Medžiaga iš interneto
Viskas apie asmenuojamąsias veiksmažodžio formas
1. Kas yra veiksmažodis?
Veiksmažodis yra kalbos dalis, nusakanti veiksmą ir atsakanti į klausimus Ką veikia? Ką veikė, Ką veikdavo? Ką veiks?
Pvz.: Eina, skaitėme, bėgiodavai, lauksiu.
2. Ką reiškia veiksmažodis? Kuo jis kaitomas?
Veiksmažodis reiškia ne tik veiksmą (meta, rašo, dirba), bet ir būseną (pūva, gelia, serga, myli).-(63 psl.)
Veiksmažodis kaitomas laikais (esamasis – eina; būt.kart.– ėjo; būt.dažn.– eidavo; būsimasis- eis), skaičiais(vienaskaita- dainuoju, klausinėju; daugiskaita- dainuojame, klausinėjame), asmenimis (aš lipu, tu lipi, jis ji lipa…), nuosakomis (dirbu- tiesioginė; dirbk- liepiamoji; dirbčiau- tariamoji).
3. Kokia kaitymo ypatybe veiksmažodis skiriasi nuo kitų kalbos dalių?
Jokia kita kalbos dalis nėra asmenuojama (aš lipu, tu lipi, jis ji lipa…)
4.Kokius veiksmažodžius vadiname beasmeniais?
Beasmeniais vadiname veiksmažodžius, kurie turi tik III asmens formą ir asmenimis nekaitomi (diegia, smelkis, lyja, sninga) 68psl
5.Kuo kaitomi beasmeniai veikamažodžiai?
Beasmeniai veiksmažodžiai kaitomi laikais ir nuosakomis (lyja-lijo-lydavo-lis; lytų-lyk lietau) 68psl.
6.Kiek pagrindinių formų turi veiksmažodis? Kodėl jos vadinamos pagrindinėmis?
Veiksmažodis turi tris pagrindines formas. Jos yra pagrindinės, nes iš nieko nepadarytos. 70psl.
7. Išvardink pagrindines veiksmažodžio formas. Pateik pavyzdžių.
Bendratis (ką veikti?)
Esamojo laiko III asmuo (ką veikia?)
Būtojo kart. laiko III a. (ką veikė)
Pvz.: (lyti, lyja, lijo; gerti, geria, gėrė; šalti, šąla, šalė) 70psl.
7. Kuri iš pagrindinių formų nekaitoma?
Bendratis (skristi, važiuoti dainuoti)
9.Kalbos ABC: Kada negalima vartoti bendraties?
Bendraties nevartojame po jungtuko kad tikslui reikšti (Reikia daug dirbti, kad pasiekti- pasiektume gerų rezultatų)
10. Kada rašome nosines raides veiksmažodžio šaknyse? (3 taisyklės su pavyzdžiais)
Nosines raides veiksmažodžio šaknyse rašome, kai:
1. ą,ę,į kaitaliojasi tarpusavyje (tąsa-tęsti-tįsti; grąža-grįžti- atsigręžti)
2. ą,ę,į,ų, kaitaliojasi su an, en, in, un (kąsti- kando, kęsti, kentė; lįsti- lindo, skųsti-skundė).
3. Kai kurių veiksmažodžių tik esamajame laike (šbla, bąla, gęsta, tręšta, tęžta, šąšta, mąžta…) 76psl.
11.Kada nerašome nosinių veiksmažodžių šaknyse?
Nosinių nerašome, kai a,e bendrašakniuose žodžiuose kaitaliojasi su o arba ė.
(gresia, graso- grėsė;
Drasko, dreskia- drėskė;
Dvesia- dvėsė) 80psl.
12. Kuriuos žodžius reikia įsidėmėti?
Ryžtas- ryžtis, ryžtasi, pasiryžimas, ryžtingas.
Įgrysta- įgristi, įgriso,
Tyso-tysoti, tysojo (guli),
Lbsta- lysti, lyso (liesėja). 80psl.
13. Kuo skiriasi sangrąžiniai veiksmažodžiai nuo paprastųjų?
Prie jų yra prisišliejusi sangrąžos dalelė si. (prausia-prausiasi, neša- nešasi).
14. Kurioje žodžio vietoje gali būti sangrąžos dalelė?
Jei žodis priešdėlėtas- po priešdėlio (nusiprausė, atsinešė), o jei priešdėlio nėra, tada žodžio gale (maudosi, taškosi, pliuškenasi). 84psl.
15.Ką gali reikšti sangrąžiniai veiksmažodžiai?
1. Sau pačiam taikomą veiksmą. (šukuojasi, nusipirko).
2. Kelių veikėjų tarpusavio veiksmą (mušasi, pešasi) 85psl.
16. Kalbos ABC. Kada netinka vartoti sangrąžinius veiksmažodžius?
Rastis netinka žodžio yra reikšme: Mūsų klasė randasi (yra) antrame aukšte.
Gautis netinka žodžio sektis reikšme: Matematika man nesigauna (nesiseka).
Gerai pavartota: Po lietaus ir grybų daugiau randasi. Žolė po lietaus gaunasi. 87 psl.
17. Kas yra veiksmažodžio nuosaka?
Nuosaka yra galėjimas nusakyti veiksmo ir tikrovės santykį.
18. Kokios yra nuosakos?
Tiesioginė (skaitai, piešiu); liepiamoji (dainuok, uždaryk), tariamoji ( skristų, kad galėtų). 90psl.
19. Kad kurią nuosaką tinka vartoti?
Kai esame įsitikinę veiksmo tikrumu- tiesioginę;
Kai tik manome, kad veiksmas galėtų vykti- tariamąją;
Kai liepiame ar pašome- liepiamąją.
20. Kuri nuosaka turi laikus?
Laikus turi tik tiesioginė nuosaka.
21. Kaip nustatomas veiksmažodžio laikas?
Pagal tai, kada veiksmas vyko?
22. Kokius laikus turi lietuvių kalba?
Dabar- esamasis;
Praeityje- būtasis kartinis;
Praeityje vis pasikartodamas- būtasis dažninis;
Tik vyks ateityje- būsimasis.
23. Kokia yra pagrindinė esamojo laiko rašybos taisyklė? Pasiūlykite būdą jai įsiminti.
Pagrindinę esamojo laiko rašybos taisyklę pasufleruoja klausimas Ką veikia? Rašome tik -a arba –ia.
Jei dabar tik vienas dirba
Kitas lai nelaukia.
Esamajam E parašęs
Dvejetu nuplaukia…
24. Kaip nustatoma veiksmažodžio asmenuotė? Veiksmažodžio asmenuotė nustatoma pagal esamojo laiko III asmenį:
Eina, dieba, laukia, šaukia– I asmenuotė,
Myli, tyli, guli, žiūri– II asmenuotė,
Rašo, tašo, prašo, drybso– III asmenuotė.
Prisimink žodelį ALIO… 100psl
25. Kokia yra būtojo kartinio laiko rašybos taisyklė? Pasiūlykite būdą jai įsiminti.
Po priebalsės j rašome tik ai, po kitų priebalsių- ei.
Jei draugas vakar garsiai šaukė
Ir tu šaukei, rėkei ir staugei,
Bet jis staiga namo nuėjo,
Ir tu ėjai, nors nenorėjai.
26. Iš kurios pagrindinės formos sudaromas būtasis dažninis laikas?
Būtasis dažninis laikas sudarome iš bendraties:
Pvz.: Ei ti+dav- eidavo;
Moky ti+dav- mokydavo;
Verk ti+dav- verkdavo.
27. Kaip nesuklysti rašant būtąjį dažninį laiką? Kokie čia slypi pavojai?
Būtojo dažninio laiko priesaga dav prasideda skardžiuoju D, todėl duslieji priebalsiai tariami skardžiai, bet rašyti reikia kaip bendratyje.
Pvz.: Sukdavo (nes suko, sukti); tūpdavo (tūpė, tūpti).
Nors tariame „sugdavo, tūbdavo“
28. Iš kokios pagrindinės formos sudaromas būsimasis laikas?
Būsimasis laikas sudaromas iš bendraties.
Pvz.: kąs-ti+sà kąs; riš-ti+sàriš;
Rašy-ti+sàrašys; zyz-ti+sàzys.
29. Kokios yra būsimojo laiko priesagos S rašybos ypatybės?
Kai bendratis prieš –ti turi priebalsius š,ž, būsimojo laiko trečiasis asmuo baigiasi –š-. šis preibalsis išlieka visuose asmenyse. (peš, peši, pešime, pešite; veš, vešime, vešiu)
30. Kokios yra būsimojo laiko balsių rašųybos taisyklės?
1. Kai veiksmažodžio bendratis prieš –ti turi priesagą y, ji iįlieka visose būsimojo laiko formose: svarsty/ti- svarstys, laksty/ti-lakstys.
2. kai dviskiemenė bendratis (priešdėliu neskaičiuojame) prie
31. Ką žinome apie laikų sinonimiką?
Lietuvių kalbos gramatika leidžia vartoti laikus sinonimiškai. Kai praeityje vykusį veiksmą norime priartinti, kad skaitytoja galėtų įsivaizduoti tarsi vykstantį dabad, grata būtųjų laikų vartojame esamojo laiko formas.
Norėdami pabrėžti dabar vykstančio veiksmo tęstinumą, vartojame būtąjį ar būsimąjį laiką.
32. Kokį veiksmą reiškia tariamoji nuosaka?
Tariamoji nuosaka reiškia sąlyginį veiksmą (skrisčiau, jei galėčiau, tokius sparnus jei turėčiau…- bet juk neturiu ir neskrendu)
33. Iš kokios pagrindinės formos sudaroma tariamoji nuosaka?
Tariamoji nuosaka sudaroma iš bendraBtise su priegaga -t-. Pvz.:
Skaty-ti+t+ų- skaitytų
Ei-ti+t+ų- eitų (127)
34. Ką reikia žinoti apie tariamosios nuosakos rašybą?
Vienaskaitos I asmuo visada baigiasi –čiau. (vežčiau, neščiau, eičiau), III asmenyje rašome nosinę (vežtų, neštų, eitų).
35. Ką reiškia liepiamoji nuosaka?
Liepiamoji nuosaka reiškia liepimą nuo paskatinimo (paskaitykim, nubėkim) iki įsakymo (lygiuok, žygiuok, nutilk).
36. Iš kokios pagrindinės formos sudaroma liepiamoji nuosaką?
Liepiamoji nuosaka sudaroma iš bendraties:
Dainuo-ti+k- dainuok;
Gro-ti+k- grok.
37. Kokia pagrindinė liepiamosios nuosakos rašybos ypatybė?
Liepiamosios nuosakos priesaga yra k. todėl net tie veiksmažodžiai, kurių šaknis baigiasi g, rašomi su k.
Dingti-dink; rūgti- rūk; bėgti- bėk.
38. Kuo veiksmažodis dažniausiai eina sakinyje?
Sakinyje veiksmažodis dažniausiai eina tariniu (Saulė jau nebepakyla taip aukštai. Dienos trumpėja.)
39.Kokiomis sakinio dalimis jis dar gali eiti?
Veiksmažodis gali eiti ir kitomis sakinio dalimis: 1)Mokytis- mūsų teisė. Kas yra mūsų teisė?– mokytis- veiksnys;
2)Gyvuliams atnešė ėsti. Ko atnešė?- ėsti- papildinys.
3)Einu į lauką pažaisti. Kuriuo tikslu einu?– pažaisti- tikslo aplinkybė.
Dalyvio klausimai:
Klausimai:
1) Kas yra dalyvis?
2) Kokios yra dalyvio rūšys?
3) Kuriai rūšiai priskiriami reikiamybės dalyviai?
4) Kokias ypatybes dalyvis paveldėjo iš veiksmažodžio?
5) Kokias ypatybes dalyvis gavo iš būdvardžio?
6) Kiek laikų turi veikiamieji dalyviai?
7) Iš ko ir kaip sudarome esamąjį veikiamojo dalyvio laiką?
8) Iš ko ir kaip sudarome būtąjį kartinį veikiamojo dalyvio laiką?
9) Iš ko ir kaip sudarome būtąjį dažninį veikiamojo dalyvio laiką?
10) Iš ko ir kaip sudarome būsimąjį veikiamojo dalyvio laiką?
11) Kas įsidėmėtina veikiamųjų dalyvių rašyboje?
12) Kiek laikų turi neveikiamieji dalyviai?
13) Iš ko ir kaip sudarome esamąjį neveikiamųjų dalyvių laiką?
14) Iš ko ir kaip sudarome būtąjį neveikiamųjų dalyvių laiką?
15) Iš ko ir kaip sudarome busimąjį neveikiamųjų dalyvių laiką?
16) Kokius dalyvius vadiname sangrąžiniais?
17) Kokias gimines turi dalyviai?
18) Ką reiškia įvardžiuotiniai dalyviai?
19) Kas įsidėmėtina įvardžiuotinių dalyvių rašyboje? Kuriuose linksniuose įvardžiuotinės formos turi nosinių?
20) Kada draudžiama ir kada tinka vartoti įvardžiuotinius dalyvius?
21) Kuri dalyvių rūšis geriau tinka nusakyti daikto rūšiai ar priemonei?
22) Ką vadiname dalyviniais pažyminiais?
23) Kaip skiriami išplėstiniai dalyviniai tariniai? Kada reikia skyrybos ženklų, o kada ne?
