Straipsnyje siekiama įvertinti vidinių aspiracijų ir kitų veiksnių poveikį visuminiam žmogaus egzistencijos supratimui. Taip pat norima išsiaiškinti, kokiu būdu dėmesys dvasinėms vertybėms, kaip svarbiam asmeninės kultūros komponentui, dera su kasdieniniame gyvenime iškylančiais uždaviniais. Aptariamos Šatrijos Raganos kūryboje iškylančios etinės – moralinės pažiūros, jų įtaka egzistencijos sampratai. Atsižvelgiama į tai, kad rašytojai būdingas krikščioniškasis gyvenimo problemos
prendimas. Ryškus M.Pečkauskaitės kūrybos idealas – žmogus laisvas savo dvasia. Prisiminimų forma perteiktas amžinųjų vertybių ilgesys tampa dominuojančiu apysakoje „Sename dvare“. Pabrėžiamas ilgalaikis atminties fenomenas, nes visa kita gyvenime dužlu ir nepatikima. Krikščioniškųjų vertybių skalė pagrindžia Šatrijos Raganos kūrybos problematiką.