Teksto suvokimas Balta Drobulė

Perskaitykite ir atsakykite į klausimus.

Antanas Škėma

Didelė ramybė staiga apniko mane.
<…>
Šventoji Dvasia, neįžvelgiama išmintis Tavo geometriniuose šviesos spinduliuose, jie nubraižyti
pagal liniuotę kupoluose. Up ir down, up ir down. Akmens ridenimas ramina. Žmonės įeina,
žmonės išeina.
Aš esu vienumos neofitas ir Kristaus epigonas. Aš prisimenu tavo ištiestas rankas ir nustebusį
Lozoriaus veidą. Aš matau plaukus ant tavo kojų, juos bučiuoja Magdalena. Ir matau tavo ištemptus
raumenis, juntu nervišką tavo pyktį, skrenda pirkliai ir prekės nuo šventyklos laiptų. Aš suprantu
tavo pasąmonę intuiciją, Tu kalbi palyginimais, Tu žinai – reikia ieškoti. Golgotos kely tavo Tėvas
prisiminė tave? Didžiosios Raidės – jos liko, Tavo vardas rašomas Didžiosiomis raidėmis.
Mano broli, mano mylimasai, išgirsk mane,
Mano nuodėme, mano beprotybe, mano subjektyvume, mano riksme, mano vitališkume, mano
džiaugsme – lioj ridij augo.
Mano keltuve – išgirsk mane.
Mano vaikyste – išgirsk mane.
Mano mirtie – išgirsk mane.
Ateik į šitą hotelį, paglostyk sufrizuok plaukus, mirktelk menedžeriui, duok belmanui tipsų
Prašnek, keltuvininke.
Ištark vienintelį žodį.
Nes aš žūstu didelėje ramybėje.
Mane svilina niujorkinė dykuma
Aš išnyksiu nuolankus ir persigandęs, apsikabinęs susigūžusį Demiurgą.
Mano Kristau – išgirsk mane, mano Kristau – aš meldžiuosi į Tave.
O felix cupa quae talem ac tantum meruit habere redemptorem!
Zoori, Zoori, lepo, leputeli,lioj,ridij,augo,argi vėl pradeda suokti Aukštosios Panemunės
lakštingala?