Paskelbti lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino rezultatai vienus abiturientus nustebino maloniai, kitus – nemaloniai. Panašu, kad taip pat pasijuto ir mokytojai. Kalbinta pedagogė tikina: daugybės rašinių vertinimus drąsiai galima sukeisti vietomis.
Mokytoja rezultatų laukė su nerimu jau vien išgirdusi temas
Vilniaus licėjaus lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Asta Karaliūtė-Bredelienė, paprašyta pakomentuoti lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino rezultatus, atviravo, kad laukė jų su nerimu jau nuo tada, kai išgirdo temas. Be abejo, galima parašyti rašinį tomis temomis, bet nors viena temų juk turėtų būti esminė – tokia, kuri sutaptų ir su pasirinkti siūlomų kūrinių esme.
„Temos iš karto nuliūdino tuo, kad jos, mano manymu, susipriešino su programinėmis nuostatomis, t. y. programa reikalauja vienų aspektų analizės, o temos iškėlė kitus, kurie buvo ne tik vaikams, bet ir mokytojams netikėti.
Mat kiekvienas jų yra savaip periferinis, šalutinis. Be abejo, galima parašyti rašinį tomis temomis, bet nors viena temų juk turėtų būti esminė – tokia, kuri sutaptų ir su pasirinkti siūlomų kūrinių esme. Šiemet tokia būti pretendavo tema apie dvarą. Bet juk dvaras – visiškai šalutinė, net epizodinė erdvė visame mūsų literatūros kontekste, išskyrus Šatrijos Raganos kūrybą.
Tačiau tokiu atveju prasilenkiame ir su egzamino koncepcija: ji prašo pasirinkimui pateikti tris lygiaverčius kūrinius. Prisiminkime, kaip dvaro tema atskleista Donelaičio „Metuose“ ir ar toks aspektas galėtų tapti pagrindine medžiaga brandos darbui? Mūsų mokyklos programa orientuota į bendruomeniškumo, pilietiškumo, kultūrinės tapatybės ugdymą – taip joje parinkti privalomi autoriai ir kūriniai, o būtent šių aspektų labiausiai pasigedau, išgirdusi temas“, – svarstė mokytoja.
Skaitykite daugiau:
Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatus galima sukeisti vietomis
