Sudėkite skyrybos ženklus.
Parvažiavęs į namus jis būtinai nueidavo į alksnyną ir stovėdavo prie pajuodusio nulaužto
alksnio stagaro. Dairydavosi ir į kitus medžius egles beržus kurie užaugo pasidarė
beveik neatpažįstami. Būdavo liūdnai gera prisiminti tą laiką kai jis čia atbėgdavo
ankstų pavasarį ir kai pasitikdavo ištisos salos baltų ožkabarzdžių ir saldus paukščių
triukšmas. Po šitiek metų jam čia būdavo graudoka ir ne todėl kad jau nebebuvo nei tėvų nei
kalės nei senųjų kelių pagaliau nei to alksnio stagaro o todėl kad nepraradusiam saitų su
gyvais ir mirusiais negali būti gaila to kas praėjo. Tai kas buvo balta ar juoda maišėsi laiko
katile.
Paaiškinkite skyrybos ženklus.
Ten,1 ant aukšto tvenkinio kranto, buvo maža dirvelė,2 pilna jaunų rožių kerų. Namas, kur
atvažiavęs apsigyvenau,3 stovėjo pačiame miške. Man reikia žmogaus,4 kuriuo galėčiau
pasitikėti. Žinoma,5 svarbiausias ir aktualiausias tikslas –6 siekti ekonomikos pagerėjimo.
Papratimas –7 antras prigimimas. Gyvenimas eina,8 nešdamas ir laimę,9 ir kančią. Kaip ir
kuo gyveno senas Lapinas,10 niekas gerai nežinojo.
Sukirčiuokite vns. Įnagininką ir dgs. Galininką.
Pasaka 1, miegas 4, pirmas 3, moteris 1, galingumas 2,laisvas 4, metodas 2, raidė 2, kalba 4.
Sukirčiuokite vns. Įnagininką ir dgs. Galininką.
Pieva 1, epocha 2, suolas 3, centras 2, klausimas 1, grūdas 3,gėlė 4, darbas 3,abiturientas 2.
Paaiškinkite skyrybos ženklus.
Ašaros,1 didelės ir žibančios, liejasi iš jos mėlynų akių,2 ritosi per skruostus. Kai kaimietis
prisiartino prie manęs,3 aš pasislinkau tolyn,4 kūnu užstodamas langą. Tomas,5 geriausias jo
draugas, neaplankė Simo ligoninėje.Ant kalno,6 apaugusio aukštais medžiais, stovėjo
pilis,7 o šalia tyvuliavo didžiulis ežeras.Kitoje laukymės pusėje,8 prieš skruzdėlyną, buvo
žalias pušynas. Donelaitis –9 lietuvių literatūros pradininkas. Jis paėmė knygą, kurią,10 jam
atrodė, reikia perskaityti.
Sudėkite skyrybos ženklus.
Nuo pušynėliais apaugusių kalvelių ant kurių ji užsiropščia atsiveria spindinčios rudeninės
tolumos su gelstelėjusiais miškais gaubiamais melsvo dūmelio. Nuo šios kalvos jau buvo
matyti ir vieškelis besirangantis tarp pilkų kalvų ant kurių dosniai žeria spindulius saulė.
Kvepiančios sakais ūžauja pušys siūruojamos vėjo dirvonėliuose kur jau draikosi
voratinkliai. Čirpia žiogai bet liūdnas pritilęs jų čirpavimas. Saulė dabar patamsėjusi
didelė prisigėrusi arimų kvapo kybojo virš plyno lauko.Vieškelyje palei kapinių sieną
plaikstėsi dulkės sukeltos genamų galvijų. Pilkėdamos ir sūkuriuodamos mano akyse jos
gulė ant medžių žolės…
