Siekdama gerinti darbo planavimą, mokykla gali pasirengti savo Planavimo
tvarką, kurioje ji gali nustatyti tuos planavimo principus ir laikotarpius, kurie nėra
reglamentuoti Švietimo ir mokslo ministerijos. Rengiant mokyklos Planavimo tvarką
turėtų būti paisoma naudingumo principo – planavimas yra prasmingas tiek, kiek jis
padeda užtikrinti sklandų mokyklos darbą ir aukštesnę ugdymo kokybę. Mokyklos
Planavimo tvarką aprobuoja mokyklos pedagogų taryba ir tvirtina direktorius. Planavimo
tvarkoje gali būti nustatoma ir vieninga visai mokyklai, ar atskiroms mokytojų grupėms,
planų (ar jų privalomųjų dalių) forma.
Mokytojas pasirengia ilgalaikį (metų ar dviejų metų) savo darbo planą
konkrečiai klasei, ar klasių grupei. Ilgalaikiai mokytojų darbo planai yra derinami su
mokyklos direktoriaus įgaliotu asmeniu. Pasikeitus aplinkybėms jie gali būti
koreguojami. Mokytojų darbo planai gali būti registruojami ir saugomi, jei tai numatyta
Mokyklos planavimo tvarkoje. Plano vykdymo apskaita atliekama per Klasės dienyną.
Jei Klasės dienyne yra trumpalaikiams (mokymo etapų) planams skirta
speciali vieta arba jei jų rengimą numato Mokyklos planavimo tvarka, tai mokytojas
privalo rengti trumpalaikius planus. Tokiu atveju trumpalaikio plano vykdymo apskaita
atliekama per klasės dienyną. Trumpalaikius planus su mokyklos vadovybe derinti
neprivaloma (jei Mokyklos planavimo tvarkoje nėra numatyta kitaip). Jei Klasės dienyne
ir Mokyklos planavimo tvarkoje trumpalaikių planų pildymas nenumatytas, tai mokytojas
pats nusprendžia, kokia forma vykdyti trumpalaikį planavimą.
Mokytojų bendradarbiavimas tarpusavyje planuojant savo darbą gali būti
papildomai reglamentuotas Mokyklos planavimo tvarkoje. Jei tokio reglamentavimo nėra,
mokytojai dėl planavimo tarpusavyje derinasi savo nuožiūra.
Ugdymo planavimo pokyčiai dirbant pagal naująsias programas. Vienas iš
aktualiausių uždavinių diegiant atnaujintas Bendrąsias programas yra padėti mokytojams
įsivertinti savo planavimo gebėjimus ir, jei reikia, juos patobulinti. Atnaujintos
Bendrosios programos orientuoja mokyklas ir mokytojus į kompleksiškesnius ugdymo
tikslus nei ligi šiol ir todėl mokymo ir mokymosi planavimui reikės aukšto mokytojo
profesionalumo. Jei prieš keletą dešimtmečių planuojant daugiausiai dėmesio buvo
skiriama dalyko temų išdėstymui, tai dabar Bendrosios programos orientuoja ne tik į
dalykinių žinių perteikimą, bet ir į mokinių mokymą tas žinias praktiškai taikyti,
dalykinių ir bendrųjų kompetencijų ugdymą. Planuojant mokymą įdiegus atnaujintas
bendrąsias programas reikės nuolat apgalvoti ir modeliuoti ne tik žinių perteikimą, bet ir
gebėjimų bei nuostatų ugdymą. Formaliai parengti planai ne visada bus būtini. Daugeliu
atvejų užteks, kad mokytojas turėtų tegul ir neužrašytą (ar nepilnai aprašytą), bet gerai
apgalvotą savo numatomų veiksmų scenarijų, kad jis mokėtų išsikelti tarpinius tikslus ir
įsivertinti pažangą. Tačiau, jei mokytojas nebus (nei raštu, nei mintyse) susiplanavęs savo
darbo (kurso, mokymo etapo, pamokos) su konkrečiais mokiniais, tai gerų rezultatų
tikėtis bus sunku.
