Pasakojimo semantinis branduolys, klasifikacija ir struktūra

Kolegės Zitos Alaunienės straipsnis „Pasakojimo semantinis branduolys, klasifikacija ir struktūra”:
S a m p r o t a v i mo branduolį sudaro ne materialaus išorinio pasaulio reiškiniai, iš­sidėstę laike ar erdvėje, bet abstrakti mintis, tezė, teiginys, nuomonė , kurią reikia aiš­kinti, įrodyti, pagrįsti, apginti, argumentuoti. Kuriant samprotaujamąjį tekstą, objek­tą sudarantis teiginys skaidomas į kitus teiginius, fragmentus, kurie išdėstomi tokia
tvarka, kokios reikalauja loginis nuoseklumas. Taigi tarp šio tipo teksto elementų vy­rauja priežastingumo santykiai. Žinoma, gali būti ir kitokių loginių santykių – moty­vavimo, aiškinimo, apribojimo, tikslo ir kt. Reiškiant n u o m o n ę , dėstant koncepcijas ir įsitikinimus, argumentuojant, įrodinėjant, aiškinant, svarstant, pagrindžiant neretai
pasitelkiami kaip argumentai konkrečių reiškinių aprašymai, įvykių pasakojimas ar­ba informacija apie kokius faktus, t. y. tekstas gali būti mišrus, vis dėlto kitokio tipo intarpai nenulemia bendro teksto pobūdžio, j o vientisumo, kurį grindžia atskirų teigi­nių eilės nuoseklumas – indukcinis ar dedukcinis protavimo būdas.

Visas straipsnis:

Pasakojimo semantinis branduolys, klasifikacija ir struktūra

Autorius Petras Gedvilas

Svetainės administratorius

Peržiūrėti visus įrašus, kuriuos parašė Petras Gedvilas →