Žvaigždutėmis pažymėtais skyrybos ženklais yra išskirti įterpiniai. Pasakykite, kas dar skiriama tuose sakiniuose.
- Berniukas apsiramina ir,* atrodo,* pamiršta savo baimę, nepasitikėjimą ir norą pirmai progai pasitaikius sprukti. J. Mk.
- Dagilis yra nenuorama, gyvo būdo, vikrus ir,* sakytume,* linksmas paukštelis. T. I.
- Budginas buvo nepatenkintas, kad neišklausiau jo romantiškos kalbos, kuriai jis, be abejo, ilgai ir kruopščiai ruošėsi. K. S.
- Sėdim,* būdavo,* mes, vaikai, ant tvoros ir švilpaujame dūdelėmis, išsuktomis iš žilvičio. Ant. M.
- Pastatė jį prieš veidrodį, kuris, matyt, buvo netikras, nes Andrius priešais regėjo ne save, tik kažkokį išsipusčiusį gražeivą,* tiesa,* labai nusigandusį. A. Vč.
- Jeigu taip, tai žinok, Vincai, kad ir darydamas tau,* anot tavęs,* ką nors gera, aš niekada negalvojau apie kokį nors atlyginimą. J. Mk.
- Žinia apie Jono Biliūno mirtį,* pasak mano tėvo,* labai sujaudinusi visą Niūronių kaimą: vieni gailėjo, kad jis toks jaunas mirė; kiti – kad mirė svetimame krašte; o buvo ir tokių, kurie tiesiog nenorėjo tikėti, kad toks mokytas žmogus imtų taip sau ir numirtų… Ant. B.
