Archyvas

Kategorijos ‘Profsąjunga’ archyvas

Kaip mūsų valstybėje „didinamas“ mokytojo prestižas?

Viename iš gausių Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio renginių paskelbta pirmoji iš trijų svarbiausių proveržio idėjų Lietuvai, o būtent: „mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 metų“, sudrebino pedagoginę bendruomenę. Imta tikėtis, kad pagaliau bus atkreiptas dėmesys į mokytojo profesijos svarbą, bus inicijuojami pokyčiai, kurie keltų mokytojo profesijos prestižą.

Ką turime šiandien? Gaila, bet mokytojo prestižas menkinamas dar labiau. Ar galima taip elgtis su mokytoju, kai jis, išeidamas atostogauti, net nežino, kokį krūvį gaus kitais mokslo metais įvedus etatinį apmokėjimą ir ar jo paslaugų išvis reikės? Ar netikrumas ir neapmąstyti bei skuboti Švietimo ir moklso ministerijos (ŠMM) sprendimai didina mokytojo profesijos patrauklumą? Kas norės eiti dirbti ten, kur neaišku, kas bus rytoj?

Dar viena iš pusiausvyros išmušusi „mokytojo prestižo“ kėlimo priemonė – taip vadinamas Nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas. Atidžiai panagrinėjus lietuvių kalbos Nacionalinių mokinių pasiekimų vertinimus, apėmė neviltis: apie kokį mokytojo profesijos prestižą galima kalbėti, kai mokytojas, visus metus sąžiningai vertinęs mokinių darbus pagal Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrąją programą, atsiduria atpirkimo ožio vietoje, nes Nacionalinis egzaminų centras (NEC) mokinių pasiekimus vertina pagal kitus, ŠMM patvirtintoje Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrojoje programoje neaptartus, kriterijus. Galbūt ŠMM paaiškins, kodėl dar nepilnametis mūsų valstybės pilietis turi jaustis nesaugiai, nes jo darbų vertinimui „protingi dėdės iš Vilniaus“ gali pritaikyti kokius tik nori kriterijus? Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga tikisi, kad ŠMM kompetentingai paaiškins šį NEC viražą (raštas ŠMM pridedamas).

Galima pasakyti daug gražių žodžių apie mokytojo profesijos prestižo didinimą. Galima tai įvardinti kaip svarbiausią proveržio idėją Lietuvai. Galima apie tai kalbėti be galo ir krašto. Tik ar kas pasikeis, jei mokytojas dėl neapgalvotų politikų sprendimų ar ŠMM pavaldžių institucijų lengvabūdiško požiūrio į mokymo proceso vertinimą nuolat bus atpirkimo ožio vietoje…

LŠDPS Visagino susivienijimo pirmininkė Zita Miškinytė-Mazūrienė

DĖL NACIONALINIO MOKINIŲ PASIEKIMŲ PATIKRINIMO

Straipsnio nuoroda:

Kaip mūsų valstybėje „didinamas“ mokytojo prestižas?

Pristatytas mokytojų etatinio darbo užmokesčio modelis

Ketvirtadienį (2018- 03- 22 d.) Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatytas mokytojų etatinio darbo užmokesčio modelis.

Pristatymo skaidrės:

PREZENTACIJA apie etatinio modelį

 

Kategorijos: Profsąjunga Žymos:

Prezidiumo posėdyje – nerimą keliančios žinios dėl etatinio

Vasario 8 d. įvyko Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungos (LŠDPS) prezidiumo posėdis. Jame aptarti rengiamo etatinio mokytojų darbo apmokėjimo niuansai, tartasi dėl tolimesnio veiksmų plano, kalbėta kitais organizaciniais klausimais.

Prezidiumo posėdyje kalbėta apie etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelį. Nors jį kuriančios darbo grupės darbas buvo nutrauktas nebalsavus dėl projekto, o svarstymai persikėlė į Seimą, tačiau galutinio produkto dar nėra. Nerimą keliančių žinių apie naująjį darbo apmokėjimo modelį pateikė Laima Galkutė, Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos referentė.

Maža to, kad valandos etatui bus skaičiuojamos ne savaitei, o metams, kalbama apie vis augantį kontaktinių valandų skaičių, kas reiškia darbo krūvio didinimą nekeliant algos, t. y. tikėtinas darbo sąlygų pabloginimas. Be to, tvirtinasi gandai, jog bus atleista 5-7 tūkst. mokytojų, todėl po etatinio modelio įdiegimo, norint likti darbe, bus privaloma iš naujo atestuotis.

LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas taip pat pristatė situaciją po suvažiavime suformuluotų reikalavimų įteikimo Vyriausybei bei pasitarimų Švietimo ir mokslo ministerijoje.

Įvertinus esamą padėtį, sudarytas preliminarus veiksmų planas, kuris bus tvirtinamas artimiausiame tarybos posėdyje.

LŠDPS inf.

Kategorijos: Profsąjunga Žymos:

Klausiate – atsakome. Ar mokytojams privaloma sveikatos patikra turi būti apmokėta?

Nors pagal šiuo metu galiojantį Darbo kodeksą, privalomą sveikatos patikrą darbdavys darbuotojui privalo apmokėti, šią pareigą atlieka ne kiekvienas darbdavys.

Į LRT.lt portalą kreipėsi skaitytojas, kurio teigimu, už privalomą sveikatos patikrą Vilniaus Naujininkų vidurinėje mokykloje dirbantys mokytojai turi susimokėti patys. Taip, pasak skaitytojo, yra ir dar keliose kitose mokyklose.

„Yra moksleivio krepšelis, kurio lėšos skiriamos mokytojo kvalifikacijai. Kvalifikacija yra susijusi su mokytojo profesija, profesinių pareigų vykdymu. Šiuo atveju sveikatos patikra yra papildomas įpareigojimas prie profesijos“, – tvirtina mokyklos direktorius. Nors G. Urbonas sutinka, kad visiems dirbantiems mokytojams atlyginti už jų sveikatos patikrą nebūtų brangu, tam skirtų lėšų, jo teigimu, mokykla neturi. „Be to poliklinikų įkainiai labai įvairūs: nuo 3 eurų iki 10 eurų, tai čia lygiavos neturėtų būti, o mes privalome pasitikrinti sveikatą. Nėra biudžete tokios eilutės“, – sako jis.

Tačiau tik retos poliklinikos taiko skirtingą privalomosios sveikatos patikros dėl darbo kainodarą: Naujininkų poliklinikoje mokytojui tokia patikra kainuotų 10,70 eurų, tiek pat – ir Centro, bei Antakalnio poliklinikose, jei joms priklausote, jei ne – kiek brangiau. Tuo tarpu Šeškinės poliklinikoje tokios patikros kaina svyruoja nuo 2,43 eur. iki 19,46 eur.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos direktoriaus pavaduotoja Erika Leiputė-Stundžienė tikina, kad, pagal šiuo metu galiojantį Darbo kodeksą, privalomą sveikatos patikrą darbdavys turi apmokėti ir tai daryti turi kiekviena įstaiga, taigi – ir mokyklos.

„Priežasčių, dėl kurių įstaiga galėtų atsisakyti apmokėti savo darbuotojui privalomą sveikatos patikrą, nėra. Jokių išimčių Darbo kodekse nenumatoma“, – tikina  švietimo darbuotojų profesinės sąjungos atstovė.

Tačiau Naujininkų mokyklos direktorius tvirtina, kad ateityje privalomąją darbuotojų sveikatos patikrą jis žada apmokėti, o kol kas to daryti neprivalėjo.

„Mokslo metais prasidėjo rugsėjo 1 d. Mokytojas privalo pasitikrinti sveikatą iki mokslo metų, tuo metu kodeksas buvo neįsigaliojęs. Ateinančiais metais, kadangi yra tokia nuoroda, ieškosime lėšų ir apmokėsime“, – žadėjo jis.

Tačiau naujasis Darbo kodeksas įsigaliojo dar liepos 1 d., ir, nepaisant to, apmokėti tokią darbuotojo sveikatos buvo privaloma ir anksčiau.

„Privalomumas visada buvo, įstatymuose aiškiai parašyta, kad tiems asmenims, kuriems yra privalomas kasmetinis sveikatos tikrinimas, jis apmokama iš darbdavio lėšų, taigi privalomumas buvo ir yra“, – tvirtina Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos direktoriaus pavaduotoja.

Darbuotojai, kurie darbe gali būti veikiami profesinės rizikos veiksnių, privalo pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami – tikrintis periodiškai, pagal įmonėje patvirtintą darbuotojų sveikatos pasitikrinimų grafiką. Darbuotojų, kurių darbas susijęs su profesine rizika, sveikata tikrinama priimant į darbą, o dirbant ir pakeitus darbą ar darbovietę, tikrinama periodiškai.

Be to, vaikų (iki 18 metų) mokymas, ugdymas ir auklėjimas yra įtraukiamas į sąrašą darbų, kuriuos leidžiama dirbti tik iš anksto pasitikrinus ir vėliau periodiškai besitikrinant, ar neserga užkrečiamomis ligomis.  Taigi pedagogai periodiškai privalo tikrintis sveikatą.

Darbuotojams, kuriems dėl darbo privaloma pasitikrinti sveikatą, už sugaištą tikrinimuisi darbo laiką mokamas jų vidutinis darbo užmokestis. Reikėtų paminėti, kad privalomi sveikatos patikrinimai atliekami darbo laiku ir už šį laiką moka darbdavys.

Kitas klausimas – kas turi apmokėti už pačias sveikatos priežiūros įstaigos paslaugas tikrinantis sveikatą.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr.301 Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose nustatyta, kad periodinių sveikatos tikrinimų išlaidos apmokamos iš darbdavio lėšų.  Darbdavys privalo užtikrinti, kad įmonėje dirbtų tik laiku sveikatą pasitikrinę darbuotojai. Taigi, norėdamas tinkamai įvykdyti savo pareigą, darbdavys turi apmokėti ne tik už darbuotojų sugaištą darbo laiką, bet ir už pačias periodinio sveikatos tikrinimo paslaugas.

Vis dėlto, jei darbdavys tokių darbuotojo išlaidų neatlygina, pašnekovė rekomenduoja rašyti prašymą, kad sveikatos patikra būtų apmokėta ir pateikti privalomosios sveikatos apžiūros apmokėjimo čekį. „Darbdavys privalėtų motyvuoti, kodėl jis nesumoka, o tokių motyvų jis tiesiog neturi“, – įsitikinusi E. Leiputė-Stundžienė.

Jei darbdavys, šiuo atveju – mokyklos direktorius, vis tiek nesutiktų apmokėti privalomosios sveikatos patikros, darbuotojas gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos direktoriaus pavaduotojos teigimu, tokių atvejų nedažnai, bet vis dar pasitaiko. Ji ragina nebijoti kreiptis ir spręsti šį klausimą.

Straipsnio nuoroda:

Ar mokytojams privaloma sveikatos patikra turi būti apmokėta?

Kreipimasis į visos Lietuvos mokytojus

Prieš 27 metus, reformų buldozeris, įsisukęs į Lietuvos švietimą, ir toliau jį beatodairiškai niokoja, nepaisydamas nei šviesuomenės patarimų, nei socialinių partnerių nuogąstavimų. Po šio buldozerio vikšrais žuvo ne tik daug žadėjusi prof. M. Lukšienės Tautinės mokyklos vizija, bet ir visi pedagoginės visuomenės lūkesčiai, mokyklos ir… mokytojo prestižas.

 Visą kreipimosi tekstą rasite čia: 

KREIPIMASIS Į VISOS LIETUVOS MOKYTOJUS.

Kategorijos: Skelbimai, Profsąjunga Žymos:

Dėl specialiųjų pertraukų pedagoginiams darbuotojams suteikimo

Kategorijos: Profsąjunga Žymos:

Įvedamos švietimo įstaigų vadovų kadencijos

Liepos 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Seimo priimtas Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis įvedamos švietimo įstaigų vadovų kadencijos, nustatoma skaidresnė vadovų atranka, stiprinama jų atskaitomybė savo bendruomenei, didinamas mokyklų savarankiškumas.

Įstatymo pataisomis nustatyta, kad švietimo įstaigos vadovas, laimėjęs viešą konkursą, galės eiti šias pareigas penkerių metų kadenciją. Jai pasibaigus vadovas bus atleidžiamas, išskyrus tuos atvejus, kai dalyvaus viešame konkurse tos pačios švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti ir, jį laimėjęs, bus paskirtas naujai kadencijai.

Keičiama vadovų atrankos tvarka – į atrankos komisijų, mokyklų tarybų sudėtį nebus įtraukiami valstybės politikai. Taip bus sudarytos prielaidos nepriklausomam ir skaidriam vadovavimui, o vadovų pareigas eis stipriausi ir nepriekaištingai reputacijai keliamus reikalavimus atitinkantys švietimo lyderiai.

Šiomis pataisomis taip pat įtvirtinama tvarka, kad vadovų vertinimas būtų orientuotas į veiklos pažangą ir rezultatą. Kasmet mokyklos taryba priims sprendimą dėl vadovo metinės veiklos ataskaitos, o rezultatai bus ne tik pristatomi mokyklos bendruomenei, bet ir skelbiami viešai.

Dvejus metus iš eilės nepatenkinamai įvertintas švietimo įstaigos vadovas bus atleidžiamas iš pareigų. Be to, įtvirtinta galimybė vadovo atžvilgiu pradėti tarnybinį patikrinimą, ir, nustačius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, atleisti jį iš einamų pareigų.

Numatyta parengti pedagogų etikos kodeksą ir sudaryti vadovų rezervą, leidžiantį potencialiems vadovams siekti šių pareigų, tapti ekspertais ir teikti pagalbą nepakankamą pažangą rodančioms švietimo įstaigoms. Taip bus sudaromos sąlygos kelti pedagoginių profesijų prestižą.

Įstatymo pataisos įsigalios 2018 m. sausio 1 dieną.

Švietimo įstaigų vadovai, paskirti į pareigas iki įstatymo įsigaliojimo, ir toliau eis pareigas iki paskyrimo termino pabaigos. Paskirtieji į pareigas neterminuotai, bet jas ėję penkerius ar mažiau metų, liks jose dar penkerius metus. Nauji vieši konkursai švietimo įstaigų vadovų pareigoms eiti bus vykdomi pabaigus penkerių metų kadenciją, taip pat tais atvejais, kai vadovai, paskirti neterminuotai, bus ėję šias pareigas iki įstatymo įsigaliojimo daugiau kaip penkerius metus.

Nuo 2019 m. sausio 1 d. bus vykdomi pirmieji vieši konkursai vadovų pareigoms eiti tose švietimo įstaigose, kurių direktoriai neterminuotai vadovavo trisdešimt ir daugiau metų.

Šiuo metu Lietuvoje apie 500 švietimo įstaigų vadovų stažas siekia 30 ir daugiau metų, o daugiau kaip pusės švietimo įstaigų vadovai eina tas pačias pareigas daugiau kaip 15 metų.

Pagal LR Prezidento kanceliarijos inf.

Straipsnio nuoroda:

Įvedamos švietimo įstaigų vadovų kadencijos

Sustok, traukiny…

Vargu ar padės mums Kastytis Kerbedis, net ir padainavęs šį kupletą… Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) paleistas traukinys, kaip kažkada išsireiškė Prūsijos imperatorius, virto traukiniu be stabdžių, riedančiu pagal kieno tik nori užsakymą: Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulinio banko ar neaiškių plėtojančių  organizacijų, į kurias norima patekti, užsakymą.

Bet ten nėra nei Lietuvos vaiko, nei juos mokančių mokytojų, lopšelių-darželių darbuotojų ir kitų asmenų, vedžiojančių vaikus, interesų. Ir, kaip su gailesčiu pastebėjo LŠĮPS pirmininko pavaduotojas Ramūnas Znutas po derybų su ŠMM, kad šiai institucijai visiškai nerūpi nei mokytojas, nei mokinys, nei ugdymo kokybė, kuria kaip vėliava mojuojama, kai reikia sumenkinti ir taip jau sutryptą bei pažemintą pedagogą ar „prakišti“ eilinę aferą.

 

Jausmas toks, kad mes neturim savo valstybės, ji nepriklauso mums, nepriklauso ir Lietuvos ateičiai – vaikui. Demokratija vaidinama tik tiek, kiek reikia papūsti miglą į akis, užtušuoti pasaulinio lygio turgų, kuriame perkama ir parduodama vaikystė. Kaip jums skamba derybose turginiai išsireiškimai, „pigus ir brangus vaikas“, „kvadratinių metrų poreikis mokiniui“. Man skamba kraupiai, kai vienam vaikui skiriamas dviejų vištų plotas, o skaičiuojant vienam mokytojui tenkančių mokinių skaičių, visuomet, lyg netyčia, įsivelia aritmetinė klaida.

 

Internautai pakvietė

Humoro nestokojantys internautai pakvietė ŠMM ministrę Jurgitą Petrauskienę birželio mėnesį į mokyklos suolą, nes atėjo laikas parodyti ir savo žinias. Pageidautina vilkėti sintetinę uniformą. Manau, tuo viskas pasakyta. Šokant pagal svetimą dūdelę visuomet išmintis išgaruoja. Mokytojams neturi rūpėti mokslo metų ilginimas, nes jie ir taip dirba, bet mamoms ir tėčiams – taip. Nors bandoma įrodyti, kad esame „minkštos galvelės“ vaikų kraštas, kurie neskaito, nerašo – tik užsieny į aukštesnę klasę juos kažkaip įrašo (tikriausiai iš pasigailėjimo), iš tikrųjų yra kita bėda. Neliko antramečiavimo, kurso kartojimo, pasirinkimo mokytis profesijos nuo aštuntos klasės.

 

Nemotyvuotų vaikų visada buvo, bet juos mokėme tol, kol jie išmoko, o ne padovanojome atestatą visiems, be jokios atrankos, ir tam mokslo metų ilgumas neturi jokios įtakos. Gerbtinas B. Burgio požiūris, kad motyvacijos stoka ateina iš valdžios, nes ten patenka žmonės ne todėl, kad gerai mokėsi. Valstybė pati sukūrė demotyvacijos sistemą, pasodindama į ministeriją arogantiškus prasisiekėlius, kurie tikrai neblizgėjo ir dabar nestebina savo žiniom.

 

Beje, Vokietijos mokinių atostogų grafike, kurį paslaugiai atsiuntė ten dirbantys buvę kolegos, mokinių atostogos už mūsų ugdytinių kur kas ilgesnės. Oi, įtiksim tarptautiniams spekuliantams atėmę iš pradinuko teisę galvelę pailsinti. Galvoje kirba vieno disidento mintis – „jums gali tekti atsakyti už vaiko ašaras. Istorijoje kartais nutinka teisingų dalykų“.

 

Namas pradėtas statyti nuo stogo

Kiekvienas mokytojas ar su mokykla susijęs sveiko proto bendrapilietis pasakys, kad švietimo reforma daroma ne nuo to galo. Tikrinti reikia tai, ko mokome, o mokyti tai, ko reikės gyvenime. Mokytojai praktikai šaukia, kad mokymo turinys turi būti pakeistas iš esmės, peržiūrėtas ir pritaikytas naujam laikmečiui. Gana užsiiminėti „zuikių medžiokle“ ir egzaminine loterija, o išanalizuoti tikras prastėjančio neraštingumo priežastis, kartu įvardinant ir tikrąsias. Gal tada ginti lėbavimo renginiuose susirinks mažiau tautiečių ir daugiau ateis ginti savo vaikų.

 

Egzaminų sistema paseno, ji tokia paini ir neadekvati, jog virsta keistoku grotesku. Pasitikėjimas mokytoju nulinis, o mokytojų „malimo“ aparatūra veikia be priekaištų – vėl girdime balsus, kad dar 10 tūkst. mokytojų turim paleisti „šunims šėko pjauti“.

 

Neseniai kalbėjausi su tokiu pedagogu – jo niekas nepriima į darbą, nes darbdaviui atrodo beviltiškai sugedęs, per daug sąžiningas, per daug žino įstatymus ir per daug stropus. Lietuva per metus atsikrato 6 tūkst. mokytojų… Ar užteks švietimo slibinui šio kąsnio ir kada bus pasakyta „stop“? Grubiu skaičiavimu, Lietuvos mokyklas jau paliko per 29 tūkst. vaikų vedlių. Ir nebūtinai netikusių. Štai jums dar viena neraštingumo priežastis – išėjo karta, kuri mokė skaityti ir rašyti…

Visas straipsnis:

Sustok, traukiny…

Balandžio 13 d. darbo grupės protokolas ir medžiaga

Darbo grupės dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo posėdžio protokolas ir medžiaga: SKRPD_etatinis_tikslai_2017-04-13 2017-04-13 protokolas
Kategorijos: Profsąjunga Žymos:

Dėl Darbo kodekso ir kitų atidėtų socialinio modelio nuostatų

Kategorijos: Profsąjunga Žymos: