Kolegė Joana Gutmanienė dalijasi gerąja patirtimi:
Diktantas 7 klasei
Nakties žaidimai
Rudens vakarais lauke tamsu kaip pakuliniam maiše. Dvaro sode vėjas nešioja lapus, brazdina obelų šakas. Balanos gadynėje tokiu metu visi vaikai lindėdavo po bobučių sijonais ir klausydavosi pasakojimų apie vaiduoklius, degančius pinigus ir požemių karalystes. Šiandieninis jaunimas tik ir laukia sutemų. O sulaukęs būriuojasi dvaro sode nakties žaidimams.
Žaidžiama slėpynių. Visi žaidėjai apsiginklavę prožektoriais. Jie seniai žino, kad geriausia slėptis jaujos griuvėsiuose, po akmeniniais klojimo pamatais ar prie tilto per išdžiūvusį upelį. Dar galima įlįsti į ąžuolo drevę, priglusti krūmais apaugusio sodo pagriovy. Žaidimo taisyklės paprastos. Reikia surasti pasislėpusį, jį apšviesti ir atpažinti. Tai padaryti nesunku, kai pasislėpusįjį užtinki netikėtai. Kartais tenka griebtis įvairių gudrybių. Dažniausiai apsikeičiama švarkais, kepurėmis, kad tik priešininkas suklystų.
Svarbiausią rolę šiuose nakties žaidimuose vaidina prožektorius. Zuika su Vidmantu prie savųjų prijungė po dvi papildomas baterijas. Jų prožektoriai pasidarė ilgi kaip lazdos, užtat ypač ryškiai šviečia. Vidui visuomet norėtųsi žaisti Zuikos komandoje. Su Zuika kažkodėl drąsiau. Nežinia, ką tamsoje gali sutikti.
(155 žodžiai)
(Pagal V. Račicką)
Jauja –kūrenama kluono dalis, kur džiovinami linai arba javai; kluonas (klojimas) su tokia džiovykla.
Pakulos- nušukuotų linų ar kanapių liekanos; suvelti linų ar kanapių pluoštai; pašukos, nuošukos.
