,,Senis ir jūra” (video)

E. Hemingvėjui rūpėjo ne išorinio siužeto vystymas, o žmogaus dvasios poslinkiai, instinkto, jausmo, individo pasaulėjautos dominavimas kūrinyje. Rašytojo meninio pasaulio vertė – „aisbergo principas“ (septynios aštuntosios ledkalnio slypi po vandeniu ir tik viena aštuntoji matoma paviršiuje) bei savita žmogaus koncepcija. Autorius nepripažino manieringo aprašinėjimo, tuščiažodžiavimo, retoriškos kalbos, vertino potekstę. Savo kūriniuose jis nušviečia gyvenimą tik tiek, kiek jį mato herojus. E. Hemingvėjaus herojai yra santūrūs, užsidarę, giliai slepiantys mintis ir jausmus. Personažų žvilgsniai klaidžioja gyvenimo paviršiumi, fiksuoja smulkiausias detales, nereikšmingus dalykus. Toks E. Hemingvėjaus stilius yra vadinamas „telegrafišku“ (matoma mažoji aisbergo dalis), pabrėžiama, jog rašytojas fotografuoja gyvenimą. Dažnai kartodamas tas pačias detales, herojaus judesius, žodžius, vis grįždamas prie tų pačių įvaizdžių, autorius padeda skaitytojui perprasti „praleidimo techniką“, iššifruoti potekstę, suprasti personažo charakterį, vidinę būseną.