JUODAS SVEČIAS
Už lango vėjas ir lietus.
Už lango stovi juodas svečias
Ir prašosi vidun.
Sieloje baltos gėlės žydi.
Sieloj jaunatvės dainos skamba.
Sieloj… dainuoji tu.
Nedegsiu laužų tavo nakčiai.
Nerinksiu žodžių tavo maldai.
Neskinsiu tau žiedų.
Ugnis jaunystės – mano akys.
Skirta giesmė – manoji meilė,
Be žodžių, be gaidų.
Kas atgaivins nuskintą žiedą?
Kas nuramins palaužtą širdį?
Kas sugrąžins „myliu“?
Mirtis tik šypsos tuštumoje,
Ir vienas baltas žiedas liūdi
Tarp vystančių gėlių.
Už lango… vėjas supa naktį.
Girgždena vien pravertos durys.
Viduj tamsu tamsu.
Nutilo aidas paskutinis –
Sieloje vieši juodas svečias
Be žodžių be garsų.
Eilėraštis sudarytas iš 4 strofų. Jos visos yra vienodos, tvarkingos ir susideda iš 6 eilučių. Pastebima
strofų tvarka, kiekvienos strofos eilutės yra maždaug vienodo ilgio.
Kiekviena strofa baigiama tašku ir tai reiškia sakinio bei minties pabaigą. Kiekviena strofa yra
užbaigta bei atskirta nuo kitų strofų. Pirmos strofos pabaigoje matome žodį, kuris baigiasi
daugtaškiu. Tai reiškia galėjimą, norą tęsti ir vystyti tą pačią temą, bet tuo pačiu ir norą sustabdyti
minčių ir žodžių srautą, susijusį su tuo pagrindiniu žodžiu. Taip pat yra ir ketvirtoje strofoje, kurioje
irgi matome daugtaškį. Trečioje strofoje yra daug klaustukų. Tai reiškia, jog kažkas yra neaišku, nes
klausimas, tai nežinojimo išraiška. Toje pačioje strofoje matome žodį, parašytą kabutėse. Tai jį
išskiria iš visų kitų žodžių.
Eilėraštis parašytas tiesiogine nuosaka. Tai rodo, jog veiksmas tikrai vyko, vyksta ir vyks. Šia
nuosaka išreiškiama valia, raginimai, pageidavimai, įsakymai, įsitikinimai ir kt.
Kūrinyje randame tiesioginių bei klausiamųjų sakinių. Tiesioginių sakinių yra ir teigiamų, ir
neigiamų. Klausiamieji sakiniai yra trys ir galime teigti, jog jie visi yra retoriniai, nes nereikalauja
atsakymo, jie tik išreiškia emocingą teigimą.
Eilėraštyje pirma ir ketvirta strofos yra apglobiančios, o antra ir trečia- apglobtosios. Pirma bei
ketvirta strofos susiję savo vienodais ženklais bei grafematiniu kriterijumi.
