Gegužės 16 dieną vyko lietuvių kalbos – etninės kultūros renginys, skirtas Maironiui. Lietuvių kalbos mokytojos, mokiniai pristatė Maironio kūrybą, deklamavo, skaitė poeto eiles. Mokyklos ir miestelio bibliotekų vedėjos kūrybą atskleidė gėlių kompozicija, karpiniais.
Skambėjo mokinių atliekama daina „Trakų pilis”, pritariant mokytojui E. Šidlauskui gitara. Šventės pradžią ir pabaigą vainikavo eilėraštis – daina „Lietuva brangi”.
Video įrašas (rastas internete):
Negi taip baisu? Pažiūrėjau tik pradžią, kur vaikiukai išbėga…
Pritariu… Liūdna…
@Zina Kuncienė
Zina, bet juk tikrai baisu – baisus renginys ir reginys visų pirma Maironio kūrybos nesupratimu. Atleiskit, bet taip skaityti „Pavasarį” – tai tyčiotis iš Maironio poezijos. Šis kūrinys labai liūdnas, nes troškimas apimti pasaulį, priglausti jį prie širdies, mylėti yra tik tariamoji nuosaka – tai, ko negali pasiekti… Vyriška santūri poezija („skųsčiaus lūpų kraštu”), o iš jos padarytas balaganas. Geriau jau visai nedaryti negu va šitaip…
Tikrai nemielas jausmas apima pažiūrėjus įrašą jau pirmąją minutę.Vaikai vaikais telieka,bet kai mokytojos sulamdytus sąsiuvinius-scenarijus ima į rankas,nebekyla jokio noro toliau stebėti…
Visks normaliai, kas kaip moka, tas taip šoka:) O kai nori aukštojo meno pamatyt, važiuoji į OKT ar į Jaunimo ir ok. Manau, Lina norėjo pasakyt, baisu, kad tokių kažkokių renginių administracija reikalauja, juos reikia labai greitai iškept, tai įkvėpimas kartais ir neaplanko. Žinoma, dažniausiai mažiau yra geriau, bet ai, žr. pirmą sakinį:) Einu balsuot.
Man gėda, kad mokiniai turi tokias mokytojas-atseit , baisu.O man gražu, negražu, kai negražiai kalba arba nieko neveikia.Gerų paminėjimų.
Kritikuoti lengviausia. Taigi einu ieškoti tų, kuriems šis renginys basus, miestelyje įdėtų netradicinių scenarijų pavyzdžių. Jų, be abejo yra? Ar vis tik lengviau pasakyti „baisu”, bet parodyti, kap daroma kitaip, parodyti negalit?
O aš paprieštarausiu jums, kolegės. Mokiausiu S.Nėries mokykloje, tai kasmet vykdavo bendravardžių mokyklų suvažiavimai, suprantama, kad ir montažai, konkursai ir net su pionierišku-komjanuolišku kvapu. Teko daug mokytis, daug deklamuoti, tad ir šiandien prisimenu ne vieną S.Nėries eilėraštį, džiaugiuosi, kad mokykloje vykdavo tokie renginiai.
Kaip baisu!
Pritariu bendramintės Linos nuomonei. Man visada labai gaila vaikų, kurie ,,atbūna” (kito žodžio nerandu) tuose renginiuose. Nežinia, ar kada nors jie norės skaityti Maironio kūrybą. Užjaučiu tuos, kurie tiek daug dirbo ir tuos, kurie dalyvavo…
Suprantu, kad darbo įdėta, bet man baisu, kad dar daromi mokyklose tokie renginiai…