Kolegės Rasuolės Karpejienės mokinio Jaroslavo Dovlevčiaus eilėraštis:
Dantukų fėja
Tu plauk,valtele,po mano gražų sapną
Tu atiduok man dantuką,baltą dantuką
Ir duosiu tau laimę,kurią atėmiau iš Raganos
Man nebeskauda,nebeniežti dantuko
Juk jis jau pas fėją kolekcijoj miega
Bet tu,vaikeli,neverk,jis dar ateis pas tave
Pamatysi stebuklingą dantukų pasaulį
Kuris tau padovanos laimę
Pabandyk susapnuot savo mylimą šalį
Pabandyk dar pakalbėt su ja,ji gera
Tavo jausmai ir vaikiška meilė suartina jus
Tavo šilumos gestas tegul suliūliuoja tau dainą
Tegul neplaka tau stipri širdis ,ji sugilins tavo auksą
Pabusk,vaikeli,čia yra tavo dantukų šalis
O kokia ji graži spalvota ta fėja tavo
Laikas atėjo visiems mažyliams miegot
Tegul gražūs atsiminimai mažylių mintyse būtų spalvingi
Ačiū kad dalijatės tokiais vaikų darbeliais. Tikrasi labai miela.