<…>Kai dėl Salomėjos Nėries atminimo įamžinimo, tai, man rodos, paminklo jai Lietuvoje nėra – juk paminklu nepavadinsi V. Vildžiūno kamerinio pobūdžio galvutės prie šv. Kotrynos bažnyčios. Tiesa, yra jos vardo mokyklų. Neseniai aš pati rašiau, kad tokios nevienareikšmės biografijos žmogaus, kaip Nėries,vardu mokyklų vadinti nederėtų, bet tai jau mokyklų bendruomenių reikalas. Panevėžio buvusi S. Nėries gimnazija jau senokai persivadino jos pastatą suprojektavusio architekto V. Žemkalnio vardu. Vilniaus gimnazija galėtų prisiimti savo buvusios direktorės Vandos Daugirdaitės – Sruogienės vardą. Pritariau VU Filologijos fakulteto dekanui A. Smetonai, kad S. Nėries portretui nėra tinkama vieta virš dekano krėslo. Bet visa tai yra labai lengvai sutvarkomi dalykai. O dėl Salomėjos Nėries poezijos nebeverta burnos aušinti, nes pats laikas nuspręs (tiesą sakant, jau ir nusprendė), kas iš jos kūrybos išlieka kaip klasikinės vertybės. Nuo kalbų ir diskusijų poetės literatūrinis likimas vis tiek nebepasikeis.
Straipsnis apie S. Nėrį: Vanda Zaborskaitė. ,,Ar menas svarbus visuomenei?”
