Šviečiamasis amžius
Kristijonas Donelaitis (1714-1780) „Metai“ – pirmasis didesnės apimties lietuvių grožinės literatūros kūrinys. Didaktinė epinė poema, parašyta hegzametru. (Išleista 1818. Mažoji Lietuva).
Tema: Mažosios Lietuvos būrų gyvenimas keičiantis metų laikams ir su jais pasikartojantys darbai, santykiais su ponais ir kitataučiais.
Problemos: kokia žmogaus buvimo pasaulyje prasmė, kaip reikia gyventi ir elgtis Dievo sukurtame pasaulyje.
Stiliaus savitumas: veikėjai – Vyžlaukio kaimo „viežlybi“ ir „nenaudėliai“ būrai, juos skriaudžiantys ponai. Sodri, turtinga, vaizdinga kalba: vaizdingi veiksmažodžiai, hiperbolės, palyginimai.
Romantizmas
Antanas Baranauskas (1835– 1902) „Anykščių šilelis“. Poema. (Parašyta 1858-1859, kad įrodytų lietuvių kalbos grožį)
Tema: Lietuvos gamtos grožis.
Problemos: Lietuvos gamtos grožio nykimas
Stiliaus savitumas: gamtos grožio poetizavimas, dabarties ir praeities priešprieša, kontrastas. Miškas lyginamas su lietuvio būdu, Anykščių šilelio likimas tarsi visos Lietuvos likimo metafora. Žvilgsnis į šilelį – nuo apačios į viršų, garsai – nuo pumpuro skleidimosi iki triukšmo.
Pozityvizmas. Realizmas.
Vincas Kudirka (1858–1899). Poezija („Tautiška giesmė“, „Varpas“, „Labora“ ir kt
Temos: tautinio atgimimo skatinimas.
Apsakymai (satyros): „Viršininkai“, „Lietuvos tilto atsiminimai“.
Temos: smerktinų carinės priespaudos valdininkų ir reiškinių išjuokimas.
Stiliaus savitumas: satyriškas, ironiškas ydingų visuomenės reiškinių vaizdavimas.
Romantizmas.
Maironis (1862–1932). „Pavasario balsai“ (1895) – eilėraščiai. („Nuo Birutės kalno“, „Vakaras ant ežero Keturių Kantonų“, „Poeta“, „Užmigo žemė“ ir kt.) „Jaunoji Lietuva“ (1907) – lyrinė poema.
Satyros „Mano moksladraugiams“, „Kai kam“ ir kt. Su ironija ir sarkazmu išsakomas požiūris į visuomenės gyvenimo ydas.
Stiliaus savitumas: subjektyvumas, atviras jausmingumas, dramatizmas, individualumas. Maironio melodingą, lietuvių liaudies dainomis paremtą lyrikos stilių tęsė Salomėja Nėris, Just. Marcinkevičius ir kt.
Realizmas.
Žemaitė (1845–1921).
Apsakymai (ciklas „Laimė nutekėjimo“. Žymiausi apsakymai: „Marti“, „Petras Kurmelis“.)
Temos: XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvos valstiečių gyvenimas, jų buitis, papročiai, šeimos gyvenimas, žmonių tarpusavio santykiai.
Problemos: Pobaudžiavinio kaimo kultūrinis, ekonominis atsilikimas, moters padėtis šeimoje.
Stiliaus ypatybės: objetyvus pasakojimas, plačiai vaizduojama veikėjų aplinka ir kasdienybė, turtinga ir vaizdinga kalba, gyvi, ryškūs, nepakartojami veikėjų paveik
