TESTAS 5 KLASĖS MOKSLEIVIAMS
Dalyvio vardas, pavardė…………………………………………………………………………………………………
Mokykla, klasė …………………………………………………………………………………………………………….
Mokytojo vardas, pavardė ……………………………………………………………………………………………
ĮRAŠYKITE PRALEISTAS RAIDES, SUSKLIAUSTUOSIUS ŽODŽIUS PARAŠYKITE DRAUGE AR SKYRIUM, KUR REIKIA, PADĖKITE SKYRYBOS ŽENKLUS.
Žmogus ant mėnulio
Tai buvo labai sen_i. Kartą gražų šventadienio rytą vienas dr_sus žmogus išėjo miškan malkų parsinešti. Nuėjęs prisikirto didelę kr_vą ir u_sidėjęs ją ant pečių pasuko namo. B_idamas sutiko seną senutį, apsirengusį šventadien_is r_bais ir keliauj_ntį bažn_čion. Tai buvo pats Viešpats _ievas, išėjęs pasiži_rėti, kaip žmonės g_vena.
Senelis susta_dė žmogų su malkomis pasisveikino ir klausia
– Žmogau ar tu nežinai kad š_ndien sekmadienis
– Žinau.
– Tai ……………. ( kam gi, kamgi) dirbi Juk net pats Viešpats _ievas vieną dieną savaitėje pask_rė poilsiui. Nejaugi šis malkų r_šul_lis tau svarbiau už _ievo _sak_mą
O žmogus susiraukė, kaip pipirą sukramtęs, ir dr_stiškai atšovė
– Labai čia man r_pi tie sekmadien_i. Aš turiu skubėti nes darbai nelauk_. Juk ne ant mėnulio gyvenu o žemėje, kur darbai darbą veja ir t_sia. Jei neskubėčiau, tai kada darbus nudirbčiau
Tai taręs pasijudino eiti namo bet senelis sulaikė jį už rankos ir nuog_staudamas pasakė
– Gal……………..( iš tiesų, ištiesų) tau geriau gyventi mėnul_je, kur galėsi dieną naktį dirbti ir skubėti.
Tą valandą _v_ko nuostabus dalykas. Žmogus su savo sunkia našta pakilo į padang_s ir nusileido ant mėnulio. Kai mėnulis apšviečia g_stančią mūsų žemę, jame mat_ti palinkęs žmogus, nešantis sunkią naštą. Jis bėga dieną naktį o jo keliui nesimato galo.
Rašybos klaidų _______
Skyrybos klaidų _______
Iš viso klaidų _______
TESTO 5 KLASĖS MOKSLEIVIAMS ATSAKYMAI
Dalyvio vardas, pavardė …………………………………………………………………………………………………………..
Mokykla, klasė ……………………………………………………………………………………………………………………….
Mokytojo vardas, pavardė ……………………………………………………………………………………………………….
ĮRAŠYKITE PRALEISTAS RAIDES, SUSKLIAUSTUOSIUS ŽODŽIUS PARAŠYKITE DRAUGE AR SKYRIUM, KUR REIKIA, PADĖKITE SKYRYBOS ŽENKLUS.
Žmogus ant mėnulio
Tai buvo labai seniai. Kartą gražų šventadienio rytą vienas drąsus žmogus išėjo miškan malkų parsinešti. Nuėjęs prisikirto didelę krūvą ir užsidėjęs ją ant pečių pasuko namo. Beeidamas sutiko seną senutį, apsirengusį šventadieniais rūbais ir keliaujantį bažnyčion. Tai buvo pats Viešpats Dievas, išėjęs pasižiūrėti, kaip žmonės gyvena.
Senelis sustabdė žmogų su malkomis, pasisveikino ir klausia:
– Žmogau, ar tu nežinai, kad šiandien sekmadienis?
– Žinau.
– Tai kam gi dirbi? Juk net pats Viešpats Dievas vieną dieną savaitėje paskyrė poilsiui. Nejaugi šis malkų ryšulėlis tau svarbiau už Dievo įsakymą?
O žmogus susiraukė, kaip pipirą sukramtęs, ir drastiškai atšovė:
– Labai čia man rūpi tie sekmadieniai. Aš turiu skubėti, nes darbai nelaukia. Juk ne ant mėnulio gyvenu, o žemėje, kur darbai darbą veja ir tęsia. Jei neskubėčiau, tai kada darbus nudirbčiau?
Tai taręs pasijudino eiti namo, bet senelis sulaikė jį už rankos ir nuogąstaudamas pasakė:
– Gal iš tiesų tau geriau gyventi mėnulyje, kur galėsi dieną naktį dirbti ir skubėti.
Tą valandą įvyko nuostabus dalykas. Žmogus su savo sunkia našta pakilo į padanges ir nusileido ant mėnulio. Kai mėnulis apšviečia gęstančią mūsų žemę, jame matyti palinkęs žmogus, nešantis sunkią naštą. Jis bėga dieną naktį, o jo keliui nesimato galo.
