Gražesnės už tave nėra…
O ir doresnės nėr….
Guli ten toli, Jeruzalėj, ir ar galvoji apie mus?
O mes galvojam…Tu nuostabi kaip saulė…
Kaip tu tuokeisi,gražesnės nuotakos nematė Rusijos imperija…
Esi gražiausia Rusijos carų nuotaka…
Pati doriausia….
Bet ir pati nelaimingiausia….
O gal tau laimė mylėti vyrą,svetimus vaikus,kitą šalį?
Mes jau tokios moters nesuprantam….
Bet tu mums pavyzdys nuostabios moters…
Mes tokio gyvenimo nepragyvensim….
Todėl internete pilna tavo nuotraukų,bet ne visi tave myli….
Perukai,pudra,perlai ir deimantai,plunksnos ir nėriniai…
Va tokia ji portretuose,karalienė Prancūzijos,Austrijos princesė.
O kas supras moters ir motinos tragediją?
Kalta buvo dėl visko:kad liaudžiai bloga,kad karalius myli tik ją,kad vaikai gimė ne tuoj pat ..
Kalta dėl to,kad vyras neieškojo meilužių…
Kalta dėl to,kad vyras ją mylėjo.
Mylėjo šeimą ir vaikus.Versalį puošė žmonos ,vaikų portretais.
Nors dviejų neteko ir niekam tas neįdomu.
Nužeminta,paniekinta ji liko Karaliene.
Žavingom savo gelsvom,žilom garbanom visus žavėjo.
Stebiuosi,kaip neplyšo jai širdis,kai sūnų,mažą dar ,iš jos atėmė ir ji stovėdavo kalėjime dienom prie lango,kad tik jį pamatytų ar išgirstų…
Laiminga tik dėl to,kad jai nukirto galvą anksčiau,negu jos sūnus mirė kalėjime nuo ligų neprižiūrėtas…
Mažytis dar …Nepilnametis.
Portretuose jį matom tokiu mažu angelu,tokiom žydrom akim…
Kaip jo Karalių tėvą…Kuris pasakė:,,Karalius nekariauja su savo tauta‘‘.
Baisu,kai dėl idėjos žudomi vaikai,motinos ir tėvai…
Diktatoriai nenubausti,o kankiniai karaliai tik nuolankūs.
Ir tik Istorijos teismas juos teisia ar išteisina.
Visi juose rausiasi: žmonės ,šunys,katės,varnos…
Jau toks gyvenimas ,kad pietūs tik konteinery.
Seneliai,proseneliai mūs apsiverstų karstuos,jei pamatytų,kaip dabar gyvenam…
Ir pasakytų ,,Viskas kartojasi‘‘.
Jei taip,tai reikia ruoštis karui,nes jau seniai jis buvo.
Viskas kartojasi…
Baisi istorijos taisyklė.
Esu aš motina ir taip nenoriu,kad kiltų karas,kad žmonės žūtų ir mašinos degtų.
Bet ką daryt?
Ką galim mes ,žmonės,kad viskas būtų gerai,kad nesikartotų baisi istorija?
Ar mes ką nors galim pakeisti?
Ji greitai nusibaigs …
Dar guli jos drabužių draskalai.
Purvinas sniegas,pilkas ledas,nešvarios balos!
Žiemos mirtis jau netoli.
Ir vis artėja.
Daugiau kolegės Rasuolės Karpejienės poezijos rasite čia:
Mokytojos Rasuolės poezija
