Paaiškinkite, kas skiriama skaičiais pažymėtais ženklais. Pasirinkite vieną tinkantį variantą ir atsakymus įrašykite lentelėje.
Girdėjau ir tokių esant, kurie, matydami, kaip rykštėmis baudžia tingius mokinius,1 ir galvodami, kad rykštės varo protą į
galvą, ateidavo pas mokytoją su ašaromis prašyti, kad šis nebūtų atlaidus ir rykščių nepagailėtų. 2. Pirmiausia jiems teko pr iprasti
prie naujo gyvenimo ritmo:2 čia vėlai aušdavo, ir lėtai temdavo. 3. Greit iš už ąžuolų išlindo Mingaila – 3 aukštas, liesas, pakumpęs,
apsivilkęs ilgais baltais lininiais drabužiais krivių krivaitis. 4. Ne, nėra pasaulyje tokio žmogaus, kuris niekad nebūtų ver kęs, – 4
šunys,5 ir tie verkia. 5. Pro vieną kambario langą matėsi apsnigtas laukas, už jo – medinis tvartas ir kiek į šoną – trobos stogas,6 o pro
kitą langą – 7 vieškelis, už vieškelio tuojau žemyn leidosi sodas, jis buvo taip apsnigtas ir užpustytas, kad obelų šakos kyšojo
išsikėtojusios tiesiog ant sniego. 7. Ir vėl man pasisekė ją nuraminti – įtikinėjau, kad viskas bus gerai:8 ji pagis ir grįš namo, vėl
pamatys vyrą ir sūnelį, ir savuosius, tik reikia noro pasveikti.
A. Vienuolio gamtoje niekada nėra lietaus, darganos, vėjo – 1 viso to, kas žmogui gali būti nemalonu ir priverstų
galvoti apie savo kūną ,o ne apie dvasią. Tuojau už kaimo, 2 kur buvo užkelti vartai, 3 vienoje kelio pusėje plytėjo rugiai, kitoje –
vasarojus. Pauškių pelkėje jauku būdavo : 4 kiminai minkšti, samanos šiltos, gailiai migdo, nendrės šnara. Kieme, 5 kaip ir reikėjo
tikėtis,6 jau būriavosi įtūžę ūkininkai.Tau, išminties sėkla, 7 jau laikas dygti. Tai buvo iškilmingiausia jo gyvenimo diena,8 nežinanti
rūpesčių ir vargų. Visų taip laukiama vasara – 9 kelionių metas , daugelį išviliojantis iš namų. Toli toli, ten ,10 kur saulė teka,10 yra
kalnuota šalis.
Veiksmas, 1 kaip ir reikėjo tikėtis, 2 plėtojosi pagal banalų scenarijų. Plikos medžių šakos, 3 raudonai apšviestos
neoninės baro reklamos priminė milžiniškų bronchų piešinį juodame dangaus kūno atlase. Akys priprato prie juodumos, dangus buvo
apniukęs, 4 kur ne kur švietė langas, 5 dar daugiau paryškindamas kiemo dumsą. Vienas po kito geso apšviesti langai,6 ir tylūs
didelių namų blokai atrodė kaip niūrios negyvenamos salos, 7 kur ne kur paženklintos signalinėmis ugnimis,8 kad į jų kietus uolėtus
krantus nesudužtų praplaukiantys laivai. Jis norėjo būti tik teisingas, 9 tačiau jam patikdavo, kai pamotė jį pagirdavo. Teturėdamas
vienintelį įrankį 10 – Žodį – 10 jis buvo panašus į skulptorių .
Nė vienas ,1 ko gero , 1 neturime pasirinkimo : 2 nei sliekas, nei žmogus, nei vabalas. Ilgai negalėjau suprasti,3
kas tai per blogis – 4 žmogaus puikybė. Išlipdavo iš karietos, įsiklausydavo – 5 tyku, tyku. Štai tas gebėjimas žmoniškai gyventi, 6
tauriam , gailestingam atrodyti ir yra paslaptis. Miške,7 kaip mums pasirodė, 7 buvo daug šilčiau. Net išvaizda šunyčiai buvo
panašūs : 8 kailis rainai juodas, o kojos šviesiai rudos. Jeigu skaitytojai griebsis pasakų knygos ir grožėsis ne tik meniškais kūrinių
vaizdais ir sodria kalba, 9 bet girdės ir senovės žmonių išmintingus balsus, autorės tikslas bus pasiektas. Nors visaip stengiausi
išsisukti, 10 nepadėjo jokios gudrybės.
Kažkas yra pasakęs:“ Viskas eina į gera šiame geriausiame iš visų pasaulių“. Dėl paskutinės šio teiginio dalies
tikriausiai turėtų sutikti visi, 1 kurie šiame pasaulyje dar gyvena. Nė vienas,2 ko gero, 2 neturime pasirinkimo : 3 nei sliekas, nei
žmogus,4 nei vabalas. Pasaulis mums visiems yra vienintelis, todėl,5 matyt, 5 vienodai teisūs visi : 6 ir tie,7 kurie jame jau
gyveno,7 ir tie, kurie gyvena dabar. Tie, kurie dar tik ruošiasi gyventi, 8 kol kas tyli , tačiau nekyla abejonių, kad ir jie, kai užgims,
bandys savaip jį vertinti ir taip pat prieis išvadą,9 jog šis pasaulis negali niekam būti nei geresnis, nei blogesnis, 10 o tiktai toks,
koks yra , t.y. pats geriausias.
Girdėjau ir tokių esant, kurie, matydami, kaip rykštėmis baudžia tingius mokinius,1 ir galvodami, kad rykštės varo protą į galvą,
ateidavo pas mokytoją su ašaromis prašyti, kad šis nebūtų atlaidus ir rykščių nepagailėtų. 2. Pirmiausia jiems teko priprasti prie naujo
gyvenimo ritmo:2 čia vėlai aušdavo, ir lėtai temdavo. 3. Greit iš už ąžuolų išlindo Mingaila – 3 aukštas, liesas, pakumpęs, apsivilkęs
ilgais baltais lininiais drabužiais krivių krivaitis. 4. Ne, nėra pasaulyje tokio žmogaus, kuris niekad nebūtų verkęs, – 4 šunys,5 ir tie
verkia. 5. Pro vieną kambario langą matėsi apsnigtas laukas, už jo – medinis tvartas ir kiek į šoną – trobos stogas,6 o pro kitą langą – 7
vieškelis, už vieškelio tuojau žemyn leidosi sodas, jis buvo taip apsnigtas ir užpustytas, kad obelų šakos kyšojo išsikėtojusios tiesiog
ant sniego. 7. Ir vėl man pasisekė ją nuraminti – įtikinėjau, kad viskas bus gerai:8 ji pagis ir grįš namo, vėl pamatys vyrą ir sūnelį, ir
savuosius, tik reikia noro pasveikti.
Kažkas yra pasakęs:“ Viskas eina į gera šiame geriausiame iš visų pasaulių“. Dėl paskutinės šio teiginio dalies
tikriausiai turėtų sutikti visi, 1 kurie šiame pasaulyje dar gyvena. Nė vienas,2 ko gero, 2 neturime pasirinkimo : 3 nei sliekas, nei
žmogus,4 nei vabalas. Pasaulis mums visiems yra vienintelis, todėl,5 matyt, 5 vienodai teisūs visi :6 ir tie,7 kurie jame jau
gyveno,7 ir tie, kurie gyvena dabar. Tie, kurie dar tik ruošiasi gyventi, 8 kol kas tyli , tačiau nekyla abejonių, kad ir jie, kai užgims,
bandys savaip jį vertinti ir taip pat prieis išvadą,9 jog šis pasaulis negali niekam būti nei geresnis, nei blogesnis, 10 o tiktai toks,
koks yra , t.y. pats geriausias.
Sodybų kiemuose margavo geltoni, violetiniai, raudoni, purpuriniai jurginų žiedai – 1 paskutinės ryškesnės praėjusios vasaros
spalvos. 2. Gūžtoje,2 įtaisytoje po pačiais laiptais,2 buvo tamsu, ankšta ir trošku. 3. Kas pažįsta to krašto žmones, tas pasakys : 3
seserys nėra piktuoju. 4. Laurynas grįžo,4 kaip vėliau sužinojome,4 kitos dienos pavakare. 5. Sustoję visi laukė,5 ar lokys neims
raudoti. 6. Lietuvių namų puošyboje gausu paukščių –6 tarpininkų tarp dangaus ir žemės. 7. Jeigu skaitytojai griebsis pasakų knygos
ir grožėsis ne tik meniškais kūrinių vaizdais ir sodria kalba, 7 bet girdės ir senovės žmonių išmintingus balsus, autorės tikslas bus
pasiektas. 8. Balys dar nuo vaikystės, nuo tų laikų, kai gyveno kaime, mėgo jurginus : 8 namo palangėse žydėjo balti, geltoni,
violetiniai, raudoni žiedai.9. O dabar būk malonus kitų klausyti ir,9 kai būtina,9 nusileisti.
