Gerbiamieji,
tuoj bus metai, kai išgyvename rašytojo Justino Marcinkevičiaus išėjimą. NE VIENAS MOKYTOJAS JAUTĖ ŠIOS ASMENYBĖS ĮTAKĄ: galbūt iš vieno kito susitikimo, galbūt skaitydamas kūrinius ar žiūrėdamas spektaklius.
Man atrodo, kad būtų prasminga surinkti pedagogų tekstus, pasakojančius apie Justino Marcinkevičiaus asmenybės ir darbų poveikį, ir išleisti knygą. Tai būtų mūsų pagarbos ženklas, tokia forma kreiptumės ir į mokinius, tokia forma paliudytume tautiškumo, pilietiškumo svarbą.
Kokių tekstų lauktume? Pirmiausiai pasakojančių apie epizodinį ar ilgesnį bendravimą, kur būtų užfiksuota POETO mintis, POETO reakcija. Jeigu neteko kalbėtis su POETU, tuomet būtų įdomu skaityti, kaip veikė kūriniai (kiek įmanoma konkrečiau tai aprašyti). Apie tai derėtų pasakoti vengiant sentimentalumo, savęs sureikšminimo. Mums svarbu POETO žodis, POETO veiksmas.
POETAS buvo šalia mūsų – mes jautėme pastiprinimą; galima labai įvairi forma.
Tikimės, kad bus pasakojama konkrečiai, vengiant abstraktesnių apibendrinimų, savo gyvenimo detalių poetizavimo.
Apimtis: gal apie 1-3 puslapius.
Galima atsiųsti ir nuotraukų iš susitikimų su mokiniais, nurodant, kada ir kur tai vyko.
Būtų smagu sulaukti Respublikos pedagogų rašinius iki kovo. Tik negaiškime: sėskime rašyti iškart. Prašytume padėti: paieškokime pažįstamų žmonių, kurie galėtų papasakoti savo įspūdžius.
Laiškus siųskime (arba teiraukimės) šiuo adresu: [email protected]. Nurodykime vardą, pavardę, darbo vietą (esamą ar buvusią, jei dabar jau pensininkai). Jeigu elektroninis adresas netenkina, tada taip: Taikos 96–16, 28163 Utena.Pagarbiai, tikėdamas, jog atsiras norinčių, kad TOKIA knyga atsirastų,–
Stepas Eitminavičius, Utenos A. Šapokos gimnazijos mokytojas