MIKALOJUS DAUKŠA LIETUVIŲ LITERATŪROS MOKSLE
Brigita Speičytė
Daukšos recepcija lietuvių literatūros moksle yra gana vėlyva ir palyginti negausi interpretacijų. Tai lėmė bent keletas priežasčių. Visų pirma lietuvių literatūros istorija kaip mokslo disciplina Lietuvoje pradėjo formuotis gana vėlai – XIX amžiaus pabaigoje, kada buvo parašytos pirmosios platesnės lietuvių literatūros istorijos apybraižos. Institucinį pagrindą ši disciplina įgijo tik šio amžiaus trečiajame dešimtmetyje, įsikūrus Lietuvos universitetui. Recepciją savotiškai komplikavo pats objektas – Mikalojaus Daukšos raštai, ypač Postilė. Ne grožinė literatūra, bet neabejotinai literatūriškas (retorinis) tekstas. Ne originalūs raštai, bet puikus kalbinės raiškos, kalbinės kūrybos pavyzdys, sudarantis lietuvių kultūroje ir raštijos istorijoje neapeinamą precedentą. Originalios prakalbos, viena jų – ypač aktualaus patriotinio turinio, bet ne lietuvių kalba parašytos.
Taigi aptarti šią Daukšos recepciją yra pakankamai keblus uždavinys: kas laikytina specifine literatūrine (ne, pavyzdžiui, lingvistine, o dar komplikuočiau – istorine) žiūra į Daukšos raštus? Kada galvojimą apie Daukšą galima laikyti mokslu? Griežtai žvelgiant, ankstyviausios literatūros mokslo recepcijos faktų ieškotina tik Lietuvos Respublikoje 3-4 dešimtmetyje. Tačiau būtų neadekvatu praleisti XIX amžiaus Daukšos aktualizaciją (tegu ir sunkiai diferencijuojamą pagal disciplinas), kuri yra būsimosios lituanistikos – literatūros, kalbos, istorijos studijų – pradžia ir jų pagrindas. XIX amžiaus Daukšos recepcija daugeliu atvejų vargiai pavadintina literatūros mokslo faktais; tačiau tai bendra filologinė recepcija, brėžusi lietuvių kultūros (drauge ir literatūros) tradicijos kontūrus, kūrusi būsimųjų humanitarinių studijų Lietuvoje objektą. Vėliau ši filologinė recepcija diferencijavosi, ir apie 4-ąjį šio amžiaus dešimtmetį atsirado pirmosios literatūrinio vertinimo apraiškos. Literatūrinių Daukšos raštų ypatybių analizės kryptį nubrėžė pirmoji akademinė Lietuvių literatūros istorija 6-ame dešimtmetyje. Išsamiausią Daukšos literatūrinį vertinimą pateikė J. Lebedys monografijoje Mikalojus Daukša 7-o dešimtmečio pradžioje; ši monografija iki šiol tebėra išsamiausia Daukšos raštų studija, pastaraisiais dešimtmečiais sulaukusi kai kurių papildymų, tam tikrų naujų vertinimo akcentų, atitinkančių pakitusias šiuolaikinio literatūros mokslo nuostatas. Toks būtų bendras Daukšos recepcijos lietuvių literatūros moksle punktyras.
Plačiau:
