Archyvas

2018.11 archyvas

Literatūriniai objektai, minimi Antano Ramono apysakoje „Balti paėjusios vasaros debesys“, Ričardo Gavelio „Vilniaus pokeryje“ , Jurgio Kunčino romane ,,Tūla” (projektas „Literatūrinė Lietuva“)

VL.Sirokomlės gimnazijos III-ų klasių mokinių grupė apėjo Vilnių , sekdama literatūros kūrėjų Jurgio Kunčino, Ričardo Gavelio ir Antano Ramono personažų pėdomis ir įsiamžino objektuose, paminėtuose Antano Ramono apysakoje „Balti paėjusios vasaros debesys“, Ričardo Gavelio  „Vilniaus pokeryje“  , Jurgio Kunčino  romane ,,Tūla”. 

Poetiškiausias šios vietos aprašymas esąs Antano Ramono apysakoje „Balti paėjusios vasaros debesys“, kurioje pagrindinis herojus (jis yra ir pasakotojas) labai anksti ryte atkeliauja į aikštę iš Geležinkelio stoties: įėjęs į miestą per Aušros vartus, poetiškai kalbama apie koplyčios Madoną,  nusileidęs Didžiąja ir Pilies gatvėmis, atsisėda čia ant suoliuko, žvelgia į katedrą, kurios požemiuose palaidota Barbora Radvilaitė,  ir aprašo ją ypatingu būdu, stengdamasis žodžiais perteikti jos architektūrinį grafinį vaizdą.

O Ričardo Gavelio  „Vilniaus pokeryje“  katedra net  neminima, yra tik „Gedimino aikštė“ ir Gedimino bokštas – Lietuvos išsekusios galios simbolis, anot rašytojo.
Užupio gyventojai didžiuojasi tuo, kad Jurgio Kunčino  romano ,,Tūla” pagrindinė veikėja Tūla gyveno name Užupyje. Kažkada ten sėdėjo Ričardo Gavelio personažas, mąstydamas apie Lietuvos istorijos peripetijas“.

Ričardo  Gavelio romane iš erdvės fragmentų dėstomas nepriklausomybės praradimo istorinis pasakojimas, labai akcentuojamos oficialaus, imperinio ir sovietinioVilniaus vietos: Lenino aikštė, Saugumas, laiptai iš žydų antkapinių akmenų, Didžiosios Pohuliankos (dabartinės J. Basanavičiaus gatvės) cerkvė,pastatyta Rusijos Romanovų dinastijos 300 metų jubiliejui paminėti. Žodžiu, Rusijos imperiniai ženklai“.

Kolegė Natalija Kozlovskaja

p. s. Nuotraukos yra „Literatūrinės Lietuvos“ galerijoje:

A. http://kalbam.lt/wp-content/uploads/2018/11/1-1-e1542886196827.jpeg

B. http://kalbam.lt/wp-content/uploads/2018/11/2-11-e1542886210419.jpg

C. http://kalbam.lt/wp-content/uploads/2018/11/3-11-e1542886224434.jpg

D. http://kalbam.lt/wp-content/uploads/2018/11/4-9-e1542886254249.jpg

E. http://kalbam.lt/wp-content/uploads/2018/11/5-8-e1542886269965.jpg

F. http://kalbam.lt/wp-content/uploads/2018/11/6-6-e1542886287303.jpg

G. http://kalbam.lt/wp-content/uploads/2018/11/7-e1542886239430.jpeg

H. http://kalbam.lt/wp-content/uploads/2018/11/8-e1542886303917.jpeg

I. http://kalbam.lt/wp-content/uploads/2018/11/9-2-e1542886317532.jpg

J. http://kalbam.lt/wp-content/uploads/2018/11/10-e1542886334555.jpeg

K. http://kalbam.lt/wp-content/uploads/2018/11/11-e1542886350612.jpg

Loreta Vaicekauskienė: Kaip mūsų vaikus padaro neraštingais – žvilgsnis iš šalies

Reta kultūra šitaip žaloja savo vaikus dėl gimtosios kalbos kaip šiandien Lietuvoje. Taip, būtent taip ir manau. Pažiūrėkim, kaip suprantamas raštingumas švietimo dokumentuose. Palyginimas – suvokimo motina, todėl greta lietuviškų, pasidėjau dar daniškus dokumentus.

Pirma reikėtų pasakyti, kad susigaudyti lietuviškų programų, jų priedų, metodinių instrukcijų ir lentelių gausoje žmogui iš šalies (universiteto) nėra lengva. Ypač nepalengvėja atsivertus Danijos gimnazijoms skirtus aprašus – jie profesionalesni, konkretesni, su švietimo idėjomis lengva tapatintis, galima atpažinti taip pat mąstant save. Skaityti gerokai lengviau, neperkrauta šimtais nefunkcionalių terminų kaip lietuviškose programose. Ir kompiuterinis raštingumas aukštesnis – dokumentai patogiai sumaketuoti, su turiniu, interaktyviomis nuorodomis.

Programų idėja, sandara ir didaktika Lietuvoje ir Danijoje skiriasi kaip diena nuo nakties. Danijoje raštingumu laikomas sugebėjimas profesionaliai skaityti, analizuoti ir kurti įvairaus žanro dalykinius tekstus. Per egzaminą vertinama, kaip tikslingai mokinys naudojasi lingvistikos, literatūros ir medijų mokslų žiniomis ir metodais. Taigi – žanrinė įvairovė, mokslinė prieiga.

Taip pat danukams keliami informacinio ir skaitmeninio raštingumo reikalavimai. Mokiniai studijuoja ir kuria multimodalius tekstus – tokius, kurie įtraukia vaizdinę, garsinę, video medžiagą (filmus, tinklalapius, youtube filmukus, grafines noveles ir kitus). Mokykla augina jų sugebėjimą, cituoju: „kaip piliečiams, susivokti ir veikti šiuolaikiškoje, demokratiškoje, digitalizuotoje ir globalioje Danijos visuomenėje“. Baigę gimnaziją tokie piliečiai, tikimasi, „nepasiklys, mokės atsirinkti ir kritiškai bei analitiškai vertinti įvairių žiniasklaidos kanalų pateikiamą informaciją“. Taigi – medijos, kritiškumas, skaitmena, ateitis.

Bet grįžkime namo, kur mes turime savo kozirį – „puoselėjame“, „saugome“ ir „gryninamės“, nes esame netaisyklingi berniukai ir mergaitės.

Skaitykite daugiau:

Kaip mūsų vaikus padaro neraštingais – žvilgsnis iš šalies

Elžbieta Banytė: Kaip mūsų vaikus padaro neraštingais – žvilgsnis iš vidaus

„Jau išmokau rašyti rašinio sakinius“, – sako mokinys, o mokytojai per nugarą lyg perbėga kažkas šalto – panašus jausmas būna, kai kyla temperatūra pirmą peršalimo dieną. Bet ką nors pasakyti sunku: taip, egzistuoja „rašinio sakiniai“, tokie štampai kaip „Vincas Krėvė – vienas žymiausių XX a. pirmosios pusės rašytojų“ arba „visais laikais žmonės mylėjo vienas kitą“.

Šitos frazės padeda parašyti 500 privalomų egzamino rašinio žodžių, bet jomis nepasakoma beveik nieko. Iš kur šitokie sakiniai? Čia mokytojos to reikalauja? Čia privaloma taip parašyti?

Ogi čia suveikia elementari vaikų ir mokytojų savisauga, kylanti iš iki šleikštumo išpreparuotų abitūros rašinio vertinimo normų. Jame 42 taškai (išties 21, kuris padauginamas iš dviejų) skiriami už turinį – temos supratimą, argumentavimą arba teksto interpretaciją, rėmimąsi kontekstu ir struktūrą, o 58 – už raišką (14 už rašybą, 15 – skyrybą, 9 – „kalbos kultūrą“, 20 – stilių). Tegu mane velniai griebia, jeigu teksto struktūra yra labiau turinys, o ne forma, kaip atrodo vertinimo normų kūrėjams; bet čia kalbame apie kur kas rimtesnę problemą.

Ji matyti ir tada, kai sėdama vertinti rašinių: užuot ramiai perskaičius tekstą, apie jį pagalvojus ir tik tada pažymėjus rašybos ir skyrybos klaidas, čiumpamas spalvotas tušinukas ir klaidos žymimos iškart. Žinoma, tai susiję su iš tiesų rimtais mokytojų įgūdžiais, kurie atsiranda skaitant labai daug rašinių, bet vis dėlto tokiu būdu matyti darbo visumą nelengva. Juolab kad taisoma apsikrovus skyrybos taisyklėmis, žodynais, specialiai vertinimui parengtais lankstukais, kur išvardijamos klaidos, ir t.t. Į juos tenka žvilgčioti – netikiu, kad mintis nenuklysta. Dar vienas momentėlis – per apeliacinę komisiją greta mokytojos sėdi mokslininkas: mokytojos taiso rašybą, skyrybą, kalbos kultūrą, stilių, o mokslininkas jas konsultuoja turinio klausimais.

Atvirai pasakius, nieko per daug neprikonsultuosi, nes literatūriniam rašiny pagal reikalavimus turi būt abiejų autorių biografiniai ar kūrybos kontekstai, ir, nors tu nusprok, negalėsi skirti taškų už puikią, bet hermetišką analizę; o vaiką, kuris rašo apie meilę remdamasis veikiausiai psichologijos ar etikos pamokų medžiaga ir kūrinius ima tik kaip pavyzdžius, vadina manipuliatoriumi, nors kitur literatūros išnaudojimas žymiai baisesnis. Kyla nepolitkorektiškas klausimas: ar jos pačios, visos tos ilgametės VBE vertintojos ir mokytojos ekspertės, parašytų rašinį pagal savo reikalavimus, kur už turinį būtų skirtas maksimumas vertinant aklai? Šio straipsnio autorės manymu, sunkiai.

Bet minėtoje situacijoje matyti dar ir tai, ko tikimasi atitinkamai iš mokytojų ir iš mokslininkų: kad pirmiesiems kažkaip sunkoka su mąstymu, o antrieji rašyt nemoka. Ir pasirodo, kad tikrai nemoka, nes kažkaip kiauliškai nepastebi „kalbos kultūros“ klaidų, o apie stilių jau net kalbėti neverta. Išties mokslininkai, kiek mačiau, stiliaus atžvilgiu žymiai nuolaidesni, jiems ten atrodo „viskas tvarkoj“.

Skaitykite daugiau: 

Kaip mūsų vaikus padaro neraštingais – žvilgsnis iš vidaus

 

 

 

Darbo patirtis ugdant autizmo spektro sutrikimų turinčius mokinius

Kviečiame registruotis į AKREDITUOTĄ programą „Darbo patirtis ugdant autizmo spektro sutrikimų turinčius mokinius“.
Vykdant šią programą bus suteikta žinių apie specialias ugdymo priemones, aplinkos pritaikymą bei pagalbos autizmo spektro sutrikimų turinčiam mokiniui būdus ugdymo veikloje.
Kurso dalyviai įgis, praplės žinias apie autizmo spektro sutrikimų turinčio mokinio pažinimą, ugdymą(si), pagalbos būdus ir formas ugdymo procese, bei gyvenimui reikalingų įgūdžių (atsižvelgiant į mokinių galimybes) formavimą.
Dalyvio mokestis 28 Eur
Baigusiems kursą išduodamas 20 val. kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimas.
Kurso dalyviai gali sumokėti ir iš kvalifikacijos tobulinimui skirtų lėšų.
 
Penkiems ir daugiau mokytojų dalyvausiančių tame pačiame nuotoliniame kurse taikome 5 proc. nuolaidą.
Kolektyvinė ir asmeninė registracija vyksta elektroniniu būdu interneto svetainėje www.tinklas.lt
Pagarbiai,
Andrius Gumuliauskas
VšĮ „Švietimo tinklas“ www.tinklas.lt
Akredituota institucija, pažyma Nr. EV3-28
Kategorijos: Skelbimai, Seminarai Žymos:

LMŠPMS laukia pasiūlymų dėl mokytojų etatinio darbo apmokėjimo

Vadovaujantis 2017 m. šešių šalies švietimo profesinių sąjungų pasirašyta Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvine sutartimi, Švietimo ir mokslo ministerija įsipareigojo su profesinėmis sąjungomis derinti ne tik naujos mokyklų finansavimo ir mokytojų darbo apmokėjimo tvarkos įvedimą, bet ir jos keitimą.

Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LMŠMPS), matydama nemažus nuo šių mokslo metų įsigaliojusių dokumentų trūkumus, artimiausiu metu ruošiasi teikti pastabas bei pasiūlymus dėl jų tobulinimo.

Norint tinkamai atstovauti mokytojų interesams, prieš formuluojant konkrečius pasiūlymus, labai svarbu sužinoti mokytojų, mokyklų vadovų, kitų mokyklos bendruomenės narių nuomonę apie naujoves ir jų tobulinimo perspektyvas.

Todėl prašome visų iki lapkričio 26 d. pateikti savo pastabas bei pasiūlymus dėl naujos mokyklų finansavimo tvarkos („klasės krepšelio“) ir dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo. Visi pasiūlymai bus įvertinti profesinės sąjungos ekspertų, apibendrinti ir pateikti Švietimo ir mokslo ministerijai bei LR Seimui.

Pasiūlymus teikite užpildydami šią formą:

https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSex1mQmmLpfNWJcn_FxNIaDjTdiP_ymJoSwOtYmYtZOc90bCw/viewform?vc=0&c=0&w=1

Kategorijos: Skelbimai, Profsąjunga Žymos:

Kvietimas į visos Lietuvos mokytojų suvažiavimą

Kviečiame į visos Lietuvos mokytojų suvažiavimą

Jos Ekscelencijai  Lietuvos Respublikos Prezidentei, gerb. Ministrui Pirmininkui, gerb. Švietimo ir mokslo ministrei, gerb. Seimo nariams, visų, pedagoginius darbuotojus vienijančių, profesinių sąjungų nariams, visiems Lietuvos pedagogams

 Maloniai kviečiame Jus į visos Lietuvos mokytojų suvažiavimą, kuris įvyks lapkričio 22 dieną, 15.30 val., Vilniaus mokytojų namų Didžiojoje salėje (Vilniaus 39).

Daugiau informacijos – priede.

Prašome pasidalinti kuo plačiau ir gausiai dalyvauti.

Pagarbiai

Vera Radiukevičienė

Lietuvos švietimo darbuotojų

profesinės sąjungos sekretorė-referentė

Vingrių g. 6A, LT-01141 Vilnius

Tel. (8 5) 2617510, mob. 8 615 34551

El. p. vk@lsdps.lt ; www.lsdps.lt

Kvietimas

Kategorijos: Skelbimai, Profsąjunga Žymos:

Lėmė dievai poetu man tapti: M.K. Sarbievijus

Literatūrinė-muzikinė kompozicija „LĖMĖ DIEVAI POETU MAN TAPTI”, skirta Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kūrybai

Programoje M. K. Sarbievijaus odės, eilėraščiai, panegirikos bei ištraukos iš pamokslo „Maršalo lazda”. Programos intarpuose – autorinės Giedriaus Arbačiausko dainos.
Dalyvauja: aktorius Giedrius Arbačiauskas, violončelininkė
Agnė Arbačiauskienė, literatas Juozas Žitkauskas.

Bilietus platina tiketa.lt, bilietus galima įsigyti likus 1 val. renginio vietoje.

Projektą iš dalies remia Vilniaus miesto savivaldybė

2018 – 11 – 21 d.,  18:00 – 19:20 val.
Vieta:

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus

Vilniaus g. 41, 01119 Vilnius, Lithuania
Kategorijos: Skelbimai Žymos:

Reikalingas lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas

Vilniaus „Genio“ progimnazijai skubiai reikalingas lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas. Sutartis neterminuota. 21,5 kontaktinės savaitinės pamokos 5 ir 8 klasėse. Yra galimybė imti mažiau kontaktinių savaitinių pamokų.
Gyvenimo aprašymą siųsti: justina.ziauberiene@gmail.com
Kategorijos: Skelbimai Žymos:

Protesto akcija- mitingas „Ar prestižas būti mokytojais Lietuvoje?“

Kategorijos: Skelbimai, Profsąjunga Žymos:

Atmintinė streikuojantiems

Kategorijos: Skelbimai, Profsąjunga Žymos: