Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje vyko neeilinis teismas. Pagal LR baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalį dėl žiauraus elgesio su gyvūnais buvo teisiamas XIX a. pab. XX a. pr. lietuvių prozininkas, publicistas Jonas Biliūnas. Neeilinio literatūrinio teismo metu buvo bandoma išsiaiškinti, ar jo novelėje „Kliudžiau“ aprašyta istorija – tikras autoriaus prisiminimas iš vaikystės ir jei taip, kaip jis turi būti nubaustas už šį nutikimą, rašoma pranešime spaudai.
„Kiekvienas iš mūsų prisimename nedidelę, baltą katytę iš J. Biliūno kūrybos lobyno. Šis kūrinys jaudina kiekvieno širdį ir nors yra parašytas daugiau nei prieš šimtmetį, išlieka labai aktualus šiandien, nes tikrai dažnai girdime apie žiaurų elgesį su gyvūnais“, – mintimis dalijosi VGTU Teisės katedros lektorė Raimonda Bublienė, literatūriniame tesime atlikusi prokurorės vaidmenį.
Inscenizuoto teismo pagal novelę „Kliudžiau“ metu laikantis įprastų teismo proceso procedūrų bei Lietuvos valstybėje galiojančių teisės aktų ir pasitelkiant literatūrinį kūrinį buvo nagrinėjami visuomenei aktualūs dalykai – žiaurus elgesys su gyvūnais, gyvūnų žudymas savanaudiškais tikslais (pvz.: naminių gyvūnų žudymas maistui Azijos šalyse), komercinės medžioklės ir kt. Taip pat aiškinamasi, kas novelėje aprašytoje istorijoje yra kalčiausias – nusikaltimą padaręs vaikas ar jo tėvai?
Į teisminį procesą ir diskusiją aktyviai įsitraukė ir literatūrinio teismo žiūrovai, siūlydami teisėjai nebausti J. Biliūno pagal baudžiamąjį kodeksą, o padarytą nusikaltimą išpirkti viešaisiais darbais, paremtais vaikų ir jaunimo švietimu.
Šiame projekte lapkritį ir gruodį bus nagrinėjamos dar dvi literatūrinės bylos, kurių centre atsidurs P. Suskind „Kvepalai“ bei V. Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“ herojai.
Straipsnio nuoroda:
