TESTAS 10 KL. MOKSLEIVIAMS
Dalyvio vardas, pavardė………………………………………………………………………………………………………………………
Mokykla, klasė…………………………………………………………………………………………………………………………………..
Mokytojo vardas, pavardė……………………………………………………………………………………………………………………
ĮRAŠYKITE PRALEISTAS RAIDES, SUSKLIAUSTUOSIUS ŽODŽIUS PARAŠYKITE DRAUGE AR SKYRIUM, KUR REIKIA, PADĖKITE SKYRYBOS ŽENKLUS.
Miestelis dar buvo žalias vos paženklintas ru_sėjo oranžu šis smelkėsi į lapiją l_g spalvų sprogimą tuo_ prižadins__s kut_lys. Medžių čia buvo tiek kad atrodė žmogaus statin__i per jėgą i__ikovojo vietą mieste. Kaštonai šermukšniai alyvos ž_dintieji pavasario fontanai tr_kšte tr_ško tarp gyvenam_jų namų gr_sino viską užlieti ištaškyti.
Ištr_kimas į rajono centrą nutol_sį nuo sostinės į kurią Benas (vis, tiek)……………. žinojo ank_čiau ar vėliau sugrįš__s jo troškimų skalėje reiškė pakilimą viena pakopa aukščiau. Gatvelės kvep__nčios drėgnu juodžemiu lėti vietiniai žmonės nedr_stant_s prašalaičiams į akis dir_čioti vakarais visai kaip Vėdrynuose tolumoje skal_jantys šunys gausybė nepaž_stamų veidų ir įv_kių vis_ tai Beną viliojo ir audrino. Jis grai_stė viską iš eilės obuolį pa_telintį sodų tyloje sueižėjus__s s_manomis sutvarstytas šimtamečių gluosnių kojas žmonių veidus. Detalės išrankiotos nuvo_tos kartais g_sdinančios kėlė Benui sopulį kurį be ab_jo reikėjo ka_kaip numalšinti. Sept_niolikos metų patirtis leido suvo_ti kad sav_jį _vaizdį turi susikurti s_moningai ir pateikti jį kaip tiesą (gal, būt)…………………. dalinę iškreiptą bet v__nintelę. Jo vidaus taurė liko paslėpta už _vaizdžio širmos sandar__i užden_ta nuo kitų.
Kad griežimas Benui reiškia kur kas daugiau nei meistrišką st_gų virpinimą mažai kam r_pėjo. Griežimas padėdavo nukenksminti iškratyti vaiduokliško t_rinio suodžius. Jis siekė (ne, analizuoti) …………………….. save o tik išg_venti palengvėjimą kuris apimdavo i_grojant širdies bal_stą. Benas pagautas garsų s_kurio liaudavosi s_kęs natas ir imdavo improvizuoti tik retsyk__is gr_ždamas prie diktuojamo mot_vo akcentuodamas frazę taip kaip jam atrodė teisingiau. Šėldavo kol ištuštėdavo. Bet kai po kel_to valandų nerimas ir sopulys sugr_ždavo jis patenkintas užskl_sdavo juos širdies buveinė__ nes labiau save mėgo budrų banguojantį maudž__ntį negu palaimingai tuščią.
( Pagal L.S. Černiauskaitę)
Rašybos klaidų…………………………..
Skyrybos klaidų…………………………
Iš viso klaidų……………………………..
TESTO 10 KL. MOKSLEIVIAMS ATSAKYMAI
Dalyvio vardas, pavardė………………………………………………………………………………………………………………………
Mokykla, klasė…………………………………………………………………………………………………………………………………..
Mokytojo vardas, pavardė……………………………………………………………………………………………………………………
ĮRAŠYKITE PRALEISTAS RAIDES, SUSKLIAUSTUOSIUS ŽODŽIUS PARAŠYKITE DRAUGE AR SKYRIUM, KUR REIKIA, PADĖKITE SKYRYBOS ŽENKLUS.
Miestelis dar buvo žalias, vos paženklintas rugsėjo oranžu, šis smelkėsi į lapiją lyg spalvų sprogimą tuoj prižadinsiąs kutulys. Medžių čia buvo tiek, kad, atrodė, žmogaus statiniai per jėgą išsikovojo vietą mieste. Kaštonai, šermukšniai, alyvos – žydintieji pavasario fontanai – trykšte tryško tarp gyvenamųjų namų, grasino viską užlieti, ištaškyti.
Ištrūkimas į rajono centrą, nutolusį nuo sostinės, į kurią Benas vis tiek žinojo anksčiau ar vėliau sugrįšiąs, jo troškimų skalėje reiškė pakilimą viena pakopa aukščiau. Gatvelės, kvepiančios drėgnu juodžemiu, lėti, vietiniai žmonės, nedrįstantys prašalaičiams į akis dirsčioti, vakarais, visai kaip Vėdrynuose, tolumoje skalijantys šunys, gausybė nepažįstamų veidų ir įvykių – visa tai Beną viliojo ir audrino. Jis graibstė viską iš eilės: obuolį, paptelintį sodų tyloje, sueižėjusias, samanomis sutvarstytas šimtamečių gluosnių kojas, žmonių veidus. Detalės, išrankiotos, nuvogtos, kartais gąsdinančios, kėlė Benui sopulį, kurį, be abejo, reikėjo kažkaip numalšinti. Septyniolikos metų patirtis leido suvokti, kad savąjį įvaizdį turi susikurti sąmoningai ir pateikti jį kaip tiesą, galbūt dalinę, iškreiptą, bet vienintelę. Jo vidaus taurė liko paslėpta už įvaizdžio širmos, sandariai uždengta nuo kitų.
Kad griežimas Benui reiškia kur kas daugiau nei meistrišką stygų virpinimą, mažai kam rūpėjo. Griežimas padėdavo nukenksminti, iškratyti vaiduokliško turinio suodžius. Jis siekė ne analizuoti save, o tik išgyventi palengvėjimą, kuris apimdavo išgrojant širdies balastą. Benas, pagautas garsų sūkurio, liaudavosi sekęs natas ir imdavo improvizuoti, tik retsykiais grįždamas prie diktuojamo motyvo, akcentuodamas frazę taip, kaip jam atrodė teisingiau. Šėldavo, kol ištuštėdavo. Bet kai po keleto valandų nerimas ir sopulys sugrįždavo, jis patenkintas užsklęsdavo juos širdies buveinėje, nes labiau save mėgo budrų, banguojantį, maudžiantį negu palaimingai tuščią.
(Pagal L. S. Černiauskaitę)
