Teksto suvokimo testas (iš interneto):
NEGROŽINIO TEKSTO TEMA IR PAGRINDINĖ MINTIS
Atidžiai perskaitykite tekstą, atsakykite į klausimus bei atlikite nurodytas užduotis.
MŪSŲ PATARĖJAI
Jei norime išsiugdyti gerą kalbos kultūrą ir nedaryti kalbos klaidų, nuolat draugaukime su patarėjais. Kas jie?
Pirmiausias ir tikriausias mūsų patarėjas yra gimtosios kalbos jausmas, dar kitaip vadinamas kalbos nuojauta arba nuovoka. Štai norime ką pasakyti, o kalbos nuojauta mums šnibžda: „Ne taip. Argi tu girdėjai savo tėvelius, senelius taip šnekant? Lietuviai šitaip nekalba!“
Vadinasi, ėmėm ir suabejojom: taip ar ne taip? Tada jau reikia kitų patarėjų – parankinių ( t.y. tokių, kurios visuomet mums turi būti po ranka) kalbos praktikos knygų.
Mokinių parankinė knyga pirmiausia, be abejo, yra „Mokomasis lietuvių kalbos rašybos ir kirčiavimo žodynas“. Jį „Šviesos“ leidykla leido ne kartą, bet geriausia naudotis naujausiu leidimu. Šiame žodyne be aiškinimų abėcėlės tvarka surašyti ir sukirčiuoti bendrinei kalbai tinkami žodžiai. Suabejoję, kaip kurį rašyti arba kirčiuoti, imame žodyną ir pasitikriname. Matome, pvz., kad reikia kirčiuoti ne dáilė arba daĩlė, o dailė (skaičius 4 sako, jog tai 4-osios kirčiuotės žodis, kirčiuotinas kaip eilė); taip pat įsitikiname, kad rašytina ne ižulus, o įžūlus.
Tačiau šis žodynas nepadės, jei abejojam, ar tinkama reikšme vartojame žodį. Tada naudokimės „Dabartinės lietuvių kalbos žodynu“ – patartina trečiuoju leidimu, išėjusiu 1993metais. Tai stora vieno tomo knyga, kurioje surašyti visi bendrinei kalbai tinkami žodžiai, sukirčiuoti, paaiškintos norminės reikšmės ir pateikta trumpų vartojimo pavyzdžių. Kalbininkai leidžia ir didįjį „Lietuvių kalbos žodyną“ ( jau išėjo 20 tomų, o numatoma dar keli papildymų tomai – tikrai nedaug šalių gali tokiu dideliu žodynu pasigirti!). Į šį daugiatomį žodyną sudėti ne tik plačiai vartojami, bet ir tik tarmėms būdingi, ir nusenę, ir pasitaikantys netinkami bendrinei kalbai žodžiai – ištisa žodžių jūra! O sakinių su tais žodžiais gausumas, o jų gražumas! Ir vis dėlto retas kas tą išsamų, brangų, mokslo reikalams skirtą žodyną turi ir skaito. Bet „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ turbūt nusipirko daug kalbai neabejingų šeimų. Susimąstę, ar gerai sakyti Išėjo uždavinys arba Man neišeina ( juk ne su kojomis!), atsiverskime šį žodyną ir pamatysime: žodis išeiti turi net 19 norminių reikšmių! Toli gražu ne visos jos reiškia judėjimą kojomis: išeina traukinys, išeina iš po debesies saulė, išeina pašalas, išeina mergina už vyro, išeiname vadovėlį, brangiai arba pigiai kas nors išeina, pinigai išeina, išeina laikraščiai, žurnalai… Vadinasi, Išėjo uždavinys; Man šis darbas išeina, o jam neišeina – visai gerai. Tuos pasakymus remia dar šie minėto žodyno pavyzdžiai: Uždavinys neišeina; geram siuvėjui visados gerai išeina; Iš to nieko neišeis. O kai kurių retesnių tarminių žodžių, pasitaikančių kad ir mūsų grožinės literatūros klasikoje, nepavartę žodynų dažnas nesuprasime. Štai Žemaitės sakinys: „Girdi – pęslai žviegia; žiūri – lovys kaip išmazgotas, matyt, nuo pat ryto nešerti“. Aukštaičiui neaišku, ką reiškia žemaitybė pęslai. Tik iš žodyno sužinome, kad tai peniukšliai – penimos kiaulės, penimi paršai, meitėliai. Arba vėl Žemaitės sakinys: „Nebarstyk miltelių , nedulkink į ugnį, atsargiai blęsk į katilą“. Tik žodynai paaiškina, kad blęsti – tai berti miltų ar kitko, plakti, maišyti.
Arba suabejojame, tinka ar netinka žodis išmislas ir ar tikrai jo šaknies i reikia rašyti be nosinės: juk gal jis bendašaknis su mįsle, mąstyti? Ieškome „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ – nėra to išmislo. Tai gal jis dabartinei bendrinei kalbai netinka, kad neįdėtas? Ir iš tiesų: atsiverčiame didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ IV tomą ir matome: žodis išmislas parašytas be nosinės, tačiau pažymėtas kryželiu x . tai reiškia, jog žodis nevartotinas. Skliaustuose paaiškinta, kad tai slavybė, ir pateikti norminiai atitikmenys: išmonė, prasimanymas, išdaiga, išradimas.
Dažnai nereikėtų to didžiojo žodyno griebtis. Kalbininkai yra sugalvoję, parašę ir išleidę patogią knygą „Kalbos praktikos patarimai“ (geriausia naudotis antruoju – 1985 metų leidimu). Joje abėcėlės tvarka surašytos bei pataisytos mūsų kalboje pasitaikančios negerovės: nevartotini žodžiai bei netinkamos savų žodžių reikšmės, taisytini žodžių junginiai ir pan. Nežinote, kuo keisti svetimžodį kliuška – atsivertėte „Kalbos praktikos patarimus“ ir matote: lazda, ritmuša, geinys. Suabejojote dėl sporto žodžio šaiba – randate ritulys. Aptiksite čia ir pataisytą išmislą, taip pat išmislyti, mislyti. Tik dažniau šią knygą vartykit.
Lietuviai sako: moki žodį – žinai kelią. Pagal šią gražią patarlę taip: žinai kur pasitikrinti, tai ir pasitikrink – ir išmoksi. Žinoma, jei pasitikrinęs arba per televiziją, radiją kalbininkų patarimą išgirdęs stengsies dėtis į galvą, o ne pro ausis leisi.
J. Šukys. Kalbos margumynai, 1997
1. Nurodykite teksto temą.
2. Savo žodžiais suformuluokite pagrindinę teksto mintį.
3. Kelios pastraipos sudaro įžangą? Kaip ji susieta su dėstymu?
4. Kelios pastraipos sudaro dėstymą? Įrodykite, kad šios teksto dalys susietos.
5. Ar visos pastraipos turi pagrindines struktūrines dalis ( teiginį, įrodymą, apibendrinimą)? Jei yra kitokia, tai kuo ji svarbi tekstui?
6. Kas padeda įtaigiau ir vaizdžiau įrodyti teiginį?
7. Kaip pagrindinė mintis apibendrinta teksto pabaigoje?
8. Parašykite vieną pastraipą apie tai, kodėl reikia patarėjų kalbos kultūros klausimais.
NEGROŽINIO TEKSTO TEMA IR PAGRINDINĖ MINTIS
Atidžiai perskaitykite tekstą, atsakykite į klausimus bei atlikite nurodytas užduotis.
MŪSŲ PATARĖJAI
Jei norime išsiugdyti gerą kalbos kultūrą ir nedaryti kalbos klaidų, nuolat draugaukime su patarėjais. Kas jie?
Pirmiausias ir tikriausias mūsų patarėjas yra gimtosios kalbos jausmas, dar kitaip vadinamas kalbos nuojauta arba nuovoka. Štai norime ką pasakyti, o kalbos nuojauta mums šnibžda: „Ne taip. Argi tu girdėjai savo tėvelius, senelius taip šnekant? Lietuviai šitaip nekalba!“
Vadinasi, ėmėm ir suabejojom: taip ar ne taip? Tada jau reikia kitų patarėjų – parankinių ( t.y. tokių, kurios visuomet mums turi būti po ranka) kalbos praktikos knygų.
Mokinių parankinė knyga pirmiausia, be abejo, yra „Mokomasis lietuvių kalbos rašybos ir kirčiavimo žodynas“. Jį „Šviesos“ leidykla leido ne kartą, bet geriausia naudotis naujausiu leidimu. Šiame žodyne be aiškinimų abėcėlės tvarka surašyti ir sukirčiuoti bendrinei kalbai tinkami žodžiai. Suabejoję, kaip kurį rašyti arba kirčiuoti, imame žodyną ir pasitikriname. Matome, pvz., kad reikia kirčiuoti ne dáilė arba daĩlė, o dailė (skaičius 4 sako, jog tai 4-osios kirčiuotės žodis, kirčiuotinas kaip eilė); taip pat įsitikiname, kad rašytina ne ižulus, o įžūlus.
Tačiau šis žodynas nepadės, jei abejojam, ar tinkama reikšme vartojame žodį. Tada naudokimės „Dabartinės lietuvių kalbos žodynu“ – patartina trečiuoju leidimu, išėjusiu 1993metais. Tai stora vieno tomo knyga, kurioje surašyti visi bendrinei kalbai tinkami žodžiai, sukirčiuoti, paaiškintos norminės reikšmės ir pateikta trumpų vartojimo pavyzdžių. Kalbininkai leidžia ir didįjį „Lietuvių kalbos žodyną“ ( jau išėjo 20 tomų, o numatoma dar keli papildymų tomai – tikrai nedaug šalių gali tokiu dideliu žodynu pasigirti!). Į šį daugiatomį žodyną sudėti ne tik plačiai vartojami, bet ir tik tarmėms būdingi, ir nusenę, ir pasitaikantys netinkami bendrinei kalbai žodžiai – ištisa žodžių jūra! O sakinių su tais žodžiais gausumas, o jų gražumas! Ir vis dėlto retas kas tą išsamų, brangų, mokslo reikalams skirtą žodyną turi ir skaito. Bet „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ turbūt nusipirko daug kalbai neabejingų šeimų. Susimąstę, ar gerai sakyti Išėjo uždavinys arba Man neišeina ( juk ne su kojomis!), atsiverskime šį žodyną ir pamatysime: žodis išeiti turi net 19 norminių reikšmių! Toli gražu ne visos jos reiškia judėjimą kojomis: išeina traukinys, išeina iš po debesies saulė, išeina pašalas, išeina mergina už vyro, išeiname vadovėlį, brangiai arba pigiai kas nors išeina, pinigai išeina, išeina laikraščiai, žurnalai… Vadinasi, Išėjo uždavinys; Man šis darbas išeina, o jam neišeina – visai gerai. Tuos pasakymus remia dar šie minėto žodyno pavyzdžiai: Uždavinys neišeina; geram siuvėjui visados gerai išeina; Iš to nieko neišeis. O kai kurių retesnių tarminių žodžių, pasitaikančių kad ir mūsų grožinės literatūros klasikoje, nepavartę žodynų dažnas nesuprasime. Štai Žemaitės sakinys: „Girdi – pęslai žviegia; žiūri – lovys kaip išmazgotas, matyt, nuo pat ryto nešerti“. Aukštaičiui neaišku, ką reiškia žemaitybė pęslai. Tik iš žodyno sužinome, kad tai peniukšliai – penimos kiaulės, penimi paršai, meitėliai. Arba vėl Žemaitės sakinys: „Nebarstyk miltelių , nedulkink į ugnį, atsargiai blęsk į katilą“. Tik žodynai paaiškina, kad blęsti – tai berti miltų ar kitko, plakti, maišyti.
Arba suabejojame, tinka ar netinka žodis išmislas ir ar tikrai jo šaknies i reikia rašyti be nosinės: juk gal jis bendašaknis su mįsle, mąstyti? Ieškome „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ – nėra to išmislo. Tai gal jis dabartinei bendrinei kalbai netinka, kad neįdėtas? Ir iš tiesų: atsiverčiame didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ IV tomą ir matome: žodis išmislas parašytas be nosinės, tačiau pažymėtas kryželiu x . tai reiškia, jog žodis nevartotinas. Skliaustuose paaiškinta, kad tai slavybė, ir pateikti norminiai atitikmenys: išmonė, prasimanymas, išdaiga, išradimas.
Dažnai nereikėtų to didžiojo žodyno griebtis. Kalbininkai yra sugalvoję, parašę ir išleidę patogią knygą „Kalbos praktikos patarimai“ (geriausia naudotis antruoju – 1985 metų leidimu). Joje abėcėlės tvarka surašytos bei pataisytos mūsų kalboje pasitaikančios negerovės: nevartotini žodžiai bei netinkamos savų žodžių reikšmės, taisytini žodžių junginiai ir pan. Nežinote, kuo keisti svetimžodį kliuška – atsivertėte „Kalbos praktikos patarimus“ ir matote: lazda, ritmuša, geinys. Suabejojote dėl sporto žodžio šaiba – randate ritulys. Aptiksite čia ir pataisytą išmislą, taip pat išmislyti, mislyti. Tik dažniau šią knygą vartykit.
Lietuviai sako: moki žodį – žinai kelią. Pagal šią gražią patarlę taip: žinai kur pasitikrinti, tai ir pasitikrink – ir išmoksi. Žinoma, jei pasitikrinęs arba per televiziją, radiją kalbininkų patarimą išgirdęs stengsies dėtis į galvą, o ne pro ausis leisi.
J. Šukys. Kalbos margumynai, 1997
1. Nurodykite teksto temą.
Tai pasakojimas apie tai, kas gali padėti išsiugdyti taisyklingą kalbą.
2. Savo žodžiais suformuluokite pagrindinę teksto mintį.
Pagrindinė mintis – norėdamas nedaryti kalbos klaidų, patarimų visada rasi.
3. Kelios pastraipos sudaro įžangą? Kaip ji susieta su dėstymu?
Įžangą sudaro pirmoji pastraipa. Su dėstymu ją sieja klausiamasis sakinys „Kas jie?“
4. Kelios pastraipos sudaro dėstymą? Įrodykite, kad šios teksto dalys susietos.
Dėstymą sudaro 6 pastraipos, kuriose plėtojama ta pati pagrindinė mintis: išsiugdyti gerą kalbos kultūrą padės nuojauta ir parankinės kalbos praktikos knygos: „Mokomasis lietuvių kalbos rašybos ir kirčiavimo žodynas“, „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“,„Lietuvių kalbos žodynas“,„Kalbos praktikos patarimai“. Apie šias knygas atskirai kalbama kiekvienoje pastraipoje.
5. Ar visos pastraipos turi pagrindines struktūrines dalis ( teiginį, įrodymą, apibendrinimą)? Jei yra kitokia, tai kuo ji svarbi tekstui?
Ne. Trečioji pastraipa kitokia, neturi pagrindinių struktūrinių dalių. Bet ji pabrėžia kalbos praktikos knygų svarbą.
6. Kas padeda įtaigiau ir vaizdžiau įrodyti teiginį?
Pavyzdžiai iš kalbos mokslo knygų, grožinės literatūros.
7. Kaip pagrindinė mintis apibendrinta teksto pabaigoje?
Apibendrinta pavartojant patarlę „Moki žodį – žinai kelią“ ir ją paaiškinant, susiejant su teksto adresatu.
8. Parašykite vieną pastraipą apie tai, kodėl reikia patarėjų kalbos kultūros klausimais.
Galimi įvairūs variantai. Pvz.: Mūsų kalba nuolat kinta. Žodynas, ypač šnekamosios kalbos, yra veikiamas svetimų kalbų žodžių. Ar visi vartotini? Ne kiekvienas gali paaiškinti, patarti. O kalbininkai žino, kas tinka lietuvių kalbai. Visa sudėta į žodynus, kitas kalbos mokslo knygas. Jų patarimų ir reikia, norint taisyklingai ir gražiai kalbėti lietuvių kalba.
