„Kalba – sielos veidrodis. Kaip žmogus kalba, toks jis ir yra” – kadaise pasakė romėnų poetas
Publilijus Siras. Ir iš tiesų kartais pirmas išgirstas žodis iš nepažįstomojo lūpų, mums sukelia
kažkokias emocijas, sudaro pirmą įspūdį apie jį, jo išsilavinimą, jo kultūrą. Kartais netgi
nulemia ar tu nori jį pažinti geriau, ar priešingai, daugiau nenorėtum susitikti savo kelyje.
Šiandieną lietuvių kalba išsiskiria į dvi kalbas: suaugusiųjų ir jaunimo. Kodėl taip atsitiko, kad
jaunimas nesusišneka su savo tėvais, mokytojais, seneliais ir patys lieka nesuprasti jų? Juk visi
šie žmonės nuo mažų dienų suteikia kalbos pagrindus ir moko mus, kol tai įsisamoninam. Vis
dėl to dėl kaikurių veiksnių, ypatingai paveikusių jaunimą, atsirado kalbos barjeras tarp
skirtingo amžiaus žmonių.
Pradėsiu nuo jaunimo, kadangi pati priklausau jam ir dažniausiai susiduriu su jų vartotinu
žodynu. Iš tiesų kiekvienas iš mūsų nori nenori, vistiek susiduria su ta iškreipta lietuvių kalba,
nes ji yra vartojama visur- gatvėse, mokyklose, universitetuose, kine, diskotekose, kavinėse ir
panašiose vietose, kur renkasi jaunimas. Visais laikais paaugliai norėjo išsiskirti iš kitų :
elgesiu, išvaizda, kalba. Tam ir susikuria įvairių socialinių grupių žargonai. Jaunuoliai daug
neigiamos įtakos daro kalbai, vartodami žargoninius žodžius, svetimybes. Šiuo metu kalba
kenčia nuo įkalinimo įstaigose naudojamo žargono, kuris labai plinta tarp mokyklinio amžiaus
jaunimo. Jaunuoliams taisyklingai kalbėti trukdo tai, kad jie mažai skaito grožinę literatūrą,
liaudies pasakas, dainuoja lietuviškas dainas. Žodyno turtingumui neužtenka televizijos laidų,
filmų ar internetinės kalbos. Jeigu televizijos ir radijos kalbų taisyklingumas yra
kontroliuojamas, tai internete – tikrai nėra jokios kontrolės. Ten jaunimas gauna daug
netaisyklingos kalbos pavyzdžių. Šiuolaikinis jaunimas ypač pamėgo dainuoti anglų kalba, nors
nuo seno žinoma, kad daina visais laikais buvo ir yra tautiškumo saugotoja. Šiais laikais nueita
taip toli, kad kai kurie lietuviai dainininkai kuria tekstus tik anglų kalba ( „Amberlife“,
„Skamp“). Taigi svetimus žodžius nuolat girdime koncertuose, jaunimo renginiuose, per
televiziją bei radijo laidas. Galima teigti, kad didelė dalis moksleivių ir studentų nemažą
laisvalaikio dalį užuot paskaitę knygą, praleidžia žaisdami kompiuterinius žaidimus. Tai
atsispindi ir jų kalboje. Visų pirma, žaisdami kompiuteriu, jie perima visus kompiuterinės
technikos skolinius, antra, sukaupia ir platina skolinius, funkcionuojančius
kompiuterinių žaidimų srityje (pvz.: akountas, bagas, boxas, decoderis,deface, displejus,
downloadinti, draivas, fagas, failas, geimas, geimeris, geiminti, hakeris, instalinti, loudinti,
offline, online, overklokeris, pakas, pasvordas, saitas, seivinti, užsiloginti ir pan.) .
Žurnalistai teigia, kad dėl užsienio kalbų įtakos paplitę barbarizmai ypač veikia mūsų žodyną.
Daugiausia del tarmių, ypač rytų aukštaičių, poveikio plinta trumpųjų kirčiuotų balsių ilginimas,
pvz.: kytas (= kitas), sunkūmas (= sunkumas), nekirčiuotų ilgųjų balsių trumpinimas, pvz.:
pažimys (= pažymys), grudelis (= grūdelis). Toks tarmiškas kirčiavimas ir tarimas griežtai
taisomas. Būdingos klaidos, vartojamos ir televizijoje, radijuje, pvz.: Pas mus (= mums)
trūksta ryžto. Kas liečia įstatymus, jie (= o įstatymai, o dėl įstatymų) nepakankamai tobuli.
Skaitau kelis laikraščius, tame tarpe (= tarp jų, taip pat) „Šilokarčemą“.
Suaugusieji, priešingai negu jaunimas kalba intelektualiau – suaugusiųjų kalba. Kas būdinga
šiai kalbai? Atsakymas labai paprastas: visa, kas nebūdinga jaunimo kalbai. Suaugusieji kalba
vartodami daug jaunuoliui nesuprantamų sąvokų, per daug sudėtingais sakiniais. Ne retas
jaunuolis jų nesupranta, todėl ši kalba jam tampa neįdomi. Ir vėl kyla klausimas: kodėl
nesupranta ? Ogi todėl, kad jaunimas šiais laikais yra neapsiskaitęs ir neišprusęs. Vietoje
knygų, jie mieliau pasirenka kompiuterį, internetą, televizorių. Pripažinkime, suaugusieji rečiau
naudojasi internetu,negu jaunimas. Daugumos jaunuolių tėvai net nemoka naudotis
kompiuteriu, jei jiems tai nėra būtina (pvz. darbo atžvilgiu) , tai ką jau kalbėti apie
naudojimasi internetu. Tačiau nemokėjimas nėra minusas, suaugę puikiai išsiverčia be to.
Todėl tik kaikiurie iš jų daug rečiau, nei jų vaikai, naudojasi tokiomis paslaugomis, kaip
