< ...> Nesirengiu šių pozicijų vertinti ir teigti, kad kuri nors iš jų teisinga, o kita – beviltiškai klysta. Man jos ne tiek moralinio vertinimo, kiek situacijos analizės priemonės, duodančios įdomių, kartais net stačiai netikėtų rezultatų. Pavyzdžiui, apokaliptikų ir integruotųjų matu išmatavus lietuviškos kultūros klasikus. Na, kad ir Maironį (jei pamiršote – primenu: nūnai minime pastarojo garbei dedikuotus metus!).
Mintis, kad Maironis galėtų būti ne apokaliptikas, ne žmogus, kuriam rūpi ir skauda aukštoji kultūra ir jos nuosmukis skamba kažkaip vulgariai. Argi taip galima?! Klasikai lietuvių kultūroje tarsi pagal apibrėžimą negali būti integruotieji intelektualai. Tai labai natūrali nuostata, skiepyta dar gimnazijose ir vidurinėse mokyklose, o ir šiaip jos pavyzdžių apstu – kad ir Maironio metų renginių programa, kurioje, tiesą sakant, tikrai integruoto masinės kultūros renginio reikia ieškoti su žiburiu.
Tačiau štai du argumentai leidžiantys kiek suabejoti tokiu vienareikšmiu priskyrimu.
Plačiau:
Kęstas Kirtiklis. Apie apokaliptikus ir integruotuosius, ir Maironį
