Upeliuko ir žmogaus gyvenimo paralelė

„Jei žiūrėsi į savo atvaizdą baloje – esi mažas ir purvinas”, – sakė vienas išminčius.

Upeliukas, kad ir koks mažytis jis būtų, savyje nesulaiko purvo, lieka švarus pats ir nepurvina kito. Ir tu niekada nežiūrėk į savo atvaizdą baloje, žiūrėk į upelį ir mokykis iš jo gyvenimo džiaugsmo. Pats gyvendamas džiaugsmingą, linksmą ir judrų gyvenimą, ir tave nejučiomis pakvies keliauti kartu. Ir nesvarbu upelio dydis, svarbu, kad jo vandenėlis skaidrus! Koks jo gyvenimas – toks ir vanduo, koks jo vanduo – toks ir tavo atvaizdas jame. Žiūrėk į jį, mokykis iš jo gyvenimo džiaugsmo! Jis taip užsiėmęs savo linksmu tekėjimu, kad jam nėra laiko kaupti savyje šiukšlių ir purvo. O kai neturi purvo pats – nepurvina ir kitų.

Ir gyvenime ieškok Žmogaus-Upeliuko. Tik būdamas judrus, žaismingas ir švarus, įsiliesi į savo gyvenimo vandenyną. Palik tuos, kurie temoka savyje kaupti purvą. Vieną dieną niekas prie jų nebeprieis pasižiūrėti į savo atvaizdą.

Aldutė Vakarė, ,,Kartais Angelas pasirodo”