Kolegė Rita Šalčiūtė dalijasi savo mokinės Eglės Zujūtės ( 7 klasė) kūryba:
Vaizduotė ir mano spalvotas pasaulis
Vaizduotė – tai nuostabiausia Dievo dovana žmogui. Gaila, kad ne visų vaizduotė galinga, tačiau tie, kam pasisekė, gali sugalvoti viską, ką tik širdis geidžia. Sėdi, guli, miegi, sapnuoji, vaikščioji, bėgi, skrendi, plauki – ką bedarytum, vis tiek tavo fantazija visada įjungta.
Žiūri į dangų ir matai dramblius, bėgančius per pienių pūkus. Stebi rašalo dėmę ant balto popieriaus lapo, kol ji virsta drugeliais, žaidžiančiais ant medžio lapų.
Nepatiktų man be savo fantazijos, nepabusčiau žvali be fantastiškų sapnų… Jei pamesčiau ar kas pagrobtų mano vaizduotę, dingtų iš dangaus saulės kasos, krintančios žvaigždės baigtų šuolio nuo tramplino karjerą, nuo dailių drugelio sparnų vėjas nupustytų skaisčias spalvas, žalioj žolėj sugriūtų vabaliukų pilys…
Esu laiminga, turėdama galią niūrų mišką paversti neapsakomo grožio sodu. Tame sode tarp derlingų obelų iš žemės gelmių trykšta vaivorykštiniai spalvų fontaniukai. Pasisėmus iš jų, atsiranda dar daugiau spalvų atspalvių. Nematei jų? Pasistenk sugrįžti į savo vaikystę, pasėdėk prie spalvotų fantazijos fontaniukų. Ir tavo dienos sužydės naujomis spalvomis…
Kokia gabi mokinė. Puikios miniatiūros. Ačiū 🙂