Ką stri­bai pa­li­ko, kai­my­nai atė­mė (Vyt. Mačernio sesers atsiminimai)

Že­mai­čių Kal­va­ri­jo­je gy­ve­nan­ti 83-ejų poe­to Vy­tau­to Ma­čer­nio se­suo Va­le­ri­ja Ši­lins­kie­nė iki pat šiol daug sa­vo bro­lio ei­lė­raš­čių min­ti­nai mo­ka. Iš try­li­kos Ma­čer­nių vai­kų užau­go sep­ty­ni. Ji – vie­nin­te­lė mer­gai­tė šei­mo­je, sep­ty­ne­riais me­tais jau­nes­nė už Vy­tau­tą. Vy­riau­sia­sis – Vla­das, po jo – Vy­tau­tas, ta­da – ji, o po jos – Juo­zas, Aloy­zas, Jo­nas ir An­to­ni­jus. Da­bar li­ko tik dvie­se – Va­le­ri­ja ir bro­lis Juo­zas, su ku­riuo re­tai be­su­si­tin­ka. Pa­ra­gin­ta ki­tų, Va­le­ri­ja Ši­lins­kie­nė už­ra­šė sa­vo šei­mos is­to­ri­ją. O ži­no ji tik­rai ne­ma­žai, ypač apie bro­lį Vy­tau­tą, ku­ris ją la­bai my­lė­jo, sa­vo sva­jo­nes pa­ti­kė­da­vo ir pa­čiai pir­ma­jai nau­jus ei­lė­raš­čius per­skai­ty­da­vo. Kai Tai­še­to la­ge­ry­je, o vė­liau trem­ty­je Kras­no­jars­ko kraš­te mo­te­ris sa­vo li­ki­mo drau­gams skai­ty­da­vo bro­lio ei­les, žmo­nės iki aša­rų su­si­jau­din­da­vo.

Plačiau šiuose straipsniuose:

(1)Ką stri­bai pa­li­ko, kai­my­nai atė­mė

(2) Ką stri­bai pa­li­ko, kai­my­nai atė­mė