų galima išmokti pamokų metu, gali ne visi. Šįkart paklausėme mokytojų: kiek namų darbų ir kodėl jie užduoda savo mokiniams?

Mokytojas tiki, kad visą medžiagą galima išmokti pamokos metu

Šilalės rajono Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas ekspertas Petras Gedvilas mano, kad idėja atsisakyti namų darbų yra įgyvendinama. Anot jo, kūrybiškai dirbant, beveik visą dėstomo dalyko turinį įmanoma suspėti įsisavinti per pamokas.

„Mokykla yra savotiška darbo vieta ir mokiniams, tad visai logiška, kad vadinamieji namų darbai būtų atliekami čia ir dabar, tai yra pamokoje, pasikonsultuojant su mokytoju. Aišku, priklauso ir nuo dalyko specifikos. Pavyzdžiui, lituanistams svarbu ugdyti skaitymą, mes privalome, ypač didesnės apimties, kūrinius užduoti perskaityti namuose ar net vasarą“, – teigia P. Gedvilas.

Paklaustas, kiek namų darbų skiria savo moksleiviams, mokytojas atsako, kad nedaug. „Skiriu tikrai labai mažai namų darbų, nes tikrai viską suspėjame per pamokas. Aišku, išimtis jau mano minėti rekomenduotini perskaityti privalomi kūriniai. Jei matau, jog mokiniai nori, rekomenduoju rašyti papildomų rašto darbų, kurie nėra privalomi, perskaityti įvairių straipsnių, pažiūrėti video ir pan. Be abejo, visada reikalinga refleksija, aptarimas: kokia nauda, kur galima pritaikyti“, – teigia jis.

Mokytojo manymu, tam, kad namų darbų būtų atsisakoma, pirmiausia privalo būti keičiamas ir atnaujinamas bendrųjų ugdymo programų turinys, apimtys.

„Galbūt tai skamba absurdiškai, kadangi lietuvių kalbos ir literatūros programos visai neseniai buvo atnaujintos, išleisti nauji vadovėliai, tačiau programos perkrautos, esame priversti bėgti šuoliais, negalime ugdyti atidaus skaitymo gebėjimų. Dabar norime išeiti daug, bet gausa negarantuoja kokybės, su autoriais ir kūriniais susipažįstame tik fragmentiškai. Kas turėtų keistis? Atsakymas lyg ir paprastas – pakeisti programas ir suteikti dar daugiau laisvės kūrybiškai organizuoti ugdymo procesą pačiam mokytojui. Negąsdinti mokinių įvairiomis patikromis ir egzaminais, ugdyti tikrai, o ne deklaratyviai, kritiškai mąstantį Lietuvos pilietį“, – įsitikinęs P. Gedvilas.

Skaitykite daugiau:

Mokytojai: labai gaila, bet be namų darbų – niekaip

Marija Pečkauskaitė (1877–1930 m.), žinomesnė kaip Šatrijos Ragana, jaunystėje gėrėjosi bičių gyvenimu, svajojo tapti bitininke.

Tapo unikalia rašytoja, į literatūros pasaulį atnešusia dvarų kultūros dvelksmą, pedagoge. Šeimos nesukūrusi moteris visą savo gyvenimą altruistiškai tarnavo kitiems – tai jai atrodė vienintelis teisingas pasirinkimas.

Kai Anupras Pečkauskas (jo protėviai kilę iš rytinės dabartinės Baltarusijos dalies) vedė 18 metų jaunesnę iš bajorų kilusią Stanislavą Šiukštaitę – nepaprasto grožio, meniškos natūros merginą, jiems vienas po kito gimė keturi vaikai. Marija – vyriausia. Iki šešerių metų mergaitė augo motinos tėviškėje Plungės rajone, Medingėnų dvare, Šiukštų giminės lizde. Šio dvaro – vėliau rašytoja jį poetiškai pavaizdavo apysakoje „Sename dvare“ – sienos buvo nukabinėtos protėvių portretais, o iš svetainės nuolat sklisdavo fortepijonu skambinama muzika.

Vėliau šeima persikėlė į Labūnavos dvarą netoli Kelmės. Šiame krašte šaknų neįleido, nes tėvui nelabai sekėsi ūkininkauti, jis klimpo į skolas. Pečkauskas dvarą Labūnavoje išnuomojo, o pats su šeima išsinuomojo didesnį – Užvenčio. Įsikūrę naujoje vietoje Pečkauskai lėšų bajoriškiems poreikiams patenkinti dar nestokojo – vaikams samdė mokytojus, namus prižiūrėjo tarnai, nuolat užsukdavo svečių.

Vaikystę rašytoja prisimena kaip palaimingą, saulės nutviekstą. Artimiausias žmogus jai buvo mama… „Mano Motyna buvo beveik šventa – kantrybės, savęs atsižadėjimo idealas, visados pilnai sutinkanti su Dievo valia, labai maldinga“, – pasakojo rašytoja. Nenuostabu, kad motinos pavyzdžio, jos etinių imperatyvų ir dvasingumo veidrodžiu tapo pačios rašytojos gyvenimas ir kūryba.

Guvernančių padedama, Marija išėjo pradžios mokyklos kursą, o tada įstojo į Šv. Kotrynos bažnyčios gimnaziją Sankt Peterburge – iškart į trečią klasę. Mokytis sekėsi, tačiau dėl drėgno ir atšiauraus Rusijos uostamiesčio klimato ėmė prastėti sveikata. Taigi po pusmečio mergaitė grįžo į Užventį ir toliau mokėsi privačiai.

Rafinuota aplinka, išsilavinę tėvai, knygų kolekcijos, namų mokytojai ir viskuo aprūpinta buitis leido Marijai puoselėti dvaro panelei tinkamus pomėgius – ilgas valandas skaityti, gėliauti, maudytis, čiuožinėti ir jodinėti. Vis dėlto būsimoji rašytoja matė kitaip gyvenančius žmones.

Žvelgti plačiau padėjo ir pažintis su dvejais metais vyresniu Povilu Višinskiu. Šis vaikinas, Šiaulių gimnazijos penktos klasės mokinys, 1981 m. buvo pasamdytas repetitoriumi jos broliui Steponui, kad padėtų pasirengti mokslams gimnazijoje. Povilui teko verstis privačiomis pamokomis, nes kito pajamų šaltinio neturėjo. Tėvai – prakutę valstiečiai – sūnaus nerėmė, nes pasipriešino jų valiai atsisakęs stoti į kunigų seminariją.

Skaitykite daugiau:

Šatrijos Ragana: nelaimingą meilės trikampį išgyvenusi Marija apribojo save savotiškais įžadais

Šilalės r. Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas ekspertas Petras Gedvilas pirmą kartą visos Lietuvos mokiniams organizuoja edukacinį žaidimą „Literatūrinė Lietuva“, kuriuo siekia patraukliai ir įdomiai ugdytiniams pristatyti literatūrinės mūsų šalies išskirtinumą.

Skaitykite daugiau:

Mokiniai kviečiami į kelionę „Literatūrinė Lietuva“