Archyvas

Kategorijos ‘Kolega kolegai’ archyvas

Apsaugota: Darbas grupėse dėstant V.Žilinskaitės „Robotas ir peteliškė“ 6 klasėje

2019.09.11 Jei norite matyti komentarus, įveskite slaptažodį.
Ištraukos nėra, nes čia apsaugotas įrašas.

Mokslo metų pradžios šventė tarpukariu

 Tarpukariu mokslo metų pradžios šventė buvo sureikšminama daug mažiau nei dabar.
Tėvai, kuriems reikėjo vaikų pagalbos ganant gyvulius ir kituose ūkio darbuose, ne itin troško skubėti išleisti vaikus į mokyklą, tad dažnai mokslai prasidėdavo tik lapkričio pradžioje. Būdavo, ir kad rugsėjį-spalį į mokyklą eidavo tik pavieniai vaikai. 
Tokia situacija lėmė, kad mokslo metų pradžios data apskritai nebuvo laikoma itin svarbia švente. Populiaresnės mokyklose buvo kalendorinės šventės – Velykos, Kalėdos ar Naujieji metai. Taip pat daug mokyklų švęsdavo Motinos ir Tėvo dieną.
Tik atkūrus Nepriklausomybę, 1920 m. Lietuvoje buvo 16 gimnazijų, 22 progimnazijos ir 16 vidurinių mokyklų, taip pat apie tūkstantį pradžios mokyklų.
O jau 1940 m. Lietuvoje veikė 91 gimnazija (iš jų 19 tautinių mažumų), 27 progimnazijos (iš jų 5 tautinių mažumų), daugiau negu 2700 pradinių mokyklų.
Humanitariniams dalykams tarpukario gimnazijose buvo skiriamas didesnis dėmesys negu tiksliesiems: jiems skirtas dėstymo valandų skaičius buvo maždaug 2,5 karto didesnis.
Gimnazijos mokymo planą sudarė net 16 dalykų: tikyba, lietuvių kalba ir visuotinė literatūra, pirmoji užsienio kalba, antroji užsienio kalba, lotynų kalba, istorija, visuomenės mokslas, filosofijos pradmenys, geografija, matematika, gamtos mokslai, paišyba, kūno kultūra ir karinis parengimas, darbeliai ir namų ruoša, muzika ir dainavimas.

Laiškas abiturientui

Iš interneto platybių:

Kvietimas švietimo bendruomenių asociacijų atstovus dalyvauti viešojoje konsultacijoje dėl Bendrojo ugdymo bendrųjų programų atnaujinimo gairių projekto

Didelio švietimo bendruomenės dėmesio sulaukė 2018 m. lapkričio mėn. interneto svetainėje Mokykla 2030 paskelbtas Bendrojo ugdymo bendrųjų programų atnaujinimo gairių projektas (toliau – Gairių projektas), kuris parengtas įgyvendinant LR Vyriausybės struktūrinės švietimo reformos programos „Ugdymas ateičiai“ projektą. Šio dokumento svarstymo laikotarpiu, nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki 2019 m. sausio 14 d., sulaukta daugiau kaip 120 siūlymų iš įvairių institucijų, organizacijų ir pavienių asmenų. Apibendrinti suinteresuotų grupių siūlymai bendrųjų programų atnaujinimo gairių projektui ir priimti sprendimai paskelbti svetainėje www.mokykla2030.lt. Atsižvelgdama į pastabas ir siūlymus, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija inicijavo Gairių projekto koregavimą.

Kviečiame švietimo bendruomenių asociacijų atstovus, iš kiekvienos po 2, į viešąją konsultaciją, kurią organizuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Ugdymo plėtotės centras.

Konsultacijos tikslas – pristatyti pagal gautas pastabas atnaujintą Gairių projektą, aptarti bendrųjų programų atnaujinimo eigą ir konsultuotis su švietimo bendruomene dėl praktinių pokyčių įgyvendinimo galimybių.

Renginys vyks rugpjūčio 29 d. nuo 13 val. iki 16 val., Vilniuje, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, A. Volano g. 2, Ovaliojoje salėje.

Registracija vyksta iki rugpjūčio 28 d.

Ugdymo plėtotės centro informacija

Bendrųjų programų atnaujinimo gairės. Projektas

Paskelbtas Bendrųjų programų atnaujinimo projektas:

Apsaugota: Kryžiažodžiai pamokoms

2019.08.21 Jei norite matyti komentarus, įveskite slaptažodį.

Ištraukos nėra, nes čia apsaugotas įrašas.

Šatrijos Raganos meilės kelionė: nuo Užvenčio dvaro iki Židikų

Kelmės rajonas, Užventis. Šimtametis dvaras, į kurį veda liepų alėja, aprašytas Šatrijos Raganos apysakoje „Sename dvare“. Nors iš tiesų Marija Pečkauskaitė gimė Medingėnų dvare, dabartiniame Rietavo rajone, kuris priklausė motinos šeimai, garsiai Žemaitijos bajorų giminei Šiukštoms. Iki dešimties metų augo tėvo gimtinėje Labūnavos dvare, Kelmės rajone. Tačiau Užvenčio dvaras – lemtinga vieta. Čia susipažįsta su kaimynų valstiečių sūnumi – Povilu Višinskiu, kuris yra pakviečiamas į namus ir ruošia egzaminams Marijos brolį, o vėliau ir ją pačią, prieš stojant į Petrapilio gimnaziją. Skatina mokytis lietuvių kalbos, įtraukia į tautinį judėjimą. Būtent Povilas Višinskis pramina „raganėle“ dėl juodų plaukų ir didelių akių…Tačiau jausmus tarp Marijos ir Povilo sujaukia į Užventį vėlų rudenį atvykęs jaunas kunigas Kazimieras Bukantas, šalia kurio rašytoja praleis ir savo paskutiniuosius penkiolika gyvenimo metų.

Mažeikių rajonas, Židikai. Mažas miestelis, į kurį Marija Pečkauskaitė atvyksta jau būdama žinoma visuomenininkė ir rašytoja. Šalia Židikų bažnyčios iki šių dienų išlikęs medinis namelis – senoji klebonija, kurioje su seserim Sofija gyveno rašytoja Šatrijos Ragana. Šatrijos Raganos memorialinis muziejus. Asmeniniai daiktai, bylojantys apie rašytojos pomėgius. Asmeninės relikvijos išsaugotos jos sesers dėka. Penkiolikos metų gyvenimo Židikuose užteko, kad išlydėti Mariją Pečkauskaitę į paskutiniąją kelionę susirinktų visas miestelis, prie jos kapo kunigas pasakęs: „Šiandien mes čia laidojame šventąją…“

VIDEO Šatrijos Raganos meilės kelionė: nuo Užvenčio dvaro iki Židikų

Loreta Vaicekauskienė: Kada prašalinsim tamsumas?

Švietimas šviesti turi, o mes iki šiol su spingsulėmis žabalinėjame. Iš piktumo ant nereformuojamo lietuvių kalbos egzamino, atsiverčiau pažiūrėti, kokiomis sąlygomis dirba norvegų abiturientai. Moku skandinaviškai, man labai patinka jų švietimo ir mokslo kokybė, todėl.

Taigi 2019 m. egzamino vertinimo rekomendacijos. Septyni lengvi puslapėliai ir vertinimo anketa su kriterijais. Dokumentas viešas, mokytojai ir mokiniai su juo susipažino, žinoma, dar prieš egzaminą.

Ką matom?

Pirmiausia, egzaminuojama iš to, kas buvo mokyta, o mokyta buvo dalykų „Rašytinė komunikacija“ ir „Kalba, literatūra, kultūra“. Ooo, jie turi atskiras pamokas rašytinei komunikacijai. Patinka. Patiktų, manau, ir daugiau kas iš norvegų mokymo programų, sąlygų, metodų, bet tada sukiltų dar didesnis piktumas, kad mus skiria šviesmylės, nuotolio piktybiškai nemažiname, o ir šiaip žadėjau dabar apie egzaminą. Pažiūrėkim, kaip norvegai įsivaizduoja kultūriškai išsilavinusį ir raštingą jauną žmogų.

Skaitykite daugiau:

Kada prašalinsim tamsumas?

Skelbia lietuvių kalbos ir kitų populiariausių egzaminų rezultatus – prastesni nei pernai

Paskelbti valstybinių brandos egzaminų – biologijos, informacinių technologijų, lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos (anglų) ir užsienio kalbos (rusų) – rezultatai, ketvirtadienį skelbia Nacionalinis egzaminų centras (NEC).

Biologijos valstybinį brandos egzaminą laikė 5786 kandidatai. Egzamino išlaikymo riba – 16 proc. iš 100 užduoties taškų. Egzaminą išlaikė 97,6 proc. kandidatų (2018 m. – 98,7 proc. kandidatų). Šimto balų įvertinimą gavo 1,1 proc. kandidatų (2018 m. – 2 proc.).

Informacinių technologijų valstybinį brandos egzaminą laikė 2460 kandidatai. Šio egzamino išlaikymo riba – 20 proc. iš 100 užduoties taškų. Egzaminą išlaikė 96,5 proc. kandidatų (2018 m. – 97 proc.). Šimto balų įvertinimą gavo 10,6 proc. kandidatų (2018 m. – 13,6 proc. kandidatų).

Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą laikė 17904 kandidatų. Egzamino išlaikymo riba – 30 proc. užduoties taškų. Egzaminą išlaikė 90,6 proc. kandidatų (pernai – 91,3 proc.). Šimto balų įvertinimą gavo 0,9 proc. kandidatų (pernai – 0,8 proc.).

„Priklauso nuo to, į kurią skalės pusę žiūrime. Mums svarbūs ne tik tie, kurie egzamino neišlaiko. Mums svarbu sekti tendenciją, kaip sekėsi tam tikroms tikrinėms grupėms. Pavyzdžiui, mes laikome laimėjimu tai, jog berniukai lietuvių kalbos ir literatūros egzamine antrus metus iš eilės vidutiniškais gauna tuos pačius balus“, – BNS sakė NEC vadovė Asta Ranonytė.

„Tai reiškia, kad vidutiniškai antrus metus iš eilės jie surenka po 43 balus“, – pridūrė ji.

Užsienio kalbos (anglų) valstybinį brandos egzaminą laikė 19 160 kandidatų. Egzamino išlaikymo riba – 16 proc. užduoties taškų. Egzaminą išlaikė 97,8 proc. visų laikiusiųjų. 2018 metais užsienio kalbos (anglų) egzaminą išlaikė 99,2 proc. kandidatų. Šimto balų įvertinimą gavo 1260 kandidatų.

Užsienio kalbos (rusų) valstybinį brandos egzaminą laikė 1610 kandidatų. Egzamino išlaikymo riba – 16 proc. užduoties taškų. Egzaminą išlaikė 99,7 proc. visų laikiusiųjų (pernai – lygiai tiek pat). Šimto balų įvertinimą gavo 287 kandidatai.

„Anglų kalbos valstybinį egzaminą laiko didžiausias mokinių skaičius. Penktus metus iš eilės stebime tendenciją, kad geriausius rezultatus gaunančių mokinių skaičius didėja ir manome, kad egzaminas išaugo savo reikalavimų marškinėlius“, – teigė A. Ranonytė.

Šiais metais biologijos, informacinių technologijų, dalies lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos (anglų) valstybinių brandos egzaminų darbai buvo vertinami elektroniniu nuotoliniu būdu.

Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše yra apibrėžta apeliacijų dėl valstybinių brandos egzaminų rezultatų teikimo tvarka. Mokiniai apeliacijas gali pateikti savo mokyklos vadovui per dvi darbo dienas nuo valstybinio brandos egzamino rezultatų paskelbimo dienos. Šių penkių valstybinių brandos egzaminų atveju – iki liepos 8 dienos darbo pabaigos. Rašydami prašymus dėl apeliacijų nagrinėjimo, mokiniai gali nurodyti ir savo argumentus, kodėl nesutinka su gautu egzamino įvertinimu.

Ketvirtadienį skelbiami ir pakartotinės sesijos lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino rezultatai. Kandidatai, kurie neišlaikė lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino, laikys mokyklinį brandos egzaminą pakartotinėje sesijoje liepos 11 d. Išsamesnės informacijos apie egzamino perlaikymą reikia teirautis mokykloje.

Likusių valstybinių brandos egzaminų – geografijos, istorijos ir matematikos bei pakartotinės sesijos valstybinių brandos egzaminų rezultatai bus skelbiami liepos 11 d.

STRAIPSNIO NUORODA

Kategorijos: Kolega kolegai Žymos: ,

2019 m. lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminų užduotys