Žmogaus mąstysena ir aplinkos suvokimas susideda iš dviejų esminių dalių: savo ir kitų
vertinimas. Šie du elementai lyginami tarpusavyje ir taip sudaromas asmenybės požiūris į save
aplinkos kontekste, kurį nulemia daugybė veiksnių. Labai retai žmonės supranta save teisingai, o
suprasdami ne taip, jie gali įvertinti save kaip atsiskyrusius nuo aplinkinio sociumo. Tokiu būdu
žmogus atitolsta ir susvetimėja su visa visuomene, o šiais laikais tai vis dažniau pasitaiko ir sukelia
daugybę problemų.
Egzistencialistų literatūroje jau seniai akcentuojamas žmogaus atsiskyrimas nuo visuomenės
ar jai įprastų vertybių. Kamiu romano „Svetimas“ veikėjas Merso įkūnija pavyzdį, kad žmogus,
skirtingai vertinęs daugumą mums įprastų dalykų ir normų, tampa nesuprastu. Taip ir šiuolaikinėje
visuomenėje daugybė žmonių lieka atskirtais nuo visos grupės. Dar vienas pavyzdys, tai herojus iš
Selindžerio knygos „Rugiuose prie bedugnės“. Joje aiškiai pavaizduota atotrūkis ir susvetimėjimas
būdingas paaugliškam mąstymui. Įgimto maištavimo nulemtas požiūris į save ir kitus tampa toks
kontraversiškas, kad dažnas iš tokių atsiskyrelių suabejoja gyvenimo prasme, nebesuvokia
egzistencijos esmės. XX amžiuje ši tema buvo pradėta nagrinėti vis dažniau ir atsispindi daugybėje
grožinės literatūros kūrinių.
Susvetimėjimą tarp žmonių neigiamai veikia ir iki XXI amžiaus neegzistavusi problema –
naujosios komunikacijos technologijos. Žmonės gyvai bendrauja vis rečiau, o dažniausiai pasitelkia
kompiuterį ar mobilųjį telefoną. Mažėja gyvo, akis į akį bendravimo, o taip žmonės vienas kitą
sunkiau supranta ir jaučia, tad ir nutolsta vienas nuo kito. Ši vertybė tampa antraeile dėl dabartinės
laiko stokos. Visi skuba, visi lekia ir nespėja, tad stengiasi bendravimą kiek galima sutrumpinti bei
supaprastinti. Įvairūs inteligentai, kaip antai L.Donskis ar D.Kajokas, stengiasi plėtoti šią temą
visuomenėje, kad susvetimėjimas tarpusavyje dar labiau neįsišaknytų, bet materialėjanti visuomenė
vis dažniau didesne vertybe pasirenka pinigus ir laiką. Žmonės nuvertindami kitų žmonių svarbą
jiems patiems ir toliau didins atotrūkį šiuolaikinėje visuomenėje, o taip žmonės tik tols vienas nuo
kito.
Žmonių materialėjimas taip pat turi didžiulę įtaką žmonių skirtumų ir atotrūkių atsiradimui.
Tomas Metzingeris, žinomas vakarų filosofas, yra publikavęs daugybę darbų šia tema. Jo teigimu,
pagrindinis akcentas susvetimėjant nūdienoje yra godumas, vartotojiškumas ir kitos materialistinių
vertybių išdavos. Ir Lietuvoje galime išgirsti kaip brolis nušovė savo tikrą brolį dėl pinigų ar žemės
sklypo. Tai tik pavyzdys, bet panašūs dalykai vyksta didesniu ar mažesniu mastu visame pasaulyje
kiekvieną dieną. Galima teigti, kad tai teyra susvetimėjimas tarpusavyje, susvetimėjimas su visa
visuomene aplinkui. Dažnai žmonės pamiršta kas jiems yra brangiau ir dėl grašio kišenėje padaro
nežmoniškų dalykų pamiršdami tiek sąžinę, tiek garbę. Kiek pliusų beįžvelgtumėme kapitalistinėje
santvarkoje, vienas minusas visad iškils – žmonių sumaterialėjimas ir garbės sudūlėjimas.
Laikai keičiasi, keičiasi ir žmonės. Bendravimas tarp jų, moralinės vertybės, žmogiškosios
normos. Deja, bet dažnai šie aspektai krypsta į blogąją pusę. Šiuolaikinė visuomenė vis labiau
svetimėja tarpusavyje ir vis dažniau žmonės laiko save svetimais, kokiu ir Merso laikė save Kamiu
romane. Bet intelektualai ir žmonės nepraradę švaraus mąstymo nenuleidžia rankų. Stengiasi
palaikyti tikrą tarpusavio bendravimą ir bendrumą tarp žmonių. Telieka prisidėti prie jų ir
nesusvetimėti šiuolaikinėje visuomenėje.
/Svetainės lankytojas/
