Rašinys mokomiesiems tikslams, klaidos netaisytos:
Ar pritartumėte žodžiams: „ … žmogų net ir klystkeliuos tamsiuos / Ne taip jau paprasta ir paklaidinti“ ( J.V.Gėtė „Faustas“ )?
„Kiekvienas gyvenimas – tai pastangos ir kova už teisę būti pačiu savimi“ – teigė ispanų filosofas ir eseistas Chose Ortega I Gasetas. Daugelis žmonių kovoja už savo teises ir norus, stengiasi nepasiduoti blogai įtakai. Tokius žmones labai sunku suklaidinti. Jei jie mąsto blaiviai ir teisingai, kad ir kokie sunkumai juos užkluptų, žmogus visada ras kelią į šviesą, takelį, vedantį nuo klystkelių į teisingą, dorą ir visavertį gyvenimą.
Ar žmonės dažnai paklysta gyvenimo kelyje? Drįsčiau teigti, kad taip. Pagalvojusi, kiek daug žmonių susigriauna sau gyvenimus, padarydami kažką neteisėto ar neatleistino, suprantu, kad dažnai pagunda nugali. Žmogus pasiklysta ir tik retas randa kelią atgal, į dorą ir teisingą gyvenimą. Klausiate, ar esu metusi kelią dėl takelio? Turėčiau atsakyti, kad gyvenu dar tik aštuoniolika metų, per kuriuos neteko priimti tokių svarbių sprendimų, kuriuose galėčiau suklysti ir skaudžiai nukentėti. Žinoma, teko klysti, bet visada stengiesi rasti geriausią išeitį, o ne pasiduoti ir palūžti. Džiugu, kad yra ir tokių žmonių, kurie laikosi savo įsitikinimų, negalvoja apie klystkelius ir nusižengimus. Jie net ir tamsiuos klystkeliuos randa priežasčių išlikti ramūs ir užtikrinti. Pavyzdžiui, XIXa. pabaigos – XXa. pradžios rašytojos, pedagogės Šatrijos Raganos apysakos „Sename dvare“ viena iš pagrindinių veikėjų Mamatė yra be galo stipri moteris, nepasiduodanti abejonėms ir pagundoms. Nors ir trokšta didesnės prasmės, negu gali duoti kasdienis gyvenimas, kurio paviršius jai baugus ir nuobodus, nors širdis reikalauja supratimo, artumo ir meilės, Mamatė tyli, nenori nieko skaudinti, ypač savo dukrelės Irutės. Griežtos krikščioniškos nuostatos ir padorumas neleidžia pasiklysti gyvenimo kely. Akivaizdu, kad daugelis žmonių, kaip ir Mamatė, turi kažkokias nuostatas, įsipareigojimus, kurių laikosi ir juos puoselėja. Todėl galima teigti, kad užsispyrusius, tikinčiuos ir protingus žmones paklaidinti ar suklaidinti yra labai sudėtinga, nes jų pagrindinis gyvenimo kelias yra platus, tiesus ir šviesus.
„Pats didžiausias blogis šiame pasaulyje atsiranda ne dėl piktumo ir žiaurumo, bet mažne visada dėl silpnumo“ – teigė austrų rašytojas, dramaturgas Stefanas Cveigas. Akivaizdu, kad tik silpnas žmogus gali suklupti ir padaryti tai, dėl ko gali gailėtis visą gyvenimą. Deja, bet turiu sutikti su ta nuomone, kad silpną, neryžtingą žmogų yra labai lengva suklaidinti ir nurodyti neteisingą kelią, kuriuo jis eis neatsigręždamas. Ar esu sutikusi žmogų, kuris gailėtųsi dėl savo nuklydimų ir padarytų klaidų? Taip. Ir ne vieną. Dažniausiai tokie žmonės nesugeba grįžti į normalų gyvenimą, nes juos spaudžia per sunkūs prisiminimai ir klaidos. Gaila, bet yra nemaža dalis žmonių, kurie pasiklysta savo gyvenimo kelyje. XXa. pirmosios pusės rašytojo, ekspresionisto Jurgio Savickio novelės „Ad astra“ pagrindinis veikėjas Dalba pasiduoda silpnumui ir nuklysta nuo doros kelio. Nors jis ir yra labai tikintis, lankantis bažnyčią, padaro blogą darbą, atsikrato šuns. Tačiau, norėdamas tai padaryti, šeimininkas nukenčia pats. Įkritusį į eketę šeimininką, kiek galėdamas šunelis stengiasi išgelbėti ir jam tai pavyksta, bet nesulaukia padėkos. Dalba jaučia džiaugsmą ir dėkingumą už išgelbėtą gyvybę, bet jį vėl staiga aplanko pykis, kuris pražudo šunelį. Dalba suklysta. Gal jam skaudėjo širdį, gal jam pagailo šuns, kuris jį išgelbėjo nuo mirties, bet tai Dalba suprato per vėlai ir to labai aiškiai stengėsi neparodyti. Todėl akivaizdu, kad silpnas, apsėstas pykčio žmogus pasiduoda pagundai, nuklysta į šalį nuo pagrindinio savo gyvenimo kelio. Tačiau, kai tai supranta, jau būna per vėlu, todėl jiems nelieka kitos išeities kaip tik visas nuoskaudas ir prisiminimus nešiotis kartu, visada ir visur.
Yra įvairių žmonių, klystančių ir teisingų, stiprių ir silpnų. Kiekvienas žmogus turi išsiaiškinti, koks jis yra, nes tai padės pasirinkti tinkamą gyvenimo kelią, galbūt išvengti takelių, kurie yra klastingi ir labai painūs.
Goda G., IVg klasė
