< ...>Senose kalbose, o ir kai kuriose dabartinėse liežuvis ir kalba yra tas pats žodis. Liežuvis = kalba ir yra tas magiškasis instrumentas, kuris mintis iš idėjų lygio nuleidžia į kūno lygį, kitaip sakant, įkūnija, sumedžiagina. Kol mintis sukasi galvoje, medžiaginės tikrovės, vadinasi, ir žmogaus kūno ji dar neveikia, bet kai tik mintis ištariama, ji įgyja pavidalą ir jau veikia mūsų kūną bei tikrovę. Žmogus mato reiškinį, suvokia jį, ir omenyje kyla to reiškinio IDĖJA, VAIZDINYS. Suvokęs tą vaizdinį, žmogus jį įvardija tam tikru žodžiu, t. y. suteikia jam pavadinimą. Toks bendrais bruožais yra pažinimo procesas, taip pasaulį pažino pirmieji žmonės ir toks pažinimas būdingas ankstyvajai vaikystei. < ...>
Straipsnis:
