Bene visais amžiais žmonės siekė būti tokiais, kad kiti jaustų jiems pagarbą ir pripažinimą.
Buvimas sąžiningu, doru, garbingu asmeniu reiškia buvimą idealu, kuris į istoriją bus įrašytas kaip
išskirtinis, nepakartojamas, „geras“.
Tokio idealaus asmens sąvoka įvairiais laikais buvo suprantama nevienodai. Antikoje idealas
turėjo pasižymėti ne tik tuometinėmis gėrio supratimą atspindinčiomis charakterio (drąsa, dora,
sąžiningumu), bet ir fizinėmis savybėmis. Viduramžiais svarbiausiais tapo dvasiniai bruožai, o
kūnas pasitraukė į antrą planą. Naujausiais laikais, galima sakyti, kad grįžtama prie Antikos
įsivaizdavimo, nes idealiu žmogumi negali būti koks luošys ar žmogus, neatitinkantis kitų grožio
kanonų.
Jaunas bręstantis žmogus yra dar tik savęs ieškojimų kelyje, todėl jam aplinkiniai daro didžiulę
įtaką formuodami jo dar tik besimezgančias moralines nuostatas. Ir turbūt galima teigti, kad
didžiausia moralės pasikeitimo skirtumą galima pastebėti jaunosiose kartose, kurios lyg kempinė
sugeria naujas nuomones ir idėjas. Tarkim, jei intelektualai sumanytų, kad vagystė nėra labai
smerktinas dalykas, tai pirmuosius šios nuomonės praktinius padarinius pamatytume jaunimo tarpe.
Jaunimui didžiausią įtaką daro ir vertybių sistemą formuoja artimi šeimos nariai, giminės, draugai,
mokytojai, žiniasklaida ir klubai bei draugijos, kuriose jie lankosi ar kurioms priklauso. Auklėjant
skiepijama atjauta kitiems žmonėms, tolerancija, dora. Šios vertybės padeda jaunam žmogui įsilieti
į visuomenės gretas, geriau suprasti kitus. Tokios vertybės kaip drąsa, ryžtas, savarankiškumas,
išdidumas, principingumas, pasitikėjimas savimi taip pat yra labai svarbios, kadangi suformuoja
stiprų ir unikalų asmenybės charakterį, kuris užtikrina jo unikalumą visuomenėje. O ištikimybė,
pasiaukojimas, išradingumas, bendradarbiavimas padeda sukurti draugiškus ir gerus santykius su
aplinkiniais žmonėmis, bendravimą padaro nuoširdų bei atvirą, jei susitinka tokias pat vertybes
puoselėjančios asmenybės. Žmogus, kuriam šios vertybės nėra svetimos, galėtų būti laikomas
idealu, tačiau tam, kad pasižymėtų šiomis savybėmis, žmogus nuo pat mažumės turėtų būti
mokomas taip elgtis, o pirmieji to mokytojai turėtų būti tėvai.
Santykiai šeimoje būna dvejopi: arba geri, arba komplikuoti. Pirmuoju atveju šeimoje vyrauja
draugiška, atvira aplinka, kurioje jaunuolis jaučiasi esąs pilnateisiu šeimos nariu, kurio nuomonės
paisoma priimant įvairius sprendimus. Tokia liberali aplinka įskiepija jam šeimos vertybes,
kuriomis remiasi jos bendravimas. Dažniausiai tai būna draugiškumas, atvirumas, meilė ir
rūpinimasis savo artimu bei sąžiningumas Tarpusavio santykiai kupini meilės, tolerancijos,
pagarbos vienas kitam, taip pat supratimo, kad kiekvienas žmogus – savita asmenybė ir reikia
mokėti jį priimti tokį, koks jis yra. Kitaip tariant paauglys mokomas būti aktualizatoriumi, t.y.
visapusiškai pažinti save, būti visada teisingu ir sąžiningu su pačiu savimi, o kitus žmones priimti
kaip asmenybes, kurių asmeninės savybės yra unikalios ir nepakartojamos. Kita sąlyga normaliam
jaunuolio vystimuisi – laisvė. Jis neturėtų visiškai priklausyti nuo tėvų, antraip sustoja jo
savarankiškos asmenybės formavimas, jis įpranta nebegalvoti apie savo veiksmų pasekmes, nes
neprisiima jokios atsakomybės vykdydamas vyresniųjų nurodymus. Bėgimas nuo atsakomybės gali
žmogų padaryti bailiu, „kilimėliu“ arba netgi egoistu. Kada šeimoje santykiai yra nekokie, užstringa
vertybių perdavimo mechanizmas ir atmosfera namuose būna įtempta. Vaikai ir tėvai manipuliuoja
vieni kitais, siekdami pagerinti tik savo savijautą ar siekdami sau konkrečios naudos. Atrodo
neįtikėtina, tačiau šiuolaikinėje visuomenė tėvai į vaikus ar atvirkščiai žiūri pro vartotojiško
požiūrio prizmę. Skiepijama ne meilė ir rūpinimasis savo artimu, o meilė pinigams ir gražiems
daiktams. Tėvai skubėdami ir kažkur vis bėgdami per mažai rodo dėmesio savo atžaloms ir jį bando
kompensuoti materialiais dalykais. Gražiausios šeimos šventės paverčiamos dovanų teikimo
ceremonijomis, jose nebelieka vietos nuoširdžiam bendravimui. O juk šeima – visuomenės
organizmo ląstelė. Jos disfunkcionavimas neigiamai atsiliepia visai visuomenei ir pakerta tradicines
vertybes.
Kitas veiksnys, kuris taip pat įtakoja asmenybės moralės formavimasi, yra mokykla, t.y.
Šiuolaikinio jaunimo vertybių problema
