Žyma: Geroji patirtis
Ar aukojimasis turi prasmę?
Tai 12 kl. mokinių sukurti planeliai. Mokiniai juos kūrė patys, todėl gali būti klaidų ar nelabai tikslių ir net ginčytinų teiginių. Galima duoti mokiniams pataisyti ar papildyti. 12 kl. apie …
Ar aukojimasis turi prasmę? Skaityti daugiauKą galime vadinti tikruoju lietuviu?
< …> rašėm su 12 kl. per bandomąjį, paskui iš jų darbų ,,sukurpiau” teiginius, < …>tad tai jau mokinių teiginiai, gali būti ir klaidų. Galima duoti mokiniams pataisyti ar papildyti. …
Ką galime vadinti tikruoju lietuviu? Skaityti daugiauVincas Kudirka ir šiandien mums reikalingas kaip niekad
< ...> visai tautai nepakenktų savikritiškai į save pasižiūrėti, o paskui ir palyginti, ką apie tai yra rašęs Kudirka. Atitikčių labai daug. O politinėms partijoms tiesiog būtina į kudirkišką „zerkolą“ …
Vincas Kudirka ir šiandien mums reikalingas kaip niekad Skaityti daugiauDaukša- „lyg mūsų Homeras”
Lietuvių raštijos situacija XVI a. iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti paradoksali: Lietuvos piliečiai, daugiausia bajorai, sukuria tautinę raštiją XVI a. viduryje už Lietuvos ribų – Mažojoje Lietuvoje, tuo tarpu pačioje …
Daukša- „lyg mūsų Homeras” Skaityti daugiauLiūdesio recepcija (Jono Biliūno prozos interpretacija)
Literatūrologo Dainiaus Vaitiekūno straipsnyje apžvelgiama Jono Biliūno kūrybos recepcija kritikoje, pažymint svarbesnes liūdesio temos transformacijas. Liūdesys Biliūno kūryboje skaitytojų buvo pastebėtas anksčiau, nei jis buvo „iteisintas” kritikoje. Kritikoje kalbama apie …
Liūdesio recepcija (Jono Biliūno prozos interpretacija) Skaityti daugiauViktorija Daujotytė. Aiškinanti Aisčio estetika
< ...> Prigimtinė Jono Aisčio estetika nepaprastai intensyvi. Gimęs Joninių naktį (pagal senąjį kalendorių), tarsi gavo to laiko maginių galių. Svarbiausia iš jų – ir itin artima Jonui Biliūnui – …
Viktorija Daujotytė. Aiškinanti Aisčio estetika Skaityti daugiauMiškas ir lietuvis: ar ne giria labiausiai formavo, grūdino ir padėjo mums išlikti?
Raštai, sakoma, labiausiai parodo kiekvienos tautos sąmonės laipsnį. Lietuvių tauta – ne išimtis. Lietuvių tautinio sąmonėjimo istorija – irgi raštuose. Tik mūsų tautinė tapatybė, kaip ir visa lietuvių tautos formavimosi …
Miškas ir lietuvis: ar ne giria labiausiai formavo, grūdino ir padėjo mums išlikti? Skaityti daugiauJono Aisčio žodžiais
Apie Joną Aistį būtų galima kalbėti ne vien kaip apie poetą, bet ir kaip apie mokslininką, tautos likimo filosofą, valstybės teoretiką, visuomenės darbuotoją, publicistą, literatūros kritiką, bibliotekininką, sportininką slidinėtoją Alpių …
Jono Aisčio žodžiais Skaityti daugiauJonas Aistis. Poezija
Jonas Aistis (gimė 1904m, mirė 1973m) – vienas žymiausių lietuvių lyrikų, intymų lyrinį kalbėjimą derinęs su poetiniu programiškumu, reiškęs neoromantikų kartos idealus, vėlyvojoje kūryboje itin angažavęsis Lietuvai ir lietuviškumui. Eleginio, …
Jonas Aistis. Poezija Skaityti daugiauMaironio „Suolelis miške”
Kas tą vietelę aplankys, Tai rankai ačiū pasakys, Kuri suolelį tašė, kalė. Čia taip malonu ir ramu! Pripildo paukščiai čiulbimu Tą žalią be pastogio salę. – Maironis – Pirmą kartą …
Maironio „Suolelis miške” Skaityti daugiauGaila, kad Maironis nerašė dienoraščio
< ...> Maironio rankraštyne yra šeši storoki sąsiuviniai, pilni prirašyti įvairiausių kūrinių. Dažnai poetas vienoje pusėje (dešinėje) rašydavo kokią dramą, o kairę palikdavo papildymams. Vėliau tuščiose vietose rašydavo visai ką …
Gaila, kad Maironis nerašė dienoraščio Skaityti daugiau