Archyvas

Įrašai, pažymėti ‘video’

Projektas „Lietuva nuo 1990- ųjų: trisdešimt pirmų kartų“

Atsižvelgiant į tai, jog 2020 m. sukanka trisdešimt metų, kai 1990-aisiais kovo 11 d. Lietuvos TSR Aukščiausioji taryba paskelbė atkurianti Lietuvos nepriklausomybę, organizuojama ilgalaikio projekto „Pasipriešinimo kovų istorija: laisvas žmogus kultūroje ir literatūroje“ III-oji dalis „Lietuva nuo 1990 – ųjų: trisdešimt pirmų kartų“, kuriuo siekiama skatinti tyrinėti Lietuvos, kaip jaunos ir savarankiškos valstybės,  politinio, ekonominio bei kultūrinio kūrimosi istoriją.

Johanas Volfgangas Gėtė (filmai)

Filmai apie vokiečių literatūros klasiką Johaną Volfgangą Gėtę-jo gyvenimas, asmenybė, kūryba. ***
Kategorijos: Kolega kolegai Žymos: ,

Pratybos „Gintaro rūmų paslaptys“

Ugdymo priemonė yra skirta ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams. Vaikai kartu su grafu Feliksu Tiškevičiumi sužinos įdomių faktų apie Palangą ir jos įžymias vietas, sužinos, kaip susidaro gintaras ir kokios jo savybės. Spręs kryžiažodžius, atliks matematikos, skaitymo, meninės veiklos užduotis. Ugdymo priemonėje yra stalo žaidimas „Jūros dugnas“, 7 bandymų/tyrinėjimų užduotys, pasaka „Gintarinė pilis“ ir šios pasakos veikėjų lėlytės.

Knygelę įsigyti galima susisiekus su Dainiumi Juknevičiumi.

Knygelės kaina 3€.

TRUMPAS KNYGELĖS PRISTATYMAS

Stambiu planu. Kristina Sabaliauskaitė: tais laikais, apie kuriuos rašau, gyventi nenorėčiau

Dailės istorikė, menotyros mokslų daktarė, rašytoja Kristina Sabaliauskaitė, kuri Lietuvoje tapo gerai žinoma 2008 m. po debiutinio romano „Silva rerum“ mano, kad savo apršomais laikais gyventi nenorėtų. Ji tai pat priduria, kad žmonės, kurie nuolatos atrodo laimingi bei besišypsantys, yra įtartini bei užsidėję nematomą kaukę. Kristina Sabaliauskaitė turi ir griežtą nuomonę abiturientų egzaminų klausimu. Ji mano, kad kol bus privalu atsakinėti pagal ištraukiamus bilietus arba remtis viena ar kita instrukcija, tol jauno žmogaus mąstysena bus „išprievartauta“. (2017 metų archyvas)

LRT video medžiaga

Šatrijos Raganos meilės kelionė: nuo Užvenčio dvaro iki Židikų

Kelmės rajonas, Užventis. Šimtametis dvaras, į kurį veda liepų alėja, aprašytas Šatrijos Raganos apysakoje „Sename dvare“. Nors iš tiesų Marija Pečkauskaitė gimė Medingėnų dvare, dabartiniame Rietavo rajone, kuris priklausė motinos šeimai, garsiai Žemaitijos bajorų giminei Šiukštoms. Iki dešimties metų augo tėvo gimtinėje Labūnavos dvare, Kelmės rajone. Tačiau Užvenčio dvaras – lemtinga vieta. Čia susipažįsta su kaimynų valstiečių sūnumi – Povilu Višinskiu, kuris yra pakviečiamas į namus ir ruošia egzaminams Marijos brolį, o vėliau ir ją pačią, prieš stojant į Petrapilio gimnaziją. Skatina mokytis lietuvių kalbos, įtraukia į tautinį judėjimą. Būtent Povilas Višinskis pramina „raganėle“ dėl juodų plaukų ir didelių akių…Tačiau jausmus tarp Marijos ir Povilo sujaukia į Užventį vėlų rudenį atvykęs jaunas kunigas Kazimieras Bukantas, šalia kurio rašytoja praleis ir savo paskutiniuosius penkiolika gyvenimo metų.

Mažeikių rajonas, Židikai. Mažas miestelis, į kurį Marija Pečkauskaitė atvyksta jau būdama žinoma visuomenininkė ir rašytoja. Šalia Židikų bažnyčios iki šių dienų išlikęs medinis namelis – senoji klebonija, kurioje su seserim Sofija gyveno rašytoja Šatrijos Ragana. Šatrijos Raganos memorialinis muziejus. Asmeniniai daiktai, bylojantys apie rašytojos pomėgius. Asmeninės relikvijos išsaugotos jos sesers dėka. Penkiolikos metų gyvenimo Židikuose užteko, kad išlydėti Mariją Pečkauskaitę į paskutiniąją kelionę susirinktų visas miestelis, prie jos kapo kunigas pasakęs: „Šiandien mes čia laidojame šventąją…“

VIDEO Šatrijos Raganos meilės kelionė: nuo Užvenčio dvaro iki Židikų

Dėdės ir dėdienės: istorija nesibaigia

Juozo Tumo-Vaižganto (1869-1933) apysaka „Dėdės ir dėdienės“ (1929) laikoma vienu geriausių šio rašytojo kūrinių. Filmo herojai, atsitiktinai patekę į apleistą dvarą Aukštaitijoje, netikėtai susiduria su apysakos personažais, kurie ir po mirties vis iš naujo išgyvena dramatiškus savo gyvenimo įvykius. Filmas skiriamas Juozo Tumo-Vaižganto metams. Filmuota Alantos apylinkėse ir Libertavos dvare. Scenarijus: Marius Janulevičius. Kamera: Tautvydas Kumbrevičius. Vaidina: Geismantas Glaudelis, Justė Smilgaitė, Raimund Kovalkov, Dan Jagelo. Muzika: YouTube fonoteka. „Audionautix“ kūrinys „Antarctica“ yra licencijuotas pagal Creative Commons Attribution licenciją. Atlikėjas: http://audionautix.com/

Vilniaus „Laisvės“ gimnazijos Kino klubas, 2019

Kategorijos: Kolega kolegai Žymos: ,

Projektas „Misija Sibiras“ (7 kl.)

Kolegė Dainora Žukauskienė dalijasi gerąja patirtimi:

Maironio lietuvių literatūros muziejuje (projektas „Literatūrinė Lietuva“)

Garliavos Jonučių progimnazijos šeštokai (mokyt. Zigrita Petraitienė) dalijasi filmuku, sukurtu apsilankius Maironio lietuvių literatūros muziejuje.

Lietuva: 1009-ieji

Kolega Marius Janulevičiusrekomenduoja:

Turbūt girdėjote, kad 2019 m. LR Seimas įtraukė kovo 9-ąją į atmintinų dienų sąrašą kaip Lietuvos vardo dieną. Kvedlinburgo analuose rašoma, kad 1009-ųjų kovo 9-ąją, vykdamas krikštyti pagonių, Lietuvos ir Rusios pasienyje buvo nužudytas Šventasis Brunonas Bonifacas. Tačiau Kvedlinburgo žinutėje Lietuva paminėta tik kaip vietos aplinkybė, ji rašoma šalia kitos lygiavertės valstybės pavadinimo; galbūt tai rodo, jog metraščio rašytojams ir skaitytojams, išsilavinusiai to meto Vakarų Europos visuomenei, be papildomų paaiškinimų buvo žinoma, kas ir kur yra Lietuva – tuomet išeitų, kad Lietuva kaip lygiavertė valstybė šalia kitų Vakaruose žinomų valstybių susiformavo anksčiau negu 1009 m. Apie tai – naujame „Laisvės“ gimnazijos Kino klubo filmuke. Galite šį siužetą panaudoti, jeigu minėsite kovo 9-ąją savo mokyklose 🙂

Kategorijos: Kolega kolegai Žymos: , ,

Juozo Tumo-Vaižganto metai. Dokumentinis filmas „Tumo kodeksas“

Juozas Tumas-Vaižgantas – viena ryškiausių XX a. pirmos pusės asmenybių energija, optimizmu ir tolerancija pelnė neprilygsta­mą populiarumą tiek tarp šviesuomenės, tiek tarp paprastų žmonių. Jo asmenybei atskleisti skirtas naujausias LRT dokumentinis filmas „Tumo kodeksas“.
Kunigo vienuolio J. Tumo-Vaižganto pažiūros laikėsi ant krikščioniškų pamatų, tais pamatais rėmėsi jo atjauta ir pagarba kitam žmogui, sąžinės laisvei – dėl to Vaižgantas traukė ir tuos, kuriems siauras tikėjimo supratimas nebetiko. Dėl teisybės buvo pasiruošęs ir nukentėti – pačiais sunkiausiais spaudos draudimo metais ėmėsi lietuviškosios raštijos darbo, slaptai gabeno ir platino knygas.

Jau laisvoje Lietuvoje Vaižgantas rašė publicistiką ir kritiką, dėstė lietuvių literatūrą universitete. Grožinei kūrybai likdavo negausios laisvos valandos, tačiau būtent kūrybinis palikimas pelnė jam literatūros klasiko titulą.Režisierius Eimantas BelickasScenarijaus autorius Liudvika PociūnienėProdiuseris Teresa RožanovskaOperatorius Narvydas NaujalisGarso takelis Gabrielius ZapalskisVaidina Rolandas Kazlas, Ramūnas Cicėnas

Filmas „Tumo kodeksas“ LRT mediatekoje