Kolegė Rita Šalčiūtė dalijasi savo mokinės Eglės Zujūtės ( 7 klasė) kūryba:
Laiko marinatas
Laikas tyliai tiksi. Aš jį jaučiu žvaigždėtą naktį, saulėtą dieną žalioje pievoj gulėdama, ant namo stogo sėdėdama, jaučiu, kaip laikas spragsi, jaučiu, kaip šnabžda „ne – sku – bėk“. Negaliu neskubėti, negaliu nesuspėti, niekas nelaukia, laikas taip pat.
Aplinkui dažnai matau žmonių, kurie yra puikūs laiko marinavimo meistrai. Nesuprantu, kaip jiems taip pavyksta? Ir man kiekviena minutė svarbi, tačiau nemoku jų sumarinuoti… O ar žinai, kad žmonės sumarinuotą laiką išsitraukia, kaip ir marinuotus agurkus, tuomet, kai būna alkani. Žinoma, jį godžiai suvalgo…
Norėčiau gauti laiko marinato receptą… Visi savuosius slepia, o pati jo neatrandu… Nenusimenu. Laiko konservavimas – sudėtingas dalykas. Net jei ir esi laiko marinavimo ekspertas, būk atsargus. Juk laikas kaip vanduo: neatsakingai naudojamas, gali greitai išsekti.
