TESTAS 9 KLASĖS MOKSLEIVIAMS
Dalyvio vardas, pavardė ……………………………………………………………………………………………………………..
Mokykla, klasė ………………………………………………………………………………………………………………………….
Mokytojo vardas, pavardė …………………………………………………………………………………………………………..
ĮRAŠYKITE PRALESTAS RAIDES, SUSKLIAUSTUOSIUS ŽODŽIUS PARAŠYKITE DRAUGE AR SKYRIUM, KUR REIKIA, PADĖKITE SKYRYBOS ŽENKLUS.
Li__dydamas molio kareivėlius nuo ankstyvo pavasario iki pat rudens (ne, kažin, ką) ……………………………………………….. (te, pamatysi) ………………………………………… . Nebent __prastą vaizdą pliką dirvoną daržą sutr__šusias kaimynų trobas ganyklą su g__vuliais. Gal tik prisiminsi kaip per tuos metus viskas keitėsi iš pradžių sekėsi vok__čiams paskui rusams.
(Ne, kartą) …………………………………… molinę jo kariuomenę suplakdavo lietus bet jis išt__sas dienas tupėdavo prie molduobės žaisdamas ir praėjusius laikus ir save patį. Žinoma viskas čia daryt__si baisiai pilka nyku j__i akys nepakilt__ kur atsiveria mėlynoji svajonių šalis. Žvil__snis atitrūk__s nuo miškų sodybų gali perskrieti skliautą ir nusileisti kur st__kso Romusio jo svajonių draugo sodyba kur dun__so gir__ iš kur į pas__monę atskamba tyli slėpininga motinos dainelė. Taip jis gali nugrim__ti klajoti ilgai net visą priešpietę ir (ne, be, prisiminti) ………………………………………………… nė įgr__susių molio žaidimų. O kai mestels vėl žvil__snį į savas trobas ir tos rodysis tarsi kitos ir vaidensis kad mato (kažin, kokį) …………………………………………………..
ner__lų nepaž__stamą pasaulį į kurį nesinori sugr__žti.
Tik iš šalies gali atrodyti kad jis čia kiūkso vienas. (Iš, tikr__j__) ………………………………….. taip nėra nes ne tik mintyse bet ir balsu kalbasi su nesančiais žmonėmis savais ir svetimais paž__stamais ir matytais tikrais ir prasimanytais.
Jam labai patinka mėlyna spalva __pač šventuose paveiksluose kurie kabo bažnyčioje ant r__stų sienų. Į atmintį __strig__s vienas Kryžiaus kelių paveikslas Jėzus parklup__s po dideliu kryžiumi apsiginklav__ __timi sargybiniai ragina stotis tačiau jis (ne, be, turi) ………………………………………………
jėgų. Ir vienas plač__petis vyras užsiverčia kryžių padeda nešti. Aplinku__ baltuoja ner__gėti mūrai žaliuoja keisti medžiai bet viršum žmonių m__lynuoja skaistus (šiek, tiek) ………………………………………
nuo karščio pab__lęs dangus. Apie tai kas nupiešta paveiksle per katekizmo pamokas pasakojo ir kunigas ir dievotoji jo pagalbininkė.
Tačiau mėlynos spalvos galima išvysti (ne, tik) ………………………………….. šventuose paveiksluose bet ir ant žemės ju__ taip praž__sta linai rug__gėlės varpeliai. Tiesa trumpas jų ž__dėjimas…
(Už, tat) ………………………………. kokios mėlynos daugelio žmonių akys! Ir motinos ir dėdžių ir tetų ir pu__eserių visų jų akys mėlynos apvalios plačios. Svarbiaus__ jam patinka (ne, tik) ……………………..
mėlynų akių bet linksmo būdo žmonės. Jis taip laukia jų ateinant tokių kurie visada šnekūs juokauja (ką, nors) ………………………………….. papasakoja sugalvoja. Kartais nors tai pasitaiko retai (tokie, pat) …………………………………………… būna net jo paties tėvai bet dažniausiai jų veidai apniaukti rūpe__čio pikti. (Ar, gi) ……………………….. saviškiams sunku būti linksmiems šnekiems?
Pagal R. Kašauską
Rašybos klaidų ……………………….
Skyrybos klaidų ……………………..
Iš viso klaidų …………………………
TESTO 9 KLASĖS MOKSLEIVIAMS ATSAKYMAI
ĮRAŠYKITE PRALESTAS RAIDES, SUSKLIAUSTUOSIUS ŽODŽIUS PARAŠYKITE DRAUGE AR SKYRIUM, KUR REIKIA, PADĖKITE SKYRYBOS ŽENKLUS.
Lipdydamas molio kareivėlius nuo ankstyvo pavasario iki pat rudens(,) ne kažin ką tepamatysi . Nebent įprastą vaizdą: pliką dirvoną, daržą, sutrešusias kaimynų trobas, ganyklą su gyvuliais. Gal tik prisiminsi, kaip per tuos metus viskas keitėsi: iš pradžių sekėsi vokiečiams, paskui(-) rusams.
Ne kartą molinę jo kariuomenę suplakdavo lietus, bet jis ištisas dienas tupėdavo prie molduobės(,) žaisdamas ir praėjusius laikus, ir save patį. Žinoma, viskas čia darytųsi baisiai pilka, nyku, jei akys nepakiltų, kur atsiveria mėlynoji svajonių šalis. Žvilgsnis, atitrūkęs nuo miškų, sodybų, gali perskrieti skliautą ir nusileisti, kur stūkso Romusio, jo svajonių draugo, sodyba, kur dunkso giria, iš kur į pasąmonę atskamba tyli, slėpininga motinos dainelė. Taip jis gali nugrimzti, klajoti ilgai(,) net visą priešpietę(,) ir nebeprisiminti nė įgrisusių molio žaidimų. O kai mestels vėl žvilgsnį į savas trobas, ir tos rodysis tarsi kitos, ir vaidensis, kad mato kažin kokį nerealų, nepažįstamą pasaulį, į kurį nesinori sugrįžti.
Tik iš šalies gali atrodyti, kad jis čia kiūkso vienas. Iš tikrųjų taip nėra, nes ne tik mintyse, bet ir balsu kalbasi su nesančiais žmonėmis, (–) savais ir svetimais, pažįstamais ir matytais, tikrais ir prasimanytais.
Jam labai patinka mėlyna spalva, ypač šventuose paveiksluose, kurie kabo bažnyčioje ant rąstų sienų. Į atmintį įstrigęs vienas Kryžiaus kelių paveikslas: Jėzus, parklupęs po dideliu kryžiumi, apsiginklavę ietimi sargybiniai ragina stotis, tačiau jis nebeturi jėgų. Ir vienas plačiapetis vyras užsiverčia kryžių, padeda nešti. Aplinkui baltuoja neregėti mūrai, žaliuoja keisti medžiai, bet viršum žmonių mėlynuoja skaistus, šiek tiek nuo karščio pabalęs dangus. Apie tai, kas nupiešta paveiksle, per katekizmo pamokas pasakojo ir kunigas, ir dievotoji jo pagalbininkė.
Tačiau mėlynos spalvos galima išvysti ne tik šventuose paveiksluose, bet ir ant žemės, juk taip pražysta linai, rugiagėlės, varpeliai. Tiesa, trumpas jų žydėjimas…
Užtat kokios mėlynos daugelio žmonių akys! Ir motinos, ir dėdžių, ir tetų, ir pusseserių – visų jų akys mėlynos, apvalios, plačios. Svarbiausia, jam patinka ne tik mėlynų akių, bet linksmo būdo žmonės. Jis taip laukia jų ateinant, tokių, kurie visada šnekūs, juokauja, ką nors papasakoja, sugalvoja. Kartais, nors tai pasitaiko retai, tokie pat būna net jo paties tėvai, bet dažniausiai jų veidai apniaukti rūpesčio, pikti. Argi saviškiams sunku būti linksmiems, šnekiems?
Pagal R. Kašauską
